Prieš septynerius metus, padedant Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacijos "Gelbėkit vaikus" Širvintų skyriui, Vaikų paramos fondui ir kitoms institucijoms, Širvintose įsteigtas Vaikų dienos centras, kuriam nuo pat įkūrimo dienos vadovauja Elena Petkūnienė. "Akistatos" korespondentė Virginija GRIGALIŪNIENĖ jai pateikė keletą klausimų.
- Gerbiama direktore, kokiu tikslu šis centras buvo įsteigtas ir kuo galėtumėte įrodyti, kad jis Širvintų vaikams yra reikalingas?
- Turime daug kilnių tikslų, o svarbiausi - pamaitinti alkanus, atstumtus ir nereikalingus vaikus, ugdyti jų estetinius, darbinius įgūdžius, atitraukti nuo neigiamos gatvės įtakos. Apie šio centro naudą galima spręsti jau vien iš to, kad atėję čion po pamokų ir prabuvę iki 18 valandos (toks yra centro darbo laikas), vaikai nenori eiti į namus. Juk dažniausiai ten jų niekas nelaukia, dvelkia skurdu, šalčiu ir alkoholiu...
- Ar yra ribojamas lankytojų amžius, ką vaikai čia veikia?
- Centre apsilanko sunkiausiai besiverčiančių širvintiškių šeimų vaikučiai nuo 7 iki 14 metų. Tiesa, šiuo metu esame priėmę ir kelis aplinkiniuose kaimuose gyvenančius vaikus, nes sužinoję, kaip jiems sunku namuose, negalėjome nereaguoti. Vaikai čia gauna sočiai pavalgyti (dauguma jų pasigiria pradėję lankyti Dienos centrą staiga priaugę po kelis kilogramus), ruošia pamokėles, mokosi šokti, dainuoti, siūti; berniukai daugiausia sportuoja, žaidžia tenisą, biliardą, krepšinį, klausosi muzikos, mokosi dirbti kompiuteriu. Visi, įskaitant ir berniukus, noriai mokosi gaminti valgį, serviruoti stalus. Vaikai čia mokomi tvarkytis, kultūringai bendrauti, sužino atsakymus į visus paaugliams ypač rūpimus lytinio gyvenimo klausimus - apie ką jiems pamiršo papasakoti, ko neišmokė tėvai...
- Tokie tėvai, ko gero, vaikus būna išmokę ko nereikia...
- Neslėpsiu - visko tarp centro lankytojų pasitaiko: ir susipyksta, ir susimuša. Juk daugumai centro lankytojų barniai, riksmai, mosavimas kumščiais jų šeimose buvo nuolatiniai tarpusavio santykių palydovai. Itin jaučiama neigiama tėvų ir jų draugų rato viešai demonstruoto seksualinio gyvenimo įtaka... Su tokią karčią gyvenimiškąją patirtį turinčiais vaikais tenka ilgai dirbti ir socialinėms darbuotojoms, ir psichologei. O kiek vaikų šios pagalbos nesulaukia išvis?
