Abortą, arba dirbtinį nėštumo nutraukimą, iki 12 nėštumo savaitės leidžiama daryti gydymo įstaigoje, gydytojui. Vėliau abortas daromas tik tuomet, kai nėščioji serga, liga per nėštumą ūmėja ir gresia tiek nėščiosios, tiek vaisiaus sveikatai ar gyvybei.
Gydytojai ginekologai įspėja, jog abortas labai kenkia moters sveikatai. Pastojus organizmas persitvarko, jo sistemos per keletą mėnesių prisitaiko prie nėštumo. Kai nėštumas nutrūksta, organizmas atgauna pusiausvyrą tik praėjus nemažai laiko, neretai tam prireikia keliolikos savaičių. Be to, atliekant abortą kyla pavojus, jog į vidaus organus pateks užkratas, gali būti sužalota gimda. Po aborto moteris gali tapti nevaisinga, o vėliau pastojus gali išsivystyti įvairiausių komplikacijų (pavyzdžiui, negimdinis nėštumas, priešlaikinis gimdymas), kraujavimų per gimdymą ar po jo. Abortas neretai sutrikdo kiaušidžių funkcijas, menstruacijų ciklą, kenkia centrinei nervų sistemai. Ypač pavojinga nutraukti pirmąjį nėštumą, nes po jo moteris gali tapti nevaisinga.
Taigi išvada viena: nėštumo geriau stengtis išvengti, nei pastojus darytis abortą.
Pasak kaunietės gydytojos ginekologės Rasos Jakutienės, apsisaugoti nuo nėštumo vartojamos įvairiausios priemonės: mechaninės, cheminės, biologinės, hormoninės, chirurginės. Pastarosios, tai yra sterilizacija, Lietuvoje, krikščioniškų tradicijų šalyje, taikoma tik išimtiniais atvejais, kai nėštumas kelia pavojų moters gyvybei ir kai tam neprieštarauja abu sutuoktiniai.
Mechaninės kontraceptinės priemonės sukliudo spermatozoidams patekti į kiaušintakius, į gimdą ir apvaisinti kiaušinėlį ar apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinti gimdoje. Prie tokių priemonių priskiriama prezervatyvai (vyrams), spiralės (moterims).
Cheminės kontraceptinės priemonės yra įvairios: žvakutės, pastos, tirpalai, kurie mažina spermatozoidų judrumą ar juos sunaikina.
Biologinis būdas apsisaugoti nuo nėštumo yra pats "nekalčiausias", deja, ne visos sutuoktinių poros juo nori naudotis. Tai lytinio akto nutraukimas ir fiziologinio ritmo skaičiavimas. Tiesa, nutrauktas lytinis aktas šiek tiek kenkia vyro ir moters sveikatai, nes sutrikdomas normalus fiziologinis procesas. Nėštumo galima išvengti skaičiuojant moters fiziologinį ritmą ir nusistatant galimas ovuliacijos (kai subrendusi moteriškoji lytinė ląstelė - kiaušinėlis - išeina iš kiaušidės) dienas. Reikėtų atminti, jog subrendęs ir išsiskyręs kiaušinėlis tinka apvaisinti apie 26 valandas, o spermatozoidai išlieka gyvybingi 2-3 paras. Kitomis dienomis pastojimo galimybė žymiai sumažėja. Tiesa, vaisingų-nevaisingų dienų kalendorius bus tikslus tik tuo atveju, jei moters menstruacijų tikslas yra pastovus.
Hormoninės kontraceptinės priemonės - tai įvairūs hormoniniai vaistai, medikų laikomi viena iš efektyviausių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių.
Kokias kontraceptines priemones pasirinkti, turi nuspręsti abu sutuoktiniai. Pasirinkti chemines ar hormonines priemones padės gydytojas ginekologas, įvertinęs pacientės individualias savybes (amžių, kūno sudėjimą, psichikos būseną, gimdymų skaičių, rūkymą, persirgtas ligas, imuninį atsparumą, vartojamus vaistus ir t. t.). Būtinai atsižvelgiama ir į tai, ar moteris gyvena normalų santuokinį gyvenimą, ar linkusi dažnai keisti partnerius (pastaruoju atveju padidėja tikimybė susirgti infekcinėmis, lytiniu keliu perduodamomis ligomis).
Pasak gydytojos Rasos Jakutienės, šiuo metu yra gana platus kontraceptikų pasirinkimas. Jie kainuoja nuo 6 iki 35 litų kas mėnesį (šie vaistai, deja, nekompensuojami). Tačiau kontraceptiką, kaip minėta, geriausiai parinks gydytojas, mat kas tinka vienai moteriai, nebūtinai gali tikti kitai. Be to, vienai moteriai gali būti reikalinga vienokia kontraceptiko dozė, o kitai - didesnė ar mažesnė.
Kai kuriose ekonomiškai išsivysčiusiose užsienio šalyse (Švedijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kinijoje) moterys daug metų vartoja nėštumą nutraukiančias tabletes RU 486, tačiau Lietuvoje šis preparatas, anot gydytojos Rasos Jakutienės, nėra registruotas, taigi ir nenaudojamas.
Pasaulinėje medicinos literatūroje pažymėta, jog minėtu preparatu nutraukiant nėštumą kyla daug komplikacijų: neretai sutrinka širdies ritmas, antinksčių veikla, gali prasidėti gausus ir skausmingas kraujavimas.
Reikėtų atminti ir tai, jog kai kurie kontraceptiniai hormoniniai preparatai juos vartojančiai moteriai gali pridėti nereikalingų kilogramų, gali atsirasti kitokių nemalonių reiškinių (galvos svaigimas, pykinimas, silpnumas, spaudimas krūtyse ir kt.).
Jei pradėjus vartoti hormonines kontraceptines tabletes pradedamas jausti duriantis skausmas krūtinėje, pilve ar galūnėse, pradėjo varginti kosulys, dusimas, skauda galvą, ji svaigsta, atsirado regos ar kalbos sutrikimų, pakilo kraujospūdis ir kt., hormonų vartojimą būtina nutraukti ir kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Jei pastojusi moteris kategoriškai atsisako gimdyti, jai gali būti atliktas vadinamasis mikroabortas. Tiesa, ši minioperacija atliekama tik pačioje nėštumo pradžioje, tikslų nėštumo laiką nustačius ultragarsiniu tyrimu (mat nėščioji gali būti neteisingai apsiskaičiavusi pastojimo laiką).
Labai svarbu, žinoma, ir abipusis lytinių partnerių pasitikėjimas, supratimas.
