Saulius Liauksminas
Per devynis šių metų mėnesius Vilniuje užfiksuotų autoavarijų skaičius pusketvirto tūkstančio didesnis negu per tą patį 2001 metų laikotarpį.
Tačiau tokios statistikos pareigūnai nelaiko eismo nelaimių protrūkiu. Neabejojama, kad didelė dalis techninių avarijų ankstesniais metais likdavo neužfiksuota, nes vairuotojai tarpusavyje susitardavo dėl žalos atlyginimo ir nesikreipdavo į policiją. Dabar, kai privalomas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas, į visų autoavarijų vietas kviečiami ir policijos pareigūnai.
"Darbo tiek daug, kad nebepajėgiame laiku atvykti į visų autoavarijų vietas, miesto gatvėse dėl to susidaro kamščiai", - žurnalistams sakė Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos komisaras Gintautas Vasylis.
Iš viso per šių metų sausio ir rugsėjo mėnesius mieste užregistruota 13 335 autoavarijos. Per tą patį 2001 metų laikotarpį jų buvo apie 10 000, o 2000 metais - apie 9 500, informuoja ELTA.
Tačiau avarijų, kurių metu nukenčia žmonės, šiemet įvyko mažiau. Sostinės eismo nelaimėse iki šio spalio pradžios žuvo 39, o nukentėjo 869 žmonės. Pernai per devynis mėnesius žuvo 41, o sužeisti 905 žmonės.
Tai liudija, kad avarijų pasekmės lengvesnės, pabrėžė G. Vasylis.
Rekordinis avarijų skaičius - 125 - Vilniuje užfiksuotas pirmadienį, spalio 14-ąją, kai pirmoji šlapdriba staigiai pablogino vairavimo sąlygas. Bet sostinės policijos vadovas Erikas Kaliačius sakė neabejojąs, kad šis liūdnas rekordas yra tik pradžia ir žiemą mieste avarijų bus dar daugiau.
E. Kaliačius apgailestavo, jog fiksuodami visas technines avarijas kelių policijos pareigūnai nebeturi laiko prevenciniam darbui. "Prašysime keisti dabartinę tvarką, kad smulkias, nereikšmingas autoavarijas fiksuotų draudimo bendrovių atstovai. Priešingu atveju vietoj kelių policininkų matysime tik autoįvykių aprašinėtojus, dirbančius draudikų labui", - sakė E. Kaliačius.
