Laikraščio skaitytojas rašo, jog šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Du brolius turintis laiško autorius norėtų išsiaiškinti, kokiu būdu jis galėtų paveldėti po motinos mirties likusio turto dalį, jeigu nebuvo parašytas testamentas.
Advokatas Aidas Venckus paaiškino, kad jei nebuvo testamento, tai nuo motinos mirties momento atsirado palikimas, kuris gali būti paveldėtas tik pagal įstatymą. Civilinio kodekso 5.5 straipsnis numato, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. Konkrečiu atveju po palikėjos mirties liko trys jos sūnūs (įpėdiniai), kurie lygiomis dalimis paveldi pagal įstatymą. Kad įpėdinis įgytų palikimą, pirmiausia turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Įstatymai įpareigoja nurodytus veiksmus atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (nurodytu atveju tai būtų trys mėnesiai nuo laiško autoriaus motinos mirties). Jeigu būdamas įkalinimo įstaigoje laiško autorius praleido nustatytą terminą palikimui priimti, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl šio termino pratęsimo, kadangi jį praleido dėl svarbios priežasties. Yra galimybė priimti palikimą ir pasibaigus jo priėmimo terminui, nesikreipiant į teismą su prašymu, tačiau šiuo atveju su tuo turi sutikti visi palikimą priėmę įpėdiniai. Jeigu laiške nurodytu atveju terminas palikimui priimti buvo praleistas ir šį terminą teismas atstatė, tai įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, būtų perduodama iš jo brolių priimto (jeigu jie abu palikimą priėmė) tik tas turtas, kuris išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančio turto dalį.
