Hurgada: karštymetis artėja... (1)
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Šiuo metu Egipto kurortuose turistų antplūdis pamažu slopsta, mat ne už kalnų - karštymetis, kai termometro stulpelis pakils iki 40-50 laipsnių karščio ir dar daugiau. Šioje Afrikos šalyje, kur klimatas ypač sausas, kur oro drėgnumas tesiekia 25 procentus dieną ir apie 40 - naktį, tokia aukšta temperatūra tampa sunkiai pakeliama net kai kuriems vietiniams gyventojams. Anot jų, birželį ir liepą nė kiek neatgaivina ir Raudonosios jūros vanduo, tuo laiku įšylantis iki 30 laipsnių... Be to, dabar jūros pakrantėje pučia stiprokas, užtat puikiai gaivinantis vėjas, o štai vidurvasarį jis tuo laiku ypač reikalingas, nurimsta...
Hurgadoje pasitiko galybė pareigūnų
Turistus iš Lietuvos į Hurgadą skraidinantis egiptiečių lėktuvas, kaip ir buvo galima tikėtis, vėlavo. Nedaug - pusantros valandos (niekur neskubantiems arabams mažiausiai pusvalandį uždelsti - normalus, įprastas reiškinys).
Hurgados oro uoste nustebino daugybė kontrolės punktų: vieni uniformuotieji tikrino pasus, akylai lygino nuotraukas asmens dokumente ir natūroje, kiti - ar turistas tikrai gavęs Egipto vizą, treti kruopščiai tyrinėjo dar lėktuve turistų užpildytas anketas (pavardė, vardas, gimimo data, iš kokios šalies atvyksti, kokiame viešbutyje apsistosi ir t. t.), dar kiti - ankstesniųjų kolegų darbą...
Nuskridome naktį, apie pusę penkių, tad teko ieškotis šiltesnių rūbų (pūtė stiprus vėjas, be to, sutemus Egipte oras gerokai atvėsta).
Pirmieji įspūdžiai - nekokie...
Kelios valandos poilsio jaukiame viešbučio kambaryje ir - pirmas pasižvalgymas po Hurgadą... Pirmieji įspūdžiai buvo ne kažin kokie: viešbučio teritorija - idealiai sutvarkyta, jauki ir maloni, skendinti žalumoje ir gėlėse, o vos už kelių metrų - kalnai šiukšlių, griuvenų, duženų ar kitokių atliekų, skleidžiančių ir atitinkamą kvapą... O vietoj žalumos - nustirę, išdžiūvę kažkokių augalų stagarai...
Viena sau pamaniau - ką čia dešimt dienų reikės veikti, nejau visas jas teks pratupėti viešbutyje? Tačiau tą pačią pavakarę pabendravusi su atlapaširdžiais, itin geranoriškai turistų iš Lietuvos atžvilgiu nusiteikusiais arabais, greitai ėmiau nepastebėti ir dvokiančių šiukšlių krūvų, ir kitų akiai ar nosiai nemalonių dalykėlių...
"Liabas rytas! Keip sekasi?"
Viešbutis "Roma", kuriame gyvenome, galima sakyti, "okupuotas" vien lietuvių (teko sutikti vos kelias lenkų, vokiečių ar rusų šeimas). Tad nieko stebėtino, jog viešbučio teritorijoje ar netoli jo prekybos vietas nuomojantys arabai kaip įmanydami stengiasi pramokti lietuviškai. "Liabas rytas, keip sekasi?" - vos pasirodžius viešbučio fojė, prapliumpa iš visų pusių... Dar keli mintinai iškalti bendro pobūdžio lietuviški posakiai, ir tamsiaodžiai pašnekovai "neria į krūmus" - "Nesipranti..."
Panašiai ir Hurgados gatvėse. Nedidukės parduotuvėlės - kas keli metrai, prie kiekvienų jų durų - kvieslys, įnirtingai kviečiantis vidun. "Nepirkta! Tik pažiūrėta!" - išsiaiškinęs, iš kur atvykę, kone už rankovės griebia ir tempia į vidų parduotuvėlės savininkas ar jo padėjėjas. Tiesiog maldaute maldauja - net nemandagu atsisakyti...Tačiau jei parduotuvėje taip ir neišsitrauki piniginės ar pažadi ateiti kitądien, išgirsti: "Pirkti šiandien! Ne rytojas! Aš pyksti..." Aišku, tokie žodžiai tariami su šypsena...
Jei mokate angliškai - jokių problemų. Sunkiau mokantiesiems tik vokiečių kalbą - neteko sutikti nė vieno arabo, su kuriuo būtų buvę galima susikalbėti vokiškai. Kai kurie vietiniai neblogai pramokę rusiškai. Sutikome ne vieną, besidomintį, kaip būtų galima gauti anglų - lietuvių kalbų žodynėlį. O štai rusiškai kalbantis gidas Muhamedas iš Kairo teiravosi, ar įmanoma atvykus į Lietuvą įstoti į intensyviuosius lietuvių kalbos kursus. Mat, jį pasiekusiomis žiniomis, Lietuvoje augančią naująją kartą (kuri, tikimasi, irgi pamils Egiptą) rusų kalba ne itin domina...
Tiesa, kelionės draugams teko susidurti ir su ne itin draugiškai nusiteikusiais vietos prekeiviais. Kai solidaus amžiaus vyriškis įdėmiai apžiūrėjo iš gipso nulipdytą sfinksą ir, jo kainą nusiderėjęs nuo 10 JAV dolerių iki vieno (!), vis tiek nepirko, susinervinęs arabas pradėjo piktai rėkauti (savo kalba, matyt, keikėsi), galiausiai apstulbusiam turistui parodė duris... Tiesa, tokių incidentų pasitaiko retai - didžioji dauguma vietinių yra labai mieli ir geri žmonės, kaip įmanydami stengiasi įtikti turistams. Pavyzdžiui, sužinojęs, kad ieškau "šortų", vienas juodukas neatstojo kone valandą - lydėjo į visas iš eilės Hurgados parduotuvėles ir labai išgyveno, kad vis nerasdavau pageidaujamos spalvos... Beje, gal dešimt kartų jam padėkojau už pagalbą ir mandagiai pasiūliau nesitrukdyti, tačiau arabas vis tiek atkakliai sekiojo iš paskos...
Lietuvių vyrų gėdai, arabai juos smarkiai lenkia ir komplimentų gausa moterų atžvilgiu. "Kokia jūs graži... Kaip gerai atrodote... O, koks nuostabus jūsų vardas... " - tai tik keli dažniausiai girdimi arabų tariami komplimentai, kuriuos jie gali pasakyti bet kuriai gatvėje sutiktai ir prakalbintai (paprastai klausiama vardo) dailiosios lyties atstovei. O tos turistės, kurios į Hurgadą atvažiavusios be palydovo (vyro ar draugo), anksčiau ar vėliau sulaukia kvietimo užsukti į barą ir pasivaišinti arbata, kava...
Derantis reikia neprarasti saiko
Nors arabai - be galo malonūs ir nuoširdūs žmonės, dažnas jų nepraleidžia progos žioplesnį turistą apmauti. Daugiausia nukenčia tik ką atvykusieji - juos vietiniai atskiria iš neįdegusios odos. Štai viena moteris nusipirko net kelias medvilnines palaidines, nes pardavėjas įtikinamai paaiškino, kad pigiau niekur nebus, nes atseit už didesnį prekių kiekį reikia mažiau mokėti. Kaip pirkėja nusiminė, už kelių metrų esančioje kitoje parduotuvėlėje tokių pačių palaidinių radusi kone dvigubai pigiau... Kiti turistai iš Lietuvos džiaugėsi "labai pigiai" nusipirkę kvepalų ekstrakto (už vieną mililitrą sumokėjo po 8 svarus), o kitą dieną kitoje prekyvietėje išgirdę tokio pat ekstrakto kainą neištvėrė riebiai nenusikeikę - čia mililitras tos pačios rūšies kvepaliukų tekainavo du svarus... Tiesa, pasijutusiems apgautiems, keliautojams nuotaiką kiek pakėlė gidas, nuraminęs, jog tie pigesnieji kvepalai gali būti gerokai praskiesti. Be abejo, niekas negali garantuoti, kad nepraskiesti ir brangesnieji kvepaliukai...
Beje, parfumerijos prekiautojai (kvapiaisiais aliejais, esencijomis, ekstraktais prekiaujama kone visose parduotuvėlėse) gudrauja ir kitokiu būdu. Štai iš vieno jauno arabo viena mergina nusipirko 75 mililitrų talpos buteliuką kvapiojo aliejaus, o lygiai tokio pat dydžio buteliukas kitoje parduotuvėlėje jau buvo parduodamas kaip 100 mililitrų talpos! Kai įkyriai savo prekę siūlančiam arabui mergina užsiminė, kad jis greičiausiai netyčia sumaišęs buteliukų tūrį, šis įsižeidęs ėmė piktai burnoti...
Dauguma prekybininkų užsiprašo maždaug trečdaliu didesnę kainą (šią dalį galima nesunkiai nusiderėti), tačiau pasitaiko ir tokių, kurie "užsišaukia" nerealią sumą. Pavyzdžiui, už paprastutį medvilninį paplūdimio sijonėlį vienas arabas paprašė... 100 JAV dolerių! Kai turistė prapliupo kvatoti, nesusilaikė ir jis... Ir nusileido iki... 60 dolerių. Daugiau - surimtėjęs patikino - nė cento pigiau!
Beje, ne vienas arabas puikiai atsiliepė apie lietuvių turistus ir ne itin geru žodžiu minėjo rusus. Girdi, pastarieji tai jau baisūs šykštuoliai, prekę nori nusipirkti "už dyką"...
Kai kuriose parduotuvėlėse kainos - fiksuotos, užrašytos ant gaminio (tuomet nesiderama), tačiau pasitaikė, kai buvo taikomos nuolaidos ir fiksuotą kainą turinčioms prekėms. Taip sakant, priklauso nuo to, kaip turistė paprašys, kaip plačiai nusišypsos, kokį meilų žvilgsnį įbes į juodas arabo akis... Beje, nesišypsoti ten tiesiog neįmanoma - pamatęs rimtą turistės veidą, kone kiekvienas prasilenkiantis arabas pasiteiraus, kodėl ši esanti tokia liūdna, ar nereikia kokios pagalbos...
Itin apsukrūs mikroautobusiukų vairuotojai. Į Hurgados pakraštyje esantį maždaug keturi kilometrai nuo miesto centro įsikūrusį tik sekmadieniais veikiantį Daharo turgų mikroautobusu (ne taksi!) vietiniai gyventojai nuvežami už 1 Egipto svarą (maždaug 50 lietuviškų centų), o štai žiopli turistai pakloja ir po 10, 20 ar net 40 svarų... Apgaulė dažniausiai paaiškėja jau grįžtant į viešbutį, kai gatvėje užkalbinęs taksistas pirkiniais apsikrovusį turistą pasisiūlo net į tolimiausią Hurgados viešbutį nuvežti už 5-10 Egipto svarų.
Kainos panašios į lietuviškas
Tiems turistams, kurie viešbutyje nėra užsisakę pilno maitinimo (viskas įskaičiuota), dieną naktį atviri barai, kavinukės, restoranai... Tiesa, prie šių maitinimo įstaigų aplinkos reikia priprasti - neretai kėdes atstoja seni rakandai, daug kur apkloti nudriskusiais kiliminiais takais... Geriausiuose restoranuose, be abejo, baldai daugmaž šiuolaikiški...
Karšti patiekalai tokiose užeigose nebrangūs - kainuoja nuo 10 iki 40 litų. Nealkoholiniai gėrimai - nuo 4 litų, šviežių vaisių sultys, kokteiliai - 10-15 litų. Alkoholiniai gėrimai - tik baruose ar restoranuose (parduotuvėje jų nenusipirksi), ir gana brangūs. Tiesa, kai kuriuose baruose užsisakius bet kurį karštą patiekalą butelis alaus patiekiamas nemokamai. Tačiau vietinis alus - nelabai skanus (šviesus, silpnas miežinis).
Iš Lietuvos neatsivežus alkoholio (vienam pilnamečiam turistui leidžiama įsivežti du litrus svaigalų), jo galima palyginti pigiai įsigyti turistams skirtoje "Duty free" parduotuvėje Hurgados centre. Ten vienam pilnamečiam turistui (pateikus tai įrodančius dokumentus) leidžiama nusipirkti du litrus alkoholinių gėrimų arba vieną litrą alkoholio ir 24 skardines 0,33 litro talpos alaus. Tiesa, nevalia pražiopsoti termino - šių gėrimų įmanoma nusipirkti tik per pirmąją atvykimo į Egiptą parą - vėliau tokia galimybė prarandama. Be to, gėrimų pasirinkimas šiame "taške" - minimalus: kelių rūšių škotiškas viskis, vietinės gamybos beskonis vynas, kelių rūšių prancūziškas konjakas (jis labai brangus - butelis kainuoja arti 100 JAV dolerių). Turistai turėtų atminti, jog visas šias gėrybes, kaip ir maisto produktus ar nealkoholinius gėrimus, neštis į viešbutį griežtai draudžiama - reikia paslėpti giliai krepšiuose!
Hurgados gatvėse apstu "supermarketų" - nedidelių pridulkėjusių pašiūrėlių. Kai kuriose net nėra kondicionierių, užtat pilna musių...Tokiose vietose geriausia pirkti fasuotus produktus. Maisto produktų kainos, kaip minėta, panašios kaip ir Lietuvoje. Mineralinio vandens 1 litro talpos butelis - 2-3 Egipto svarai (apie pusantro lito), litras koka kolos - 4 svarai (2 litai). Kiek brangesni nei Lietuvoje yra saldainiai, konditerijos gaminiai, pieno produktai. O štai vaisiai - pigesni. Gatvės prekeiviai siūlo braškes, arbūzus, apelsinus, melionus, citrinas, datules ir t. t., tačiau jais taip ir nesusigundėme... Vienoje prekyvietėje jau traukėme iš piniginės svarus, tačiau kai išvydome čia pat ant dulkėto grindinio sėdintį vyruką, viena purvina ranka dėliojantį į popierinę dėžutę braškes, o kitoje, irgi ne švaresnėje, laikantį cigaretę, bemat praradome apetitą...