Daiva NORKIENĖ
Amerikietis, taigi tikros demokratijos regėjęs prezidentas Valdas Adamkus tikriausiai žagteltų išgirdęs, kas darosi jo rezidencijos pašonėje Turniškėse.
Žurnalistė rinko informaciją apie vyriausybinį Turniškių kompleksą aptarnaujančią komunalininkų bendrovę - ar racionaliai panaudojami valstybės pinigai. Staiga - skambutis: "Gelbėkit! Mus įtaria, jog bendraujame su spauda!" Žmogus, prisistatęs ilgamečiu Turniškių sodininku, vos neverkė, o susitikiti su žurnaliste atskubėjo drauge su ten pat triūsiančia savo žmona. "Naktimis nemiegame, verkiame, bijom dėl savo ateities, o mūsų vaikai visa savaitė patiria stresą, nes mato panikos apimtus tėvus". Pasirodo, šeimą įmonės vadovybė nepagrįstai įtarė žinių teikimu "Akistatai" ir ėmėsi "priemonių". Vėliau sužinojome, jog įtarinėjama dar viena moteris, darbininkai šiurpinami būsima reorganizacija. Atseit, plepate, tai komplekso priežiūrą atiduosime kokiai nors bendrovei, ir - viso gero!
Tad kokios jos, Turniškių paslaptys, nekeltos į viešumą metų metus?
Gražiame pušyne prie Neries, toli nuo miesto triukšmo ir dūmų, įsikūrusi 40 ha plotą užimanti Turniškių gyvenvietė. Be šalies prezidento, premjero rezidencijų ir ištaigingai įrengtų svečių namų, čia - vyriausybės narių butai, tolėliau miške stovi prabangiai įrengtos kelių užsienio valstybių ambasadorių rezidencijos ir netgi Rumunijos ambasada. Visu šiuo ūkiu, o taip pat ir kitur esančiais vyriausybiniais objektais - poilsinėmis, viešbučiais, svečių namais, rūpinasi LR Vyriausybės kanceliarijos specialios paskirties akcinė komunalinių paslaugų bendrovė, vadovaujama Valdo Račkio. Vienas šios bendrovės padalinys - Turniškių komplekso eksploatacinė tarnyba. Maždaug dviems dešimtims jos darbininkų (valstybės galvų patogumais rūpinasi staliai, elektrikai, kiemsargiai, santechnikai, sodininkai, yra net pirtininko etatas) vadovauja vyr. meistras Algirdas Norkus. Būtent apie šiuos du asmenis sostinėje sklando negeros kalbos: esą jie išnaudoja darbininkus ir netaupo valstybės lėšų.
Kaip "Akistata" valstybę "praturtino"
Pirmiausia kalbinome vyr. meistrą Algirdą Norkų, neigusį visus mūsų informatoriaus pateiktus faktus, tačiau iškart po pokalbio į savo įmonės kasą įnešusį lešų už... traktoriaus ir automobilio nuomą.
- Jūsų asmeninis namas Balsių gyvenvietėje išsiskiria savo dydžiu ir sutvarkyta aplinka: baseinas, naujai paklotos kiemo plytelės. Jūsų žmona yra antrosios grupės invalidė, pats triūsiate "valdiškame" darbe. Kaip iš atlyginimo pavyko "subudavoti" tokį didelį rūmą?
- Daugelis manęs klausia apie tą namą. Bet viską galiu labai paprastai paaiškinti. Pirma, kai jį prieš kelerius metus pirkau, nekilnojamojo turto kainos buvo mažesnės. Aš, mano dukra ir žmona porą vasarų uždarbiavome užsienyje, taip ir sukaupėme pinigų. Be to, iki lapkričio pirmosios dirbau antraeilėse pareigose kitame darbe. O antra, namą įsigijome neįrengtą.
- Teko girdėti, kad tą didžiulį rūmą įrenginėjo ne kas kitas, o jūsų vadovaujamos Turniškių komplekso eksploatacinės tarnybos darbininkai. Iš valstybės biudžeto išlaikomi žmonės ne tik rūpinosi jūsų privataus namo interjeru, bet ir klojo kiemo plyteles, savo namą nemokamai šildote tų pačių žmonių darbo metu ir su tarnybine technika Turniškių šile paruoštomis malkomis. Argi moralu privačioje valdoje įdarbinti sau pavaldžius žmones, juk jiems iš savo kišenės pinigų nemokėjote?
- Ką jūs! Namą įsirengiau su draugais. O jeigu kas ir matė mano pavaldinius mano namuose, tai jie šiaip sau užsuko. Į svečius, taip sakant.
- Ką gi, darbininkai pas šefą vaikščiojo į svečius. Tačiau kaip jūs paaiškintumėte, kad jūsų privačiuose aruose (kieme ir kolektyviniame sode) rudenį ir pavasariais "sukiojasi" Turniškių komplekso eksploatacinės tarnybos traktoriukas? Kad jūs pats į darbą ir iš jo važinėjate tarnybiniais automobiliais, o per Vėlines su tarnybos visureigiu artimųjų kapines lankėte net Žemaitijoje.
- Kokie arai? Koks traktorius? Aš iš viso neturiu dirbamos žemės. Tarnybinio transporto asmeniniais reiklais nenaudojau. (Netrukus po šio pokalbio į bendrovės kasą A. Norkus įnešė pinigų už traktoriaus ir automobilio nuomą. Apie tai mus informavo A. Norkaus viršininkas V. Račkys - aut. past.).
- Kalbama, kad jūsų namas apstatytas Turniškių baldais, buities technika - iš ten pat. O jūsų sklypą juosianti tvora lyg du vandens lašai panaši į tą, kuri riboja Turniškių gyvenvietę.
- Kokie ten baldai, kokia technika. Prieš penkerius metus pirkau dvidešimties metų senumo televizorių ir sofą. Nurašytus. Turniškėse nėra gerų baldų, visi - lietuviški. (Vėliau sužinojome, jog vis dėlto yra - D. N.). O dėl tvoros... Negi nebūna viena į kitą panašių tvorų?
V. Račkys nebuvo originalus
"Akistatai" informaciją teikęs šaltinis įspėjo: bendrovės vadovas V. Račkys lengvai išsisuksiąs, nes jis "labai lengvai bendrauja su valdžia ir su žurnalistais". Ir "moka įtikinti" savo teisumu. Beje, susitikimui su žiniasklaidos atstove LR Vyriausybės kanceliarijos specialios paskirties akcinės komunalinių paslaugų bendrovės galva ruošėsi iš anksto ir pats to net neslėpė. Vos užsiminus apie tarnybinės technikos naudojimą asmeniniais tikslais, pareiškė:
- Šito klausimo laukiau! Aš pats važinėju namo tarnybiniu automobiliu, nes taip pigiau negu nuomoti garažą ir samdyti vairuotoją. O dėl A. Norkaus... Taip, sutinku, čia jūs padarėte gerą darbą, nes jau po to, kai ėmėte domėtis, A. Norkus įnešė pinigų į kasą už pasinaudojimą technika. Bet dabar viskas tvarkoj, galiu parodyti dokumentus!
- Mus informavo, kad Tarandėje, netoli A. Paulausko namų esantis jūsų "trobesys" iškilo ne be Turniškių darbininkų pagalbos. Žmonės už ačiū dengė jums stogą, įrenginėjo vidų. Jūsų nurodymu ankstėliau įrenginėjo ir vieno iš ekspremjerų privačius namus. Po ko buvo kilęs netgi nedidelis skandaliukas (jūs premjerui įrengėt "rūmus", jis jums "perleido" savo žmoną). Kaip galvojat, ar etiška šen ir ten asmeniniais reikalais siuntinėti sau pavaldžius, tačiau mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomus darbuotojus? Juolab, kad nepaklūstantiems taikote labai keistas bausmes. Vienam, dėl asmeninių priežasčių negalėjusiam pas jus į talką, netgi ketinote įrašyti pravaikštą!
Atsakydamas į klausimą dėl darbininkų išnaudojimo privačiose statybose V. Račkys nebuvo originalus. Panašiai kaip ir A. Norkus, darbininkus jis kvietėsi tik "draugiškai, talkon".
- Niekas nedengė jokio stogo, nesąmonė! Padėdavo man darbuotojai, tačiau draugiškai, talkomis. Ir ne už ačiū. Aš juos pavaišindavau, taip sakant. Nepatenkintų tikrai neliko.
- Gerai, o kaip dėl valstybei priklausiusio turto - baldų pardavinėjimo saviems? Mums žinoma, jog Turniškėse jau ir verslininkams, politikams, užsieniečiams nuomojamos patalpos. Įsikurti tvarkingoje, saugomoje policijos valdžios gyvenvietėje norisi daugeliui pasiturinčių, trokštančių ramybės ir švaraus oro asmenų. Be to, tai puiki galimybė papildyti bendrovės biudžetą lėšomis. Juk dėl blogo finansavimo pastaruoju metu sumažinta pusė darbinikų etatų, girdėjome, jog ribojami netgi bendrovės reikmėms kuro ištekliai, o už dviejų kambarių butuką Turniškėse per mėnesį galima gauti tūkstančio litų nuomos mokestį. Tuo tarpu ne vienas butas Turniškių komplekse tebestovi tuščias, be nuomininkų, nes visus interesantus atbaido kraupūs sovietmečio laikų baldai ir buities technika. Mūsų šaltinio teigimu, atlaisvinant patalpas užsienio ambasadorių rezidencijoms, už "centus" saviems buvo pardavinėjami dar labai geri baldai, buities tecnika. Jos prisipirko vyr. meistro šeima, jūs pats aprūpinote savo giminę ir pažįstamus. Neteko girdėti, jog naudotos buities technikos pardavimui skelbtumėte aukcionus. Pagaliau jeigu, tarkim, A. Norkaus interjerui tinkantys baldai būtų pastatyti nuomininkų nesulaukiančiuose butuose vietoje baisių sovietinių? Ar taip nebūtų racionaliau?
- A, prisimenu, pirko A. Norkus vieną tokį importinį baldų komplektą raudonu gobelenu. Būčiau gal ir aš jį įsigijęs, bet pabijojau žiniasklaidos. Tada jį nusipirko A. Norkus. Šiaip daugiau nieko itin vertingo nepamenu, Turniškės stovėjo tik lietuviški baldai. Ir meluoja tas, kuris tvirtina, kad tai buvo specialiu užsakymu gaminti daiktai. Na, gerai, pirkau, vežiau baldų giminaičiams ir aš. Bet aukcionus skelbti neprivalu. Mes esam akcinė bendrovė, ir pardavinėti inventorių be aukciono mums leidžia įstatymas.
- Teko girdėti, jog jūs labai dosnus savo bičiuliams ir savo šeimos nariams. Dosnus - valstybės sąskaita. Antai jūsų dukra, pardavusi Kaune butą, persikėlė į Vilnių ir apsigyveno buvusiame Vyriausybės viešbutyje Piliatės mikrorajone. Gyvena, ir nemoka nuomos. O kurortiniame Valakampių rajone esanti buvusi vyriausybinė vila vasaromis nemokamai "priglaudžia" jūsų artimiausią bičiulį. Mat netgi kuklaus nameliuko nuoma Valakampiuose kainuotų tūkstantį. O jūs vieno Sausio 13- osios dalyvio (jo žmona dirba Turniškių pirtininke) vardu sutvarkėte dokumentus. Žmogelis jūsų valia "tapo" iš pradžių nuominiku, paskui savininku, nors Valakampiuose negyveno nė dienos. Žmonės įtaria, jog vila, suformavus aplink ją sklypą, bus perparduota, o ten, beje, sklypai šiandien kainuoja šimtus tūkstančių litų.
- O kaip nepadėsi savo paties dukrai? Ir dar našlaitei? Anksti mirus motinai, rūpinausi ja vienas. Kai žentas neteko Kaune darbo, jaunieji ir persikėlė į sostinę. O tas viešbutis... Koks ten viešbutis - viena daugiaaukščio laiptinė. Apgyvendinau dukros šeimą viename bute, ji moka visus mokesčius. Norit, kitą dieną atnešiu parodyti komunalinių mokesčių knygelę? (Nors mūsų interviu vyko bendrovės biure, V. Račkys nuomos sutarties tarp bendrovės ir savo dukters parodyti negalėjo - D. N.). O dėl tos Valakampių vilos. Niekas nesiruošia jos perparduoti. Va, yra nusipelnęs Lietuvai žmogus, Sausio 13- osios dalyvis. Norėjo vasaromis pagyventi Valakampiuose, sveiktą pagerinti. Tai kaip žmogui nepadėsi? O kad ten interesų turi mano draugas, nesąmonė. Kalbos! Vasarnamis priklauso Sausio 13- osios dalyviui ir nėra niekam perparduotas.
Baimė
Mūsų informacijos šaltinis teigė, kad Turniškių aptarnavimo bendrovėje tie patys žmonės dirba dešimtmečiais ir įtinka absoliučiai visoms valdžioms. Čia niekas nieko "nemato", čia kartais toleruojami pravaikštininkai ir girtuokliai tik todėl, kad "per daug žino" ir nėra kaip atleisti. Susidarius uždaram, vienas nuo kito itin priklausomam darbuotojų ratui, žinios iš Turniškių visuomenės beveik nepasiekia. Ką kalbėti, o ko ne, žino net ir save aukštai vertinantys bendrovės vadovai. Kai neseniai vienas žiniasklaidai prasitarė, jog premjero Algirdo Brazausko rezidencijoje rengiamas žiemos sodas, premjeras pyktelėjęs. Esą ten visai ne žiemos sodas, o tik įsitklintas balkonėlis. Ir žmogus turįs žinoti, ką kalbąs.
Tiktai tokioje uždaroje ir visko bijančioje, nuo sovietmečio nesikeičiančios sudėties bendrovėje ir tegalėjo įvykti mūsų aprašomi įvykiai. Beje, pajutę "Akistatos" susidomėjimą, bendrovės vadovai, ėmėsi aiškintis, kas išdavikas. Ir tai darė gana grubiai: prieina prie nieko nenutuokiančio (ir niekuo dėto žmogaus) ir sako: "Tu!" Su rašinio įžangoje aprašyto sodininko šeima nustojo sveikintis V. Račkys. Paskui labai subtiliai paskleistas gandas, kad per išdavikus tks atleisti visus darbuotojus, o Turniškių priežiūrą patikėti kokiai nors bendrovei. Galite įsivaizduoti, kas darėsi: visi vienas antrą ėmė įtarinėti, šnairuoti, apkalbinėti, o vargšas sodininkas absoliučiai nekaltai tapo "visaliaudiniu priešu" ir puolė depresijon. "Akistat", kai pasimetęs iš baimės žmogus atlėkė pagalbos, ketino iš viso atšaukti šią publikaciją. Tačiau įsitikinome, kad esant tokiai atmosferai šioje bendrovėje, darbininkų dalia vis tiek nepalengvės. Todėl V. Račkio tiesiai paklausėme:
- Santykiai jūsų įmonėje primena feodalinius. Valstybės įstaiga, o demkratija nė nekvepia. Argi žmonės negali pareikšti savo nmuonės, nebijodami prasidėsiančios raganų medžioklės?
- Nieko blogo tam sodininkui nedariau. Gal tik kiti darbininkai padarė šiokį tokį spaudimą... Prižadu, neiko jam neatsitiks ir po rašinio... Bet vis dėlto, kas tokie jums suteikė visas tas žinias apie mūsų bendrovę? Norit, atspėsiu? Tikriausiai tokia viena moteris, kuri mažinant etatus turėjo pereiti į žemesnes pareigas...
