Rudens pavadinimas indoeuropiečių kalbose labai įvairuoja. Vieną didelę grupę sudaro slavų kalbos, gotai ir mūsų giminaičiai senovės prūsai, plg. rusų осень, lenkų jesień, čekų jeseň, gotų asans „pjūties metas“, prūsų assanis „ruduo“. Gotų kalbos rudens pavadinimas geriausiai išlaikė pirminę žodžio reikšmę „laikas, kai pjaunami javai“.
Manoma, kad vokiečių kalbos rudens pavadinimo der Herbst ir senosios anglų kalbos haerfest pirminė reikšmė buvusi „pjūties, derliaus ėmimo metas“. Šie žodžiai toliau sietini su indoeuropiečių kalbų žodžiais, kurių pirminė reikšmė susijusi su veiksmažodžiu pjauti.
Anglai senuoju rudens, t. y. derliaus ėmimo meto, pavadinimu pradėjo vadinti patį derlių, plg. harvest „derlius, pjūtis“, o rudens pavadinimas autumn kilo iš prancūzų automne. Senovės anglams ruduo buvo metas, kai krinta lapai: anglų fall „ruduo“ iš pradžių reiškė „lapų kritimas“, šis žodis yra neatskiriamas nuo veiksmažodžio fall „kristi“, kuris yra tos pačios indoeuropietiškos šaknies kaip ir mūsų pulti. Per anglų emigrantus žodis fall „ruduo“ pateko į Ameriką, o pačioje Anglijoje įsigalėjo skolinys iš prancūzų kalbos autumn.
Prancūzų kalbos žodžio šaltinis yra lotynų autumnus, kurį senovės romėnai veikiausiai pasiskolino iš kadaise vidurio Italijoje gyvenusių etruskų.
Lietuviams ruduo – tai laikas, kai paruduoja laukai, medžių lapai. Tokį patį pavadinimą turi ir latviai. Jų rudens, kaip ir lietuvių ruduo, kilo iš spalvos pavadinimo, plg. lietuvių rudas, latvių ruds. Manoma, kad baltai tą rudens periodą, kai pjaunami javai, galėjo vadinti vienu vardu, o vėlesnį, kai pradeda ruduoti lapai, kitu. Vėliau vakarų baltai (prūsai) apibendrino vienokį, o rytų baltai (lietuviai, latviai) kitokį pavadinimą.
Iš Sabaliausko „Iš kur jie? Pasakojimas apie žodžių kilmę“
