Prisikėlimo bažnyčia Kauno Žaliajame kalne iš tolo pasitinka savo tylia kylančia galia. Taip gali kilti vien šviesos stulpas – lengvai ir nesulaikomai. Net tada, kada kelis dešimtmečius bolševikinės okupacijos išniekinta šventovė nuožmiai – kaip ir žmogaus siela – buvo gramzdinama į nužmoginimo tamsą, net ir tada ji primindavo tylią kylančią galią.
Rašytojas Robertas Keturakis
Po ilgų nelaisvės amžių 1918 m. atgavus Nepriklausomybę, naujos Lietuvos kūrėjams 1922 m. kilo idėja Kaune, tuometinėje laikinojoje sostinėje, pastatyti bažnyčią – tautos Atgimimo ir Vilties simbolį. 1926 m. buvo įsteigta Šventovės statybos taryba ir Vykdomasis komitetas bei įregistruoti įstatai. 1928 m. miesto savivaldybė padovanojo bažnyčios statybai pageidaujamą sklypą. Iš tais pačiais metais konkursui pateiktų projektų tolesniam projektavimui pasirinktas inž. Karolio Reisono darbas.
„Bažnyčios stilius sulig autoriaus nuožiūra, bet pageidaujama, kad charakterizuotų Lietuvos dvasios ypatybes, sietųsi su jos garbinga praeitimi ir kova už nepriklausomybę, kad išorinė išvaizda savaime būtų tos kovos monumentas..“ – taip parašyta projektavimo užduotyje. Galutinis bažnyčios projektas buvo parengtas 1932 m., 1933 m. patvirtintas ir gautas leidimas statybai.
Bažnyčios erdvė trinavė, bazilikinė. Architektūra monumentali, lakoniška, stačiakampio plano 69x26 m su balkonu vargonams ir chorui, įėjimais iš visų pusių, su dviem keturkampiais bokštais – mažuoju virš centrinio altoriaus ir didžiuoju ties pagrindiniu įėjimu. Didžiojo bokšto aukštis – 70 m., jo viršutinėje pakopoje turėjo būti įrengia šv. Kazimiero koplyčia. Pagrindinio korpuso aukštis – 26 m., stogo terasos išmatavimai – 45x13 m. Šventovė turėjo talpinti apie 5000 maldininkų (sėdimų vielų – 700), ant stogo terasos – 2000. Čia šalutinėse baliustradose buvo numatyta įrengti „Kryžiaus kelius“.
1934 m. Pirmojo Lietuvos Tautinio Eucharistinio kongreso proga buvo padarytas ne vien religinis, bet ir visuomeninis aktas: pasiaukojimas Švenč. Jėzaus Širdžiai. Šis aktas, pasirašytas daugelio žmonių, drauge su akmeniu, atvežtu iš Jeruzalės Alyvų kalno, buvo įbetonuotas į Prisikėlimo bažnyčios pamatą. Kertinį akmenį pašventino Kauno arkivyskupas metropolitas J. Skvireckas.
Visiems, kas tiki Lietuvos ateitimi, kas su ja sieja savo gyvenimą ir likimą – verslininkams, tikintiesiems, valstybiškai mąstantiems piliečiams – šios statybos pabaiga simbolizuoja Pasaulio lietuvių vienybę. Statinio prisikėlimas iš griuvėsių ne vieno širdyje įžiebia viltį, dvasios pakilimą, pasitikėjimą savo jėgomis, ryžtų įveikti laikinus sunkumus.
Straipsnį parengė E. Urbonavičienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
