Stasys VARNECKAS
Vilniečiams gerai. Kadaise jie bene pirmieji pradėjo kratytis sovietinio šlamšto, na, o tie, kurie dėl pateisinamų priežasčių to padaryti nespėjo, galėjo atsigriebti visai neseniai: mūsų žėrinčiame sostapilyje vyko akcija "Už Lietuvą be sovietinio palikimo". Švaresnis tapo miestas, skaistesnės vilniečių sielos. - O kuo mes prastesni? Šį klausimą, savaime aišku, ištarė sodžiaus intelektualas, buvęs pradinės vedėjas Banaitis ir pats atsakė: - Ogi niekuo! Tokį apsišvarinimą ir mes galime suorganizuoti. Jau seniai derėjo sunaikinti viską, kas dar primena anuos laikus. Anuos laikus dar daug kas primena. Štai vienkiemio ūkininko Vacio sodyboje teberiogsojo senas T-150K. Kuriems galams? Vacys nedelsdamas jį išmontavo, ir už metalo laužą gražaus pinigo susižėrė. Barmenė Morta turėjo šimto gramų menzūrėlę, sugraduotą į tris dalis: trisdešimt gramų - už Tėvynę, penkiasdešimt - už Partiją, o visas šimtas - už draugą Brežnevą. - Šį sovietinį palikimą, - pareiškė barmenė Morta, - aš naikinu! Dabar geresnių menzūrėlių yra. Vakarietiškų. Ir trenkė tą palikimą į slenkstį. Veterinaras Tadas ilgai svarstė, ko jis galėtų atsisakyti. Nei traktoriaus, nei menzūrėlės jis neturėjo. Gal nieko ir nebūtų sugalvojęs, jeigu ne mylima žmonelė, su kuria neseniai koralines vestuves šoko. - Vyrai prie kultūrnamio senus popierius degina, - pranešė žmonelė. - Ėjau iš parduotuvės, žiūriu - visokius bilietus, pasus, pažymėjimus, garbės raštus pleškina. Žodžiu, visą tą sovietinę rašliavą, kurios ir tu turi apsčiai. Veterinaro Tado raginti nereikėjo. Gražų lauželį jis užkūrė prie kultūrnamio, rankas šildėsi ir džiaugėsi: - Dabar tai bus namuose tvarka! Tos sovietinės bjaurasties vos žiupsnelis pelenų liko. Kai grįžo namo, žmonelė paklausė: - Na, kaip? Ar visą tą šlamštą supleškinai? - Visą, - atsakė Tadas. - O geriausiai degė mūsų santuokos liudijimas...
