Nuolatinė laikraščio skaitytoja Elena B. iš Pasvalio rajono rašo, jog jos sūnus prieš dvejus metus susituokė su Rusijos piliete. Lietuvoje, laiško autorės namuose, pragyvenusi apie mėnesį (sūnaus žmona buvo gavusi leidimą laikinai gyventi mūsų šalyje), marti išvyko į savo gimtinę ir jau daugiau nei metai nebegrįžta. Laiško autorės sūnus iki šiol gyvena Lietuvoje. Moteris nurodo, jog jos sūnus su savo žmona bendro ūkio nevedė, taip pat jiedu neturi bendro turto, dabar kartu negyvena. Neseniai sūnus gavo laišką, kuriame jo žmona parašė daugiau į Lietuvą nebegrįšianti, todėl laiško autorė prašo paaiškinti, kokiu būdu jos sūnus galėtų kuo greičiau nutraukti santuoką su vis dar oficialia žmona užsieniete, nes turi draugę ir nori susitvarkyti savo gyvenimą?
Advokato D. Svirinavičiaus teigimu, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, jog santuoka gali būti nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu. Toks skyrybų būdas yra trumpiausias, greičiausias ir pigiausias (nereikia mokėti žyminio mokesčio). Tačiau tokiam klausimo sprendimo būdui reikalingos šios sąlygos: nuo santuokos sudarymo turi būti praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai turi būti sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir abu sutuoktiniai - visiškai veiksnūs. Pasirinkus šį variantą reikia sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią turėtų pasirašyti laiško autoriaus sutuoktinė. Jos nedalyvavimas neturėtų tapti rimta kliūtimi nagrinėjant ištuokos bylą. Santuoką taip pat galima nutraukti sutuoktinio prašymu ir dėl sutuoktinių (abiejų ar vieno) kaltės. Susipažinus su laiške nurodytomis aplinkybėmis galima manyti, jog norėdamas išsituokti, vyriškis turėtų pateikti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, nes jo sutuoktinė nevykdo savo, kaip sutuoktinės, pareigų ir jų santuoka likusi tiktai formali. Advokato nuomone, tokioje civilinėje byloje galbūt kiltų problemų bandant įrodyti ieškinio pagrindą (žmonos kaltę), taip pat gali kilti keblumų dėl procesinių bylos dokumentų įteikimo atsakovei (taip pat dėl pranešimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir t. t.). Vis dėlto civilinio proceso įstatymai numato netradicinius tokių santykių sprendimo būdus, todėl būtų geriausia, jeigu laiško autorius kreiptųsi į advokatą. Teisininko pagalba šiuo atveju jam tikrai praverstų.
