Ramutė PEČELIŪNIENĖ
- Štai kada vaikai įgijo savo tikrąją vertę, - su neslepiama ironija pareiškė viena mūsų laikraščio skaitytoja, žiniasklaidoje išgirdusi apie galimybę piktnaudžiauti lygtinio paleidimo lengvatomis, kurias įstatymas suteikia nuteistiesiems, turintiems nepilnamečių vaikų. Tiesa, paprašyta šią mintį pagrįsti konkrečiu pavyzdžiu, dviejų mažamečių motina nutilo ir, kiek pagalvojusi, prisipažino kol kas negalinti įrodyti, ar sesers sugyventinis, bandęs anksčiau laiko išeiti į laisvę, iš tikrųjų norėjo pasinaudoti jos vaikais... Tačiau įtarimo šešėlis vis dar neišsisklaidė. Tiek pašnekovė, tiek šių eilučių autorė nėra nusiteikusios taip greitai pasmerkti ar išteisinti žmogų, trokštantį laisvės. Juk galų gale, net ir piktybiškai pasinaudojęs tokia galimybe, ekskalinys nejučiomis, galbūt ir pats to nesuvokdamas, gali pakeisti ankstesnį savo gyvenimo būdą. Tačiau gali ir nepakeisti...
Teismų "užkardos"
Pastaruoju metu imta viešai diskutuoti, ar galima teigiamai vertinti įstatymą, kuris leidžia nepilnamečių vaikų turintiems nuteistiesiems greičiau išeiti į laisvę. Spaudoje pasirodė teiginių, jog nuteistieji ima piktnaudžiauti šia įstatymo nuostata, tyčia įsivaikindami vaikus ar pripažindami savo tėvystę.
Bausmių vykdymo kodekse nustatyta, jog nuteistus nepilnamečių tėvus įmanoma toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, ir dėl to jie gali būti išleisti į laisvę, atlikę tiktai dalį paskirtos bausmės. Tokius klausimus nagrinėja ir sprendimus priima teismas. Teisingumo ministerijos atstovų teigimu, priešlaikiniam paleidimui būtinos mažiausiai dvi sąlygos. Pirmoji - nuteistasis turi būti atlikęs tam tikrą įstatyme nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Be to, teismas turi išsiaiškinti, ar nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuojant nuo visuomenės, bet prižiūrint.
Prisiminė esą tėvai...
Teisingumo ministerijos pateiktais duomenimis, šiais metais Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalies 1 punktas (lygtinis asmenų, turinčių vieną vaiką iki 7 metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų, paleidimas iš įkalinimo įstaigų) buvo pritaikytas 98 nuteistiesiems. Iš jų - 13 moterų, tarp kurių aštuonios buvo nuteistos už sunkius nusikaltimus. 44 asmenys turėjo po vieną vaiką iki 7 metų, likusieji - po du ir daugiau vaikų iki 18 metų. Visais atvejais teismams buvo pateiktos pažymos apie tai, kad nuteistiesiems nėra apribota tėvų valdžia. Įdomumo dėlei galima pasakyti, jog per metus lygtinis paleidimas iš viso buvo taikytas 3 000 nuteistųjų. Vadinasi, dėl to, kad turi mažamečių vaikų, anksčiau laiko į laisvę išėjo tiktai apie 3,3 procento visų lygtinai iš pataisos namų paleistų asmenų. Tai nedideli skaičiai. Ažiotažas kilo dėl to, jog, atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad 6 nuteistieji savo tėvystę pripažino, būdami įkalinimo įstaigoje, o vienas nuteistas asmuo įsisūnijo vaiką. Tačiau dėl to Teisingumo ministerijos vadovai tikino negalintys nei patvirtinti, nei paneigti piktnaudžiavimo lygtinio paleidimo lengvatomis faktų.
Kieno interesai labiau rūpi?
Atlikę tyrimą, Teisingumo ministerijos vadovai padarė išvadas, jog teismai savo sprendimus lygtinai paleisti iš pataisos namų iš esmės grindė formaliais motyvais, ne visuomet atsižvelgė į realią paleidžiamo asmens įtaką nepilnamečiams vaikams. Tiktai 18-oje teismų nutarčių tiesiogiai buvo nurodyta, kaip vertinamas nuteistojo ryšys su šeima ir vaikais, ar paleidžiamas asmuo juos remia, prisideda prie vaikų išlaikymo ir auklėjimo, ar rūpinasi jų sveikata, daro teigiamą įtaką jų dvasiniam ugdymui ir bendram vaikų vystymuisi... Viceministras Gintaras Švedas yra patvirtinęs, jog minėto įstatymo taikymas, įvertinant formalius kriterijus, nėra visiškai teisingas. Ir tai, kad žmogus turi vaiką - tik formalus požymis. Kadangi įstatymas reikalauja, kad tarp vaiko ir jo tėvo ar motinos būtų ryšys, nuteistųjų priešlaikinis paleidimas labiau siejamas su vaiko, o ne su nuteisto asmens interesais.
Vien vaiko gimimo liudijimo nepakanka
- Būtų kvaila teigti, jog šį įstatymą vertinu neigiamai, - sakė 26 metų Gediminas, kuris taip pat buvo lygtinai paleistas dėl to, kad augina vieną mažametį vaiką. - Tačiau galiu patvirtinti, jog ne visi nuteistieji taip lengvai išleidžiami į laisvę. Vien faktas, kad turi mažametį vaiką (nesvarbu, esi vedęs ar ne), dar nieko nelemia. Reikia konkrečiai įrodyti, kad su savo atžala artimai bendrauji (laiškais arba per pasimatymus), domiesi jo gyvenimu, visapusiškai jį remi...
Pašnekovas patikino, jog, priimdamas nutartį, teismas didelį dėmesį kreipia į tai, kokie yra nuteistojo ir jo vaiko bei pastarojo motinos tarpusavio santykiai, ar nuteistas žmogus juos remia finansiškai. Esą jau vien tai nuteistuosius verčia mąstyti apie įsidarbinimą, kad bent šiek tiek uždirbtų pinigų būtų galima nusiųsti vaiko išlaikymui... Šiam jaunam tėvui, auginančiam šešerių metukų sūnų, vartai į laisvę atsivėrė šių metų liepą, iki bausmės pabaigos likus vieneriems metams 3 mėnesiams ir 11 dienų. Teismas, priimdamas tokią nutartį, Gediminui paskyrė tam tikrus apribojimus. Du kartus per mėnesį jis turi registruotis pataisos inspekcijoje bei naktimis būti namuose. Šiuos reikalavimus Gediminas uoliai vykdo, nes nenori prarasti to, ką pavyko iškovoti.
Gediminas už grotų praleido maždaug pusmetį, tačiau pamatė, jog sūnus per tą laiką spėjo pasikeisti. Šį pasikeitimą tėvas priėmė gana ramiai, nes tikino suprantąs, jog kiekvienas vaikas, gyvendamas tik su motina ir šalia nejausdamas tėvo, tampa kitoks - arba švelnesnis, arba grubesnis. Gediminas pastebėjo, jog per pusmetį jo sūnus pasidarė žymiai grubesnis, nei buvo anksčiau. Tačiau, pašnekovo manymu, mažas vaikas - tai tarsi plastilinas, kurį galima "sumodeliuoti" - kitaip tariant - išauklėti taip, kaip reikia. Gediminas labai džiaugiasi, kad buvo išleistas anksčiau laiko, nes tikisi visiškai atkurti susilpnėjusį ryšį su sūnumi. Konkrečiu atveju ne mažiau svarbus ir kitas dalykas - kadangi sūnus serga sunkia liga, jam reikalinga ne tik ypatinga priežiūra, nuolatinis gydymas, bet ir ramybė, labai geri ir šilti artimųjų tarpusavio santykiai (berniukui ypač neigiamų pasekmių gali sukelti patirtas stresas, nervinė įtampa). Štai dėl to labai gerai, kad tėvas yra šalia vaiko, kad ne tik su juo bendrauja, bet ir uždirba pinigų jo išlaikymui bei gydymui...
Praradus žmoną, galima prarasti ir vaiką
Gediminas sako, jog vaikui tėvas yra labai svarbus. Jis pats augo su patėviu. Nors pastarajam niekada jokių priekaištų neturėjo, labai puikiai su juo sutarė, tačiau visuomet jautė didžiulį tikrojo tėvo trūkumą. Net ir sutikus jį po dešimties metų, širdyje lyg ugnis vėl įsiliepsnojo primirštas jausmas... Gediminas mano, kad, atsidūrus už grotų, gali su vaiku matytis, neprarasti su juo ryšio, tačiau iškyla grėsmė netekti savo antrosios pusės. Jei pastaroji susiranda kitą vyrą, galima beveik neabejoti, jog vaikas bus psichologiškai palaužtas. Todėl, pašnekovo nuomone, labai svarbu, kad žmonės, atsidūrę už grotų, neliktų ten ilgam laikui, o žinia, jog jiems gali būti pritaikytas lygtinis paleidimas, gali tapti didžiuliu stimulu rūpintis savo šeima bei vaikais...
Būdama pataisos namuose vaikų neišauklėsi
Kad minėtas įstatymas labai reikalingas, patvirtino ir dviejų nepilnamečių dukrų motina jonaviškė Lina P. Ši 40-metė moteris buvo nuteista penkeriems metams. Atlikus trečdalį paskirtos bausmės, teismas ją lygtinai paleido į laisvę. Tokią teismo nutartį lėmė faktas, jog šiai motinai valdžia vaikų atžvilgiu nebuvo apribota, Jonavos VTAT neturėjo jai priekaištų dėl vaikų auklėjimo. Iš Panevėžio pataisos namų išleista moteris labai džiaugėsi, grįžusi pas paaugles dukras dabar, o ne po penkerių metų. Esą vėliau su jomis būtų buvę daug sunkiau rasti bendrą kalbą, atkurti jau pradėjusius trūkinėti tarpusavio ryšius. Nors mergaitės augo su seneliais, buvo prižiūrimos, tačiau tarp motinos ir dukrų įtampa augo, vis stiprėjo. Dabar Lina save laiko vyresniosios - penkiolikmetės dukters - geriausia drauge... Moteris tikina, jog iš pataisos namų siunčiami laiškai arba reti pokalbiai telefonu (vieną kartą per mėnesį) bei pasimatymai neatstos tiesioginio bendravimo, neišlaikys ryšio tarp motinos ir vaiko, nepadės atžalos išauklėti, suvaldyti ir padaryti viską, kad ji nepasuktų klystkeliais.
Vaikas - raktas į laisvą?..
Jonavos rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyresnioji specialistė Virginija Motiejūnienė, teigiamai įvertinusi minėtą įstatymą, pabrėžė, jog vaikams gyventi be tėvų, o ypač - be motinų, labai sunku. VTAT specialistė pripažino, jog galbūt atsiranda ir šiuo įstatymu piktnaudžiaujančių asmenų, tačiau vis dėlto galimybė greičiau sugrįžti į šeimą, pas savo atžalas, yra vertinga. V. Motiejūnienė patikino, jog, rašydami pažymas teismams apie tėvus ar motinas, atliekančius bausmę, VTAT darbuotojai visuomet stengiasi išlikti objektyvūs, niekuomet nepagražina situacijos. Esą, jeigu iki nusikaltimo tėvai vaikais nelabai rūpinosi, jų neprižiūrėjo - tokia išvada ir pateikiama...
O ar vaikas iš tiesų gali tapti raktu į laisvę? Atsakydamas į šį klausimą, mūsų pašnekovas Gediminas patvirtino turėjęs galimybę pažinti ne vieną ir ne du asmenis, kurie specialiai vedė ir įsivaikino žmonų vaikus. Tačiau atsitiko ir nenumatytų dalykų. Vienas vyrukas esą net neslėpė, jog, pradėjęs bendrauti su moterimi, specialiai įsivaikino jos sūnų, kad galėtų pasinaudoti teikiamomis lengvatomis. Iš pradžių manė, kad vaikui duos tik savo pavardę. Kai motina su vaiku pradėjo lankyti vyriškį, važinėti į pasimatymus, nuteistasis abu tiesiog įsimylėjo. Viskas baigėsi tuo, kad nesulaukęs bausmės pabaigos, pataisos namuose vyriškis vedė moterį ir dabar turi vienintelį troškimą, kad šie santykiai niekada nenutrūktų...
Neseniai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vidmantas Žiemelis Seime įregistravo Bausmių vykdymo kodekso pataisas, kuriomis už sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti asmenys negalėtų būti paleidžiami iš įkalinimo įstaigų, atlikę trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau šio komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas patikino, jog tokių atvejų, kai nuteistieji pasinaudoja tėvystės pripažinimo galimybe ir anksčiau laiko išeina į laisvę, yra nedaug. Todėl esą komitetas kol kas nesiūlys keisti minėtos Bausmių vykdymo kodekso nuostatos. Vis dėlto planuojama sudaryti darbo grupę, kuri, išnagrinėjusi šį klausimą, pateiks atitinkamas išvadas. Ar jos bus naudingesnės nuteistiesiems ar jų vaikams - kol kas tenka tiktai spėlioti...
