Albertas ONIŪNAS
Kėdainių rajono Pelėdnagių seniūnijos Užkapių kaime antradienį vietiniai gyventojai, eidami žvejoti, užsuko į seną sodybvietę šalia žvyrkelio Nociūnai - Šėta. Čia prieš kelerius metus buvo kilęs gaisras, nusinešęs mažo vaiko gyvybę. Sodyba sudegė ir kaimiečiai nebesiryžo jos atstatinėti, bijodami blogos lemties. Tad dabar ten liko tik senas pusantro metro aukščio žole užžėlęs sodas. Užkapių vyrukai užsuko ten ir pamatė žolėje ištryptą plotą, o jame gulintį kažką tamsaus, panašaus į žmogų. Sklido nepakenčiamas gendančio lavono tvaikas. Apie radinį buvo pranešta teisėsaugininkams. Įvykio vieton atvykusi operatyvinė grupė nustatė, kad čia guli Vainiūnų kaime gyvenusios Marytės Lipčienės (39 m.) gerokai apgedęs lavonas. Moters kūnas gulėjo po sena obelimi (galva buvo apvyniota drabužiais). Nepaisant to, kad kūnas buvo puvimo stadijoje, pareigūnams iškart kilo įtarimų, kad moteris nužudyta plytos smūgiu į kaktą. Toji plyta mėtėsi šalimais. Vėliau teismo medicinos ekspertas patvirtino plytos versiją, tačiau tiksliai negalėjo pasakyti nužudymo datos - mirtis ištiko prieš dvi arba tris savaites. Tąsyk moteris buvo išgėrusi.
Vienintelis gyvūnas - katinas
Marytė Lipčienė kaime buvo žinoma kaip psichiškai neįgali. Gyveno su devyniolikmečiu sūnumi Gintautu Olbergu senoje, sukiužusioje sodyboje už poros kilometrų nuo tos vietos, kur buvo rastas jos lavonas. Tenai pirmiausia ir pasuko kriminalistų ekipažas. M. Lipčienės sodyboje pareigūnus pasitiko vienintelis gyvūnas - išbadėjęs katinas. Motina su sūnumi glaudėsi vienam gyvenamojo namo kambarėlyje, kur vieninteliai baldai - dvi geležinės lovos. Ūkinis pastatas sudegė prieš kelerius metus, niekas jo taip ir neatstatė. Kieme auga beveik žmogaus aukščio žolė.
Trečiosios grupės psichikos invalidas G. Olbergas buvo sulaikytas nesunkiai. Apie motinos mirtį jis šnekėjo gana ciniškai - dabar ji esanti kur kas geresnėje vietoje nei gyva. Neilgai trukus sulaikytas ir antras įtariamasis M. Lipčienės nužudymu - Gytis Neviera (21 m.). Jis kilęs iš daugiavaikės užkapiškių šeimos, kurios dalis vaikų gyvena globos namuose. G. Neviera su G. Olbergu yra gerai pažįstami. Kol kas abu įtariamieji nėra linkę atvirai kalbėti apie M. Lipčienės mirties aplinkybes. Kėdainių rajono apylinkės teismas leido abu suimti dešimčiai parų.
Vaikai - globos įstaigose
Pasak Pelėdnagių seniūnijos darbuotojų, M. Lipčienė ir jos šeima jiems gerai pažįstami. Su savo vyru Lipčiumi Marytė beveik negyveno, turėjo tokį sugyventinį, kuris labai skriaudė dukras, todėl vaikai buvo ne kartą pabėgę iš namų, kol galop buvo priglausti valdiškose įstaigose. Dabar vyriausia M. Lipčienės dukra Daiva gyvena Jonavoje, šešiolikmetė Gražina yra vaikų globos namuose "Saulutė", trylikametis Juozas mokosi Kėdainių internatinėje mokykloje. Šią mokyklą baigė ir pas motiną sugrįžo ir jos ketvirtasis vaikas - G. Olbergas. Tačiau jis buvo labai agresyvus, skriaudė motiną, švelniausias jai pasakytas žodis - "šiukšlė". G. Olbergui jau seniai suteikta trečioji invalidumo grupė. Pastaruoju metu seniūnijos darbuotojų rūpesčiu jos galiojimas buvo pratęstas. Pačios M. Lipčienės pas psichiatrus nuvežti taip ir nepavyko, o pati ji nerodė jokio noro. M. Lipčienė turėjo tris hektarus žemės, o ją buvo išnuomojusi ūkininkui, kuris kartkartėm duodavo maisto produktų. Be to, motina su sūnumi dirbdavo pas ūkininkus. Taip ir pragyvendavo.
Kaimo maniakas
"Akistatai" besidomint liūdnu M. Lipčienės likimu, Užkapių kaime susirinko būrelis vietinių gyventojų: Aldona ir Vladas Kripcevičiai, Birutė Arlauskienė. Žmonės sakė, jog M. Lipčienė buvo geras žmogus. Tačiau ja savo aistroms patenkinti naudojosi ne tik kaimo jaunimas, bet ir jos pačios sūnus G. Olbergas. Jei kas ne taip - sumušdavo. Girtas jis buvęs labai piktas. Valkiodavosi aplink miškelį, prie kurio gyveno, tad žmonės bijojo, kad pro šią vietą einančios mokyklon mergaitės nuo jo nenukentėtų. G. Olbergas neseniai bandė išžaginti dvi kaimo moteris, tačiau šioms pavyko pasprukti. O pati M. Lipčienė visam kaimui pasakodavo ne tik apie tai, kaip ją muša ir žagina sūnus, bet ir kokie, kieno paaugliai ar jaunuoliai ja kada yra pasinaudoję. Galbūt tokių kalbų kam nors sukeltas pyktis ir yra nužudymo priežastis - taip svarstė užkapiškiai.
