Laikraščio skaitytojas Evaldas B. iš Alytaus rašo, jog prieš pusantrų metų susituokė su Jungtinių Amerikos Valstijų piliete. Po trijų viešnagės dienų žmona išvyko į savo šalį ir daugiau nebepasirodė. Na, o laiško autorius liko gyventi Lietuvoje. Sutuoktiniai bendro ūkio nevedė, taip pat neturi bendro turto, kartu iki šiol negyvena. Laiško autorius prašo paaiškinti, kokiu būdu jis galėtų kuo greičiau nutraukti santuoką su amerikiete.
Advokato D. Svirinavičiaus teigimu, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, jog santuoka gali būti nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu. Toks skyrybų būdas yra trumpiausias, greičiausias ir pigiausias (nereikia mokėti žyminio mokesčio). Tačiau tokiam klausimo sprendimo būdui reikalingos šios sąlygos: nuo santuokos sudarymo turi būti praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai turi būti sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir abu sutuoktiniai - visiškai veiksnūs. Pasirinkus šį variantą reikia sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią turėtų pasirašyti laiško autoriaus sutuoktinė. Jos nedalyvavimas neturėtų tapti rimta kliūtimi nagrinėjant ištuokos bylą. Santuoką taip pat galima nutraukti sutuoktinio prašymu ir dėl sutuoktinių (abiejų ar vieno) kaltės. Susipažinus su laiške nurodytomis aplinkybėmis galima manyti, jog norėdamas išsituokti vyriškis turėtų pateikti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, nes jo sutuoktinė nevykdo savo kaip sutuoktinės pareigų ir jų santuoka likusi tiktai formali. Advokato nuomone, tokioje civilinėje byloje galbūt kiltų problemų bandant įrodyti ieškinio pagrindą (žmonos kaltę), taip pat gali kilti keblumų dėl procesinių bylos dokumentų įteikimo atsakovei (ir dėl pranešimo apie teismo posėdžio laiką, vietą ir t. t.). Vis dėlto civilinio proceso įstatymai numato netradicinius tokių santykių sprendimo būdus, todėl būtų geriausia, jeigu laiško autorius kreiptųsi į advokatą. Teisininko pagalba šiuo atveju jam tikrai praverstų.
