Remigijus RAINYS
Nors šiemet Kaune daugiau nei dvigubai padaugėjo vagysčių ir plėšimų, tačiau jų ištirta gerokai mažiau. Nemažai nusikaltimų padaroma ir miesto centre bei senamiestyje, kuriame tvarką palaiko Kauno Centro policijos komisariato pareigūnai. Komisariato viršininko pavaduotojas Danas Česnauskas pastebėjo, kad miesto centre beveik pavyko išgyvendinti žaibiškas vagystes iš parduotuvių, o Aleksote, kuris taip pat priklauso Centro PK aptarnaujamai teritorijai, nors vis dar dingsta dviračiai, nesiliauja vagystės iš sandėliukų ir butų, jos vis dėlto neįgauna tokių mastų kaip miegamuosiuose miesto rajonuose. Jau kuris laikas miesto valdžia bando atgaivinti vakarinį ir naktinį Laisvės alėjos ir kitų šalia esančių gatvių gyvenimą, o šiems jų siekiams gerokai trukdo čia "besidarbuojantys" nusikaltėliai. Nors į miesto centrą plūsta vis daugiau pramogų ir linksmybių ištroškusių kauniečių bei miesto svečių, tačiau paskui juos atsibeldžia ir tie, kurie trokšta pasipelnyti vogdami ar plėšdami.
Centro trauka
Vagysčių ir plėšimų išaiškinamumo sumažėjimą policijos pareigūnai grindžia tuo, kad gerokai padidėjo darbo krūvis. Vien Centro policijos komisariatas kasdien gauna bent dešimt pranešimų apie įvykdytus nusikaltimus, o tyrėjų skaičius nedidėja. Kiekvienas jų atlieka bent po keliolika tyrimų, todėl ne visi nukentėjėliai nori suprasti, kad pareigūnas negali nutraukti savo darbo kitose bylose ir užsiimti vien tik naujo nusikaltimo tyrimu. Juo labiau kad ne visus nusikaltėlius pavyksta sulaikyti "karštais pėdsakais". Nemažai "galų" išlenda tik po didelių pastangų ar besiaiškinant kitus, anksčiau padarytus nusikaltimus. Tyrėjai stengiasi specializuotis: vieni aiškinasi plėšimus, kiti - mobiliųjų telefonų vagystes, dar kiti tiria smulkias vagystes, tačiau atokvėpio valandėlių visi turi nedaug. Pasak viršininko pavaduotojo, jų darbą gerokai apsunkina tai, kad centre nusikaltimus dažniausiai daro ne vietiniai nusikaltėliai, kuriuos patyrę operatyvininkai pažįsta jau daug metų, o iš kitų miesto dalių ar net iš kitų rajonų bei miestelių atklystantys asmenys. Tarp jų vyrauja įsitikinimas, kad miesto centre lengviau susirasti turtingesnį žioplį nei pakraščiuose. Dažniausiai veikia pavieniai, į gaujas nesusibūrę vagys ar plėšikai, nes jų laimikiai paprastai nebūna labai dideli ir dalintis grobį į kelias dalis neapsimoka. Netgi aukštos kvalifikacijos kišenvagiai, kurie anksčiau kišenes kraustydavo visuomeniniame transporte naudodami sudėtingas schemas, kai vienas nukreipdavo aukos dėmesį, kitas ištraukdavo piniginę ir persiųsdavo ją dar per kelias rankas, dabar autobusais ir troleibusais beveik nevažinėja, nes dažnai vertingiausias laimikis, kurio jie ten gali tikėtis, - tai pensininko pažymėjimas ar Lietuvos piliečio pasas bei viena kita dešimtinė litų. Tikimasi, jog miesto centre taps saugiau, kai didelė dalis teritorijos nuo pat geležinkelio stoties iki Žaliakalnio bus stebima vaizdo kameromis ir jų užfiksuotas bei nukentėjusiojo atpažintas įtariamasis anksčiau ar vėliau bus sulaikytas.
Spąstai užsieniečiams
Tiek visuomeniniame transporte, tiek miesto pakraščiuose retai tesutiksi ir geidžiamiausia potencialia auka pastaruoju metu tampančius užsieniečius, kuriuos, kaip ir jų automobilius, vagišiai sekioja ilgai ir atkakliai. O iš užsienio atvykę Kauno svečiai vis dar mėgsta ne tik be rimtesnės priežiūros palikti savo automobilius, bet ir nerūpestingai kur nors bare ar restorane ant stalo numesti savo pinigines ar mobiliuosius telefonus. Kol gražiomis kaunietėmis ir pigiais alkoholiniais gėrimais susižavėję atvykėliai pasigenda savo turto, vagišiai suspėja pasislėpti. Tiesa, automobilių Kaune šiemet pavagiama gerokai mažiau, tačiau per sausio mėnesį vien centre apvogtos 44 mašinos. Deja, išaiškinta tik 4,5 procento šių vagysčių. Pareigūnai jau tvirtai pačiupo siūlo galą, kuriuo sekdami tikisi netrukus užbaigti dar vienos populiarios nusikaltimų serijos tyrimą. Vagišiai buvo įjunkę atidarinėti ties sankryžomis sustojusių automobilių dureles ir griebti šalia vairuotojų ant sėdynės gulinčias rankines. Dažniausiai tokių vagysčių aukomis tapdavo moterys.
Mobilieji suskamba ne laiku
Šiltuoju metų laiku miesto centre iš praeivių dažniausiai išplėšiamos rankinės, nuo kaklų nuplėšiami mobilieji telefonai, o žiemos metu ši nusikaltimų rūšis persikėlė į barus ir jaunimo pamėgtus klubus. Sugrįžta į madą ir klofelinas. Nusižiūrėta auka pavaišinama taure "krikštyto" šampano ir trumpam praranda sąmonę, o drauge su ja ir savo daiktus. Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad ypač paaugliai mėgsta demonstruoti savo brangius mobiliuosius telefonus ir taip atkreipia nusikaltėlių dėmesį. Neretai savo atžaloms "meškos paslaugą" padaro ir pernelyg rūpestingi gimdytojai, kurie, nesulaukę žinios iš dukros ar sūnaus, patys skambina jiems tuo metu, kai šie vieni eina gatve. Tuomet net atsitiktiniam plėšikui belieka beveik niekuo nerizikuojant atimti telefoną, o jo paieškos nelengvos ir ilgai užtrunkančios. Kompanijos "Bitė GSM" atstovė spaudai informavo, kad šalyje kasdien į juos kreipiasi vidutiniškai po 40 abonentų, prašydami užblokuoti jų mobiliųjų telefonų korteles. Tiesa, ne visi šie telefonai pavogti ar pagrobti, tačiau pastarųjų procentas gana didelis. Kompanijos atstovai teigia, kad gana dažnai jie gauna ir policijos prašymus suteikti informacijos apie pagrobtus telefonus ir kiek galėdami talkina pareigūnams įstatymų leidžiamose ribose. Pagal vadinamąjį IMEI kodą galima identifikuoti telefono aparatą, net jei ankstesnioji kortelė su numeriu išimta ar pakeista kita, arba net jei telefono aparatas iš viso be kortelės, tačiau tai brangiai kainuojantis ir kai kurių teisinių niuansų turintis procesas, todėl taikomas tik ypatingais atvejais. Pavyzdžiui, kai su telefono aparatu susijęs rezonansinio nusikaltimo tyrimas. Net nustačius naująjį pavogtojo telefono aparato numerį tyrėjui dažnai belieka tikėtis, kad juo paskambinus atsilieps geranoriškai nusiteikęs pilietis, kuris jo kviečiamas atvyks į policijos komisariatą. Paprastai vagišius pats pavogtu mobiliuoju telefonu nesinaudoja, o kuo skubiau jį kam nors parduoda ar perleidžia. Tuomet didžiausia tikimybė jį surasti tik tuomet, jei jis buvo pažymėtas slaptu ženklu. Visi policijos komisariatai dabar jau turi specialius žymeklius, kuriais padaryti įrašai, išryškėjantys ultravioletiniuose spinduliuose, išlieka maždaug metus. Todėl dabar tikrinami visi pas sulaikytuosius įtartinus asmenis randami telefono aparatai. Visi pažymėti telefonai kelioms dienoms paimami ir ieškomi tikrieji jų savininkai. Tačiau kol kas tokiu būdu surandami tik pavieniai pavogti mobilieji telefonai. Kiek anksčiau buvo siūloma telefonų korpusus graviruoti, tačiau nusikaltėliai, pavogę brangų, kelis šimtus ar net tūkstantį litų kainuojantį telefono aparatą, pradėjo keisti graviruotas dalis naujomis, kurių netrūksta bet kurioje parduotuvėje. Yra duomenų, kad labiau organizuotos telefonų vagių gaujos vis dažniau veikia tarptautiniu mastu: mūsuose pavogtus mobiliuosius telefonus persiunčia į Rusiją ar Baltarusiją, o Vakarų Europoje pagrobtus gabena į Lietuvą,
Praeiviai - abejingi
Pasak Centro policijos komisariato pareigūnų, net jei būsite apiplėštas miesto centre viduryje dienos ir netoliese nebus policininko, pagalbos iš praeivių sulauksite anaiptol ne visuomet. Mūsuose visuomenės branda dar nepasiekė tokio lygio, kad pultų gaudyti niekdarį ar bent sutiktų pabūti liudininku. Dar daugiau, net kai kurios nusikaltimų aukos, jei tik joms pavyksta atgauti savo turtą, neskuba rašyti pareiškimų, nes nenori gaišti laiko tardymuose ir teismuose. Taip visiškai nuvertinamas nelengvas pareigūnų darbas, o įtariamieji paliekami laisvėje ir toliau gali jaustis nebaudžiami bei daryti naujus nusikaltimus. Praėjusią vasarą Centro PK policininkai net keliolika kilometrų abiem Nemuno krantais vijosi motorinę valtį pavogusį įtariamąjį, tačiau jį pagaliau sulaikius, naujos aliumininės valties savininkas atsisakė rašyti pareiškimą teigdamas, jog nors ir labai dėkingas už surastą jo daiktą, dabar nusipirks storesnę grandinę ir patikimesnę spyną bei prirakins savo brangų turtą prie tvirtesnio strypo, tačiau prieš kaltininką pareiškimo nerašys ir neliudys. Deja, tokių atvejų - ne vienas.
Daryti nusikaltimo - kaip į darbą
Policijos pareigūnai vis garsiau kalba, kad reikėtų griežtinti nusikaltėliams skiriamas bausmes, nes dabar jau neretai galima sutikti net devynis kartus teistą aštuoniolikametį. Tikėtis, jog jis stos į doros kelią ir imsis kokio nors darbo, naivu. Tad reikėtų gerai suskaičiuoti, kas visuomenei pigiau: laikyti tokį asmenį izoliuotą ar leisti ir toliau daryti nusikaltimus. Nors kalinių išlaikymas kainuoja nemažai, bet jų laisvėje daroma žala dažnai būna gerokai didesnė. Tiesa, tuomet kenčia tik atskiri piliečiai, nors pataisos namuose kiti nusikaltėliai taip pat išlaikomi ir už mokesčių pavidalu surenkamus jų pinigus. Dabar jauni ir vyresniojo amžiaus nusikaltėliai į miesto centrą traukia tarsi į prekybinę bazę, kur pagal savo skonį pasirenka jiems patinkančią striukę, rankinę, batus ar mobilųjį telefoną. Visos šios prekės jiems tekainuoja kelias minutes baimės, kad auka gali rimtai pasipriešinti ar juos sulaikys ne vietoje pasipainiojęs policininkas.
