Remigijus RAINYS
Raseinių rajono policijos komisariato kriminalistams iš Ariogalos gautas pranešimas žadėjo "smagų" darbelį. Pačiame miestelio centre, Vytauto gatvėje esančiuose namuose, buvo rastas Raseinių kultūros centro Ariogalos kultūros namų pagyvenusių žmonių tautinių šokių kolektyvo vadovo Vladislovo Čepausko (47 m.) lavonas su mušimo žymėmis. Nelaimėlį aptiko jo sesuo, su broliu ir dar dviem šeimos nariais atėjusi į paveldėtą sklypą ravėti daržo. Pirminiais duomenimis, iki pusės apnuogintas vyriškis prieš nužudant galėjo būti kankinamas (tame pačiame kambaryje buvo aptiktas lygintuvas) bei apiplėštas, mat sesuo pasigedo kelių namelyje buvusių daiktų. Tačiau pradėjus ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad šį įvykį gaubiantis paslaptingumas tik tariamas, o abiem įtariamiesiems šiuo nužudymu kartu sudėjus nėra net keturiasdešimties metų.
Meninę natūrą žlugdė alkoholis
Tuometinės Klaipėdos konservatorijos filiale choreografijos mokslus baigęs Vladislovas Čepauskas į gimtąją Ariogalą sugrįžo bene prieš septynerius metus, kai įsidarbino pagyvenusių žmonių tautinių šokių kolektyvo vadovu vietos kultūros namuose. Išsituokėlis apsigyveno pas savo jaunesniąją seserį ir pasinėrė į Ariogalos kultūrinį gyvenimą. Kaip teigia kultūros namų direktorė Rasa Sadauskienė, Vladislovas buvo tikras talentų maišelis - ne tik puikiai vadovavo šokių kolektyvui, bet ir pats šoko, dainavo įvairiuose ansambliuose, kaimo kapeloje grojo kone visais instrumentais, vesdavo renginius. Kolektyvo siela vadinamas V. Čepauskas turėjo tik vieną silpnybę - polinkį į alkoholinius gėrimus, o pradėjęs gerti dažnai nebesugebėdavo sustoti.
Toks tokį pažino ir ant alaus pavadino
Kolegos sunerimo, kai V. Čepauskas nepasirodė praėjusį sekmadienį vykusioje šventėje-konkurse "Po senolių pastoge", kurioje dalyvavo ir jo vadovaujamas kolektyvas, o mišrus ansamblis turėjo dainuoti be jo. Dauguma Vladislovo kolegų ir auklėtinių taip ir pagalvojo, kad greičiausiai šokių vadovas vėl "užmynė ant kamščio", tačiau nė vienas nesumojo jo aplankyti. O toks vizitas galbūt būtų išgelbėjęs nelaimėliui gyvybę, nes tuo metu jis dar buvo gyvas, nors ir gerokai aplamdytas daugiau nei dvigubai už jį jaunesnių sugėrovų. Kai kurie ariogališkiai stebisi, kas bendra galėjo būti tarp artistiškojo Vladislovo ir bene du kartus už vagystę bei chuliganizmą teisto "laisvo oro" pardavėjo Nerijaus Dzerkelio (22 m.), be savo ne visuomet nekaltų išdaigų, besiverčiančio atsitiktiniais uždarbiais. Tai vienam, tai kitam ūkininkui retkarčiais talkininkaujantis N. Dzerkelis turi Beždžionės pravardę - aplinkiniai jį taip praminė dėl savotiškos išvaizdos. Išgerti alaus į V. Čepausko namelį pakviestas Beždžionė drauge atsivedė dar vieną nepilnamečių reikalais besirūpinantiems pareigūnams žinomą asmenį - nė septyniolikos metų nesulaukusį J. C. Kopo pravarde besididžiuojantis vaikinukas nė truputėlio nepanašus į taip vadinamus anglų policininkus, tačiau jau senokai garsėja kaip mėgėjas bet kuriuo pretekstu paleisti į darbą kumščius, neblaivus šlaistytis viešose vietose. Jo sąskaitoje - nemažai kitų administracinės teisės pažeidimų, todėl jo nemėgstančios senutės Ariogalos gatvėse pusbalsiu paspėliodavo, kada gi Kopas pagaliau sės.
"Garbę ir orumą" gynė kumščiais bei spyriais
Galima spėti, kad šeštadienį tokioje kompanijoje pradėjęs vaišintis Vladislovas neketino lėbauti ilgai, mat sekmadienį jo laukė jau anksčiau minėtas konkursas. Vyriškis buvo net pasiruošęs lygintuvą, kuriuo, matyt, ketino laidyti savo sceninį kostiumą. Tačiau po pirmojo ištuštinto dvilitrinio "bambalio" pačio stipriausio alaus buvo tuštinamas antrasis, o vėliau - ir dar vienas, todėl buvo pamirštas ne tik lygintuvas, bet ir čia pat gulėjęs akordeonas. Konfliktas kilo po to, kai gerokai padauginęs V. Čepauskas savo kalbomis įžeidė jau mirusią N. Dzerkelio motiną. Bent jau tokios versijos kol kas laikosi pats Beždžionė, tikindamas, kad Vladislovas jo ne itin dorybingą gyvenimo būdą išpažinusią gimdytoją pavadino žodžiu iš "k" raidės. Štai tuomet Beždžionė ir jam aršumu nenusileidžiantis Kopas ėmė tvatinti jiems į tėvus tinkantį ir beveik nesipriešinantį vyriškį rankomis bei kojomis tol, kol patys pavargo. Net nepasidomėję savo aukos būkle mušeikos, anot pačių, apgynę Beždžionės motinos garbę ir orumą, pagaliau išsinešdino, o Vladislovas dar kelias paras galavosi savo namelyje, kol pagaliau nuo patirtų traumų aukštielninkas krito prie lovos ir mirė. Pirminiais duomenimis, ekspertams atlikus skrodimą prielaida, kad vyriškis buvo kankinamas lygintuvu, nepasitvirtino, nors įtarimą kėlė tai, kad jo kūnas rastas apnuogintas iki pusės - be kelnių ir net be trumpikių. Gal jausdamasis vis blogiau V. Čepauskas ir ketino bandyti ieškoti pagalbos, tačiau sugebėjo tik nusirengti. Pirminiais duomenimis, iš varganai apstatyto, nebent tuščiais buteliais turtingo namelio dingo tik veidrodis ir stalelis, tačiau pradžioje tai nebuvo siejama su sulaikytais įtariamaisiais. Netrukus kriminalistų surasti Beždžionė ir Kopas dar nežinojo apie Vladislovo mirtį, pradžioje neigė iš viso lankęsi pas V. Čepauską, tačiau priremti nenuginčijamų įrodymų ir liudininkų parodymų netrukus prisipažino. Šeštadienį ir sekmadienį po namelį Vytauto gatvėje šmirinėjančius vaikinus pastebėjo ne vienas šalimais gyvenantis kaimynas. O kai į policiją pagaliau kreipėsi ir už 10 litų veidrodį bei stalelį iš įtariamųjų įsigijęs pilietis, šiems net bandyti išsisukinėti nebeliko jokių šansų. Pasibaigus dviejų parų sulaikymo laikotarpiui, ikiteisminį tyrimą atliekantys Raseinių rajono teisėsaugininkai teismo prašys abu suimti ilgesniam laikotarpiui. Pasak rajono prokuratūros, iki šiol Ariogaloje išaiškintos visos čia įvykdytos žmogžudystės.
