Kiek miegos septyni broliai?

Senolių išmintis sako, kad antrosios vasaros pusės orams labai reikšminga esanti Septynių Miegančiųjų Brolių diena - liepos 10-oji. Jei tądien lyja, nesiliaus pliaupti septynias dienas, o gal net ir septynias savaites. Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Libertas Klimka primena, kad Žemaitijoje, kur lietaus dažnai būna per daug, toji diena vadinama "broliais šlapukais", nors yra ir dar tiesmukesnis pavadinimas. Kita vertus, jei visai tądien nelyja - irgi blogai: stos sausra ir derlius bus visai menkas. Tačiau Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyriausioji sinoptikė Izolda Marcinonienė suskaičiavo, kad pasitvirtina tik lietingasis variantas, kai lyja nuo liepos 10 dienos septynias dienas arba septynias savaites. Tvirtinasi šios prognozės ir šiemet. Lietvus iš dangaus byra vos ne kadien. Sinoptikė Izolda Marcinonienė prognozuoja, kad lietus iš Lietuvos dar nesitrauks. "Turiu Vilniaus duomenis nuo 1983 m. Per tuos 23 metus lietingos buvo 14 liepos 10-jų, ir iš jų tik vieną kartą Septynių Brolių prietaras nepasitvirtino, - skaičiuoja I. Marcinonienė. - Taigi jeigu tądien lijo, tai visa ta savaitė bus lietingesnė. Aišku, lijo nebūtinai septynias dienas, bet nuo keturių iki septynių parų. Labai ryškiai išsiskyrė praėjusių metų liepos 10 d. - buvo pats karščių pikas (32 laipsniai karščio), bet po pietų buvo liūtis, perkūnija ir prilijo 13 mm. O po to keturias paras buvo labai karšta ir kiekvieną dieną po pietų lijo. Specialistė svarsto, kad galbūt tokią pačią tendenciją būtų galima skaičiuoti nuo liepos pirmosios arba bet kurios kitos šio mėnesio dienos, nes liepą apskritai daugiau lyja. Bet tokia tendencija: jeigu lyja tądien - tai lis dar ne vieną dieną. Libertas Klimka liepos 10-osios magiją sieja su Azorų salomis. "Meteorologai patvirtina, kad liepos pradžioje įdienojusios vasaros saulės radiacija virš Azorų salų suformuoja galingą oro masių sūkurį. Nuo jo slinkties į šiaurę ar pietus ir priklausys mūsų liepos bei rugpjūčio mėnesių atostogų orai. Mat sūkurys pirmu atveju užtvers Atlanto ciklonams kelią, antruoju - suformuos jiems "koridorių". Tada tai jau lis kaip per šią Dainų šventę..." - svarsto mokslininkas. Pasak L. Klimkos, stojus ilgai sausrai, senovėje žmonės imdavosi magiškų veiksmų, kuriais šaukiamas lietus. Tokių burtų būta ir lietuvių tradicijose. "Įdomu, kad nuošalesnėse vietovėse, geriau išlaikiusiose senuosius papročius, tai praktikuojama ir šiandien, - pasakoja L. Klimka. - Vienas toks "tikras" būdas lietui prisišaukti žinomas dzūkų kaimuose. Trys kaimo našlės turi traukti plūgą išilgai upelio, "ardamos" vandenį. Rytų kaimynystėje, Baltarusijoje, išliko dar įdomesnis prosenoviškas paprotys. Devynios kaimo našlės gali prisišaukti lietų, kuolais sutartinai pajudindamos iš vietos didoką akmenį, vadinamą Lietaus Dievu. Paprastai palyja po trijų dienų. Tada už malonę akmeniui atsidėkojama, padedant ant jo riestainių, saldumynų. Tiesa, šiandien Lietuvoje labiau rūpėtų ritualai, padedantys sustabdyti lietų. L. Klimka žino ir tokių: "Debesis galima perskirti. Yra tokia žolė debesylas. Pamačius besiartinantį juodą audros debesį, reikia atsistoti kieme ir tą žolę perplėšti pusiau". Tada, pasak mokslininko, debesis persiskiria ir vienas šonas nueina ant vienų kaimynų, kitas - ant kitų. O per vidurį, jeigu saulė vis vien nelabai šviečia, tai bent jau perkūnas neuždega trobų.