Kokios kariuomenės - profesionalios ar šauktinių - reikia Lietuvai, turi nuspręsti politikai, teigia Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sekretorius Povilas Malakauskas.
"Šauktinių ar profesionali kariuomenė - politinis sprendimas. Abi sistemos egzistuoja pasaulyje ir abi sistemos neblogai funkcionuoja", - BNS sakė Krašto apsaugos ministerijos sekretorius Povilas Malakauskas.
Jis komentavo Latvijos vyriausybės antradienį (07.08) priimtą sprendimą, pritarti atsisakymui būtinosios karinės tarnybos ir pereiti prie profesionalios kariuomenės Vis dėlto pasak P. Malakausko, pastebima tendencija, kad valstybės atsisako šauktinių pagrindu formuojamos kariuomenės bei perina prie profesionalios.
Anot P. Malakausko, perėjimas prie profesionalios kariuomenės nulemtas keleto priežasčių, iš kurių esminės - Europoje pasikeitus geopolitinei situacijai, pastebima armijų mažėjimo tendencija, kariai turi vykdyti aukštesnio technologijų lygio užduotis, taip pat didėja kariuomenės parengties lygis, kuris reikalauja, kad NATO pajėgos būtų pasiruošusios vykdyti kovines užduotis per kelias dienas.
Be to, kaip dar vieną priežastį pereiti prie profesionalios kariuomenės, P. Malakauskas minėjo, kad "tos operacijos, kuriose dalyvauja kariai, dažnai būna ne tik taikos palaikymo, bet kovinės operacijos".
"Dėl visų šių priežasčių profesionalus karys gali geriau atlikti užduotis", - nurodė KAM sekretorius.
"Lietuvoje taip pat yra tendencija eiti link profesionalios kariuomenės", - teigė P. Malakauskas.
Pasak jo, tai atspindi Seimo birželį priimtas įstatymas, numatantis laipsnišką kariuomenės mažinimą ir kitus ginkluotųjų pajėgų struktūros pakeitimus 2003-2008 metais.
P. Malakauskas nurodė, jog 2003 metais bendras ribinis krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių ir aktyviojo kariuomenės rezervo karių skaičius sieks 22 tūkst. karių. Iš šio skaičiaus profesinės karo tarnybos karių bus iki 8,1 tūkst., o privalomosios pradinės karo tarnybos karių - 4,5 tūkstančio.
Iki 2008 metų bendras ribinis krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių ir aktyviojo kariuomenės rezervo karių skaičius turėtų sumažėti iki 17 tūkstančių.Ruošiamasi, kad profesinės karo tarnybos karių 2008 metais bus iki 8,3 tūkst., o šauktinių - sumažės iki 2 tūkstančių. Bus mažinamas aktyvusis rezervas, ketinama pertvarkyti Krašto apsaugos savanorių pajėgas.
"Kariuomenė savo dydžiu mažės, tačiau profesionalų, nors ir nežymiai, daugės", - sakė P. Malakauskas.
Latvijos gynybos ministerijos žiniomis, būtinosios karinės tarnybos jau atsisakė arba svarsto šią galimybę tokios NATO šalys kaip JAV, Didžioji Britanija, Kanada, Nyderlandai, Prancūzija, Belgija, Ispanija, Vengrija. Kitais metais prie profesionalios armijos ketina pereiti Italija ir Čekija.
Tarp pakviestųjų į NATO šalių būtinoji karinė tarnyba tebėra Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Bulgarijoje, jos jau atsisakė Slovėnija, Slovakija ir Rumunija.
P. Malakauskas minėjo, kad tokios NATO valstybės kaip Vokietija ir Danija neplanuoja atsisakyti būtinosios karinės tarnybos. Atsisakyti šauktinių nežada ir neutraliteto politikos besilaikantys švedai bei suomiai.
BNS
