Lietuva, pagal daugelį rodiklių nuo kitų Europos Sąjungos narių atsiliekanti, pagal vieną užtikrintai pirmauja: pernai šalies keliuose žuvo daugiau kaip septyni šimtai žmonių. Tai dvigubai daugiau nei ES vidurkis, rodė LTV "Savaitė".
Lietuvos autoverslininkų asociacija, baksnodama į kasmetinius milijardinius valstybės nuostolius dėl eismo nelaimių, sako, kad valdžios rūpestis tėra deklaracija, o nenoras prisiimti atsakomybę prilygsta bestseleriui.
Valdžia nelieka skolinga: automobilių verslo atstovų žodžius politikai vadina kerštu už nesuteiktą galimybę susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį, įmonėms perkant naujus automobilius.
Per pastaruosius 5 metus mirčių ES keliuose sumažėjo vidutiniškai penktadaliu, kai kuriose šalyse - 40 proc.
Tuo metu Lietuvoje avarijose žuvusių žmonių skaičius per pastaruosius porą metų beveik nepasikeitė ir kasmet gerokai perkopia pusę tūkstančio. Viso Nepriklausomybės laikotarpio statistika - dar skaudesnė.
"Per tuos metus mes praradome 13400 žmonių. Tai yra tiek, kiek šiuo metu Vilkaviškyje. Mes užmušėme keliuose visus Vilkaviškio gyventojus. 759 per praėjusius metus - tiek, kiek Dusetose, mažame miestelyje, gyvena", - teigia Autoverslininkų asociacijos viceprezidentas Petras Ignotas.
Jo manymu, bent keletą gyvybių per metus galėtų išgelbėti nauji automobiliai.
Dabartinį Lietuvos automobilių parką verslininkai vadina laužynu - 75 proc. visų šalies keliais važinėjančių automobilių pagaminti iki 1994 m., dar beveik dešimtadalis - 1994-1995 m.
Kelerių metų senumo automobilių Lietuvoje tėra 2 proc.
Be to, importuodama naudotus automobilius, Lietuva atlaisvina Vakarų valstybių rinkas naujoms, remia užsienio verslą, negana to, moka už taršą.
"Mūsų parkas atnaujinamas keliasdešimt kartų lėčiau nei kitų šalių. Mes kreipėmės visur, bet paaiškinimai negirdimi ne todėl, kad nesuprantami ar neaiškūs, o todėl, kad nenorima girdėti", - LTV pasakojo Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Stasys Brundza.
Vyriausybė savo programoje yra numačiusi skatinti automobilių parko modernizavimą, tačiau automobilių verslu užsiimančios įmonės sako, kad realybė kitokia.
"Kai matome, kokios yra mūsų valstybės institucijų funkcijos, įrašytos jų pačių, struktūriniuose dokumentuose, už ką jos atsako, tai, žinoma, čia yra irgi bestseleris, kurį yra labai įdomu paskaityt. Štai Susisiekimo ministerija. Ką ji įgyvendina?
Transporto, pašto strategiją ji įgyvendina. Dalyvauja formuojant visų rūšių transporto saugaus eismo politiką, transporto sričių neigiamo poveikio aplinkai mažinimo politiką. Ji čia tik dalyvauja. Ji neatsako", - pabrėžia P. Ignotas.
Susisiekimo ministerijos sekretorius Rimvydas Gradauskas pripažįsta, kad kai kur valstybinių institucijų funkcijos dubliuojasi. Tačiau autoverslininkų asociacijos žodžius laiko per aštriais.
"Žinoma, kaltinti yra lengviausia. Sunkiau yra ką nors nuveikti ir padaryti. Atsakomybę mes prisiimame, bet tik už automobilių kelius, už automobilių techninę būklę.
Tačiau, už kontrolę kelyje - neprisiimame, nes čia yra Vidaus reikalų ministerija, kelių policijos kompetencija. Už švietimą negalime juk prisiimti, nes tai yra jau Švietimo ministerijos reikalai. Eismo saugumo įstatymo pakeitimai ruošiami", - pasakoja R. Gradauskas.
Sekretoriaus teigimu, susisiekimo ministerija buvo už PVM atskaitos įteisinimą naujus automobilius perkančioms įmonėms, nes Lietuvos automobilių parko būklė - tragiška.
Tačiau įstatymas praėjusią savaitę nepriimtas, kiek anksčiau jį vetavus Prezidentui. Dokumentą kritikuojanti Seimo Ekonomikos komiteto vadovė Birutė Vėsaitė sako, kad kalbos, esą lietuviai neperka naujų mašinų, yra mitas ir automobilių gamintojų oficialių atstovų Lietuvoje keršto išraiška.
"Visi norėtų Lietuvoje važinėti naujais automobiliais, bet neišgali nusipirkti. Žmonės nepakankamai uždirba. Verslininkai tikrai nėra ta vargingoji visuomenės dalis, kurie negali pirkti naujų automobilių.
Juo labiau, kad statistika rodo - esame antri Europoje pagal įsigyjamų automobilių skaičių tūkstančiui gyventojų. Reiškia, tai mitas, kad mes esame tauta, neperkanti naujų automobilių", - kalba B. Vėsaitė.
Politikės teigimu, ne blogi automobiliai yra avarijų priežastis.
"Esame iš tikrųjų Europoje čempionai. Nes jaunimo, įsėdusio į automobilį, atrodo, pasikeičia ir sąmonė, ir psichika", - priekaištauja Birutė Vėsaitė.
Jai pritaria ir Susisiekimo ministerijos sekretorius R. Gradauskas.
"Labai problemiški yra 18-25 m. kartos vairuotojai, kurie jaučiasi nusipirkę geras, galingas transporto priemones ir nori pademonstruoti savo sugebėjimus", - teigia R. Gradauskas.
Ministerijos sekretorius vardija keliolika priemonių, kurios jau įgyvendinamos ir dar planuojamos, kad saugumas keliuose padidėtų. Tarp jų - Saugaus eismo mokymo koncepcija, taip pat pataisos, leisiančios, įvykus avarijai, bausti automobilio savininką, ne tik vairuotoją.
Tuo metu skaičiuojama, kad valstybės finansiniai nuostoliai, įskaitant Ligonių kasų, "Sodros" bei įvairių gelbėjimo tarnybų išlaidas, dėl eismo nelaimių per metus sudaro daugiau nei 2 mlrd. Lt.
Užpernai tokia suma BVP struktūroje prilygo pajamoms, gautoms iš naftos perdirbimo pramonės.
