Irena ZUBRICKIENĖ
"Mano namai - mano tvirtovė". Ar visos moterys - kaip paprastai linkstama manyti, laikančios kone visas keturias namų kertes ir taip kuriančios juose jaukumą - šitaip gali pasakyti su pasididžiavimu ir nemeluodamos? Statistika rodo, kad net 62,3 proc. moterų Lietuvoje (beveik - kas trečia) patiria savo vyrų - sutuoktinių, sugyventinių, partnerių - smurtą arba grasinimą jį panaudoti. Vadinasi, yra nesaugios savo "tvirtovėse". Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba skelbia, kad savo namuose Lietuvos moterys rizikuoja patirti prievartą ar būti nužudytos 3 kartus dažniau nei kur nors kitur.
Jos pačios to prašosi?
"Smurtui prieš moteris - ne!", "Netylėk!", "Prisijunk prie mūsų!" - tokiais ir panašiais šūkiais įvairių organizacijų ir judėjimų vykdomos akcijos - kone kasdienybė. Pradedant Lietuvos moterų informacijos centro (MIC) iniciatyvomis, seimūnų jausmingomis kalbomis konferencijose, išvažiuojamaisiais seminarais provincijoje ir baigiant vaikų piešinių konkursais mokyklose, kai mažieji atvirai piešia vyro kumštį, nukreiptą moters veido link, ir ryškiomis raidėmis užrašo savo maldą: "Tėveli, nemušk mamytės". Tokių renginių banga Lietuvoje praūžė ir visai neseniai - mat kovotojai su smurtu prieš moteris turi net tam paskirtą dieną: lapkričio 25-oji - tarptautinė Smurto prieš moteris diena.
Minėtos dienos renginių organizatoriai šiemet keliolikoje šalies miestų, būriuodamiesi pagrindinėse aikštėse, ragino vyrus ir moteris pasirašyti specialią peticiją ir pažadėti, kad nesmurtaus ir nesutiks būti žeminami, neliks abejingi agresijai ir kitose šeimose. Neslepiama, kad šie renginiai dar nesulaukė tokio dėmesio, kokio siekta.
- Kai kartą paklausiau savo draugo, kodėl jis užaugino tik vieną vaiką, jis man paaiškino: Žmona nesutiko, nes reikalavo, kad prieš tai mažiausiai 3 mėnesius negerčiau. Štai tokios yra tikros moterys! Prieš jas vyrai nedrįsta kilnoti rankų, - skeptiškai vertindamas minėtas akcijas, "Akistatai" aiškino marijampolietis pensininkas Mindaugas Brusokas (67 m.). - O juk dabar dauguma mūsų moterų prašyte prašosi bausmių ir smurto, nes pačios suniekino pagarbą joms! Žiūrėkite - prisigeria, prisirūko, o tada, su savu ar su svetimu sugulusios į lovą, atlieka savo darbą. O gal pagarbos vertos moterys, centrine gatve demonstratyviai praeinančios su cigarete rankoje?! Atleiskit ir apsaugokit, dievai, nuo tokių esamų ir būsimų motinų... Jau tik giliame kaime ir mūsų prisiminimuose likusios moterys, pavasarį kruopščiai ruošiančios dirvą, išpurenančios žemę, išrenkančios piktžolių šaknis ir net mažiausius akmenėlius, kad sėklai būtų gera augti.
Kumščiai - ir tvarkingoms moterims
Na, ponas Mindaugas kiek sutirštino spalvas, piešdamas dabarties lietuvės paveikslą - juk dorų, tvarkingų, pagarbos vertų moterų Lietuvoje yra tikrai daugiau negu gyvenimo paklydėlių. Tačiau ir tokios moterys ne visos yra saugios šalia savo gyvenimo vyrų. Štai Marijampolės moters veiklos centro vadovė Adolfina Blauzdžiūnienė, skriaudžiamų moterų užtarėja, patikino, kad smurtui prieš moteris dažnai neturi įtakos nei moters dora, nei jos išsilavinimas ar užimamos pareigos. Kaip ir pačių smurtautojų elgesio nesutramdo jų aukšti postai ir vertinimas visuomenėje. A. Blauzdžiūnienė pateikė ne vieną pavyzdį, kai centro pastogėje pagalbos ir patarimų ar bent laikino prieglobsčio ir atjautos ieškojo dešimtys tvarkingų įvairių įstaigų darbuotojų, rūpestingų mamų, ištikimų žmonų, kurių vyrai - žinomi Marijampolėje žmonės. Prieš porą metų respublikinės spaudos puslapiai mirgėjo rašiniais apie kelerius metus nesibaigiantį vyro fizinį smurtą prieš žmoną miesto vicemero šeimoje (sutuoktiniai dabar jau išsiskyrę), centro duris nuolat varstė vieno aukšto Marijampolės pataisos namų pareigūno žmona, bėgusi nuo girto sutuoktinio smurto, savo kaip "bokso kriaušės" dalios neslėpė ir vienos seniūnijos seniūno žmona.
- Šios moterys bėgo nuo savo vyrų smurto pas mus, nes skundus policijai vadino tik katės ir pelės žaidimu, - sakė A. Blauzdžiūnienė. - Esą policija po pranešimo sureaguoja, bet tuoj pat viskas nutyla, vos tik "aukštas" smurtautojas skambučiu į policiją "sujudina" tyrimą. Ne paslaptis, kad policija labai kratosi šeimos konfliktų, nes pareigūnai nuo seno patyrę, jog didžioji dauguma moterų, kurios kreipėsi dėl vyro smurto, tuoj pat atsiima kaltinimus, taikosi su smurtautojais, nenori jokių tyrimų, visuomenės dėmesio, neva gėdos. Iki naujo smurto protrūkio... Gerai, jeigu vis baigiasi laimingai.
Toli ieškoti pavyzdžių, kai policija vengė kištis į šeimos konfliktus, o galiausiai baigėsi didžiule tragedija, nereikia. Lapkričio pradžioje Lietuvą sukrėtė žinia apie vilniečių poros dramą, kai tvarkingos ir išsilavinusios Česlavos Albertavičienės (55 m.) išsikraustyti palieptas sugyventinis Algis Aleksa (57 m.), dėl šių skyrybų pykdamas ir kerštaudamas, savo moterį nušovė iš pasalų, paskui ją atvykęs į sodybą Trakų rajone, Julijanavos kaime.
Netvarkingoms - dar dažniau
Dar daugiau smurto kančios ir dramų - netvarkingų, išgerti mėgstančių moterų namuose, gyvenant šalia tokių pat vyrų. Jau nekalbant apie kepšnojimus, plekšnojimus, "snukiavimus", grasinimus ir patirtas sunkias traumas, po kurių moterims tenka ilgai gydytis, apstu dar žiauresnių pavyzdžių, kai šeimos konfliktai baigiasi nužudymu. Neseniai savo namus buvo priverstas palikti Sintautų miestelio (Šakių sav.) gyventojas Algirdas Sakalauskas (48 m.), nes nužudė savo žmoną Vinerandą (43 m.). Buvusi vaikų darželio darbuotoja, girtuokliavo ir nuolat kentė irgi girtaujančio sutuoktinio smurtą - pakakdavo menkiausios dingsties. Vienas toks "paauklėjimas" baigėsi mirtimi. Anot kaimynų, tokios baigties buvo galima išvengti, jeigu mušama moteris būtų tai viešinusi ir ieškojusi pagalbos, pagaliau - išsiskyrusi su vyru.
Panaši tragedija prieš porą mėnesių sunaikino ir Vilniaus rajone, Kudrių kaime, gyvenusią Rinkevičių šeimą: girtas Zbignevas (59 m.) kastuvu negyvai uždaužė savo žmoną Janiną (57 m.). Policijai šie sutuoktiniai buvo žinomi kaip girtaujantys ir konfliktuojantys asmenys. Dažnai mušama moteris, anot pareigūnų, nepadarė nieko, kad išvengtų vyro smurto: toleravo išgertuves, barnius, nekeitė ir savo gyvenimo būdo. Tiesa, prieš keletą metų Janina buvo kreipusis į medikus po vyro smurto protrūkio, bet vėliau jam atleido, išėjusįjį vėl priėmė gyventi kartu.
Pakantumas smurtautojui - ne liaupsė
Pakantumas ir nuolankumas - dar nuo senovės laikų diegtas ir skatintas lietuvių bruožas. Tačiau dar ir lietuvių literatūros klasikas Juozas Tumas Vaižgantas skelbė, jog nuolankumas yra prakeiktas. Kodėl? Kaip klasikui linkusi paantrinti žinoma Lietuvos politinė veikėja sociologė Giedrė Purvaneckienė, nuolankumas žygiuoja kartu su beteisiškumu ir bėdomis - smurtą patyrusi moteris dažniausiai nuvertina save ir nepasitiki savimi, jaučiasi visiškai priklausoma nuo kitų, yra linkusi taikstytis su esama padėtimi, kęsti, būti žeminama ji, gyvena nuolatinėje baimėje, nyksta kaip nuo ligos. Ar bereikia aiškinti, koks tai pavyzdys tėvų nuotaikas, elgesį, supratimą gerte sugeriantiems vaikams, tokias gyvenimo pamokas kaip nerašytas taisykles besinešantiems tolyn?
Kad namuose smurtą patiriančios moterys yra nuolankios, kenčiančios ir neryžtingos, įsitikinusi ir Lietuvoje aktyviai dirbančio MIC vadovė Jurgita Pečiūrienė. Dažnai savo idėjas, šiurpią statistiką, patarimus ir rekomendacijas įvairiuose šalies miestuose skelbianti sociologė teigė, jog smurtas prieš moteris ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje yra tokia pat dažna mirties ar nedarbingumo priežastis (tik retai tai nurodoma oficialiai), kaip ir, pavyzdžiui, klastinga liga vėžys. Anot ponios Jurgitos, oficiali statistika, smurto prieš moteris atvejai, užregistruoti policijoje, išties parodo tik ledkalnio viršūnę - jie parodo mažiau negu ketvirtadalį realiai įvykusių tokio smurto atvejų. Paprastas paaiškinimas: moterys gėdijasi "išnešti namų problemas", ieškoti išeities, tiki, kad tai buvo paskutinis vyro smurto protrūkis. Deja, dažniausiai būna kitaip. Todėl ir būtina įdiegti skriaudžiamoms moterims, kad jų nuolankumas ir pakantumas smurtautojui - jokia liaupsė, jokia pagyra, jokia padėka jai, atlaidžiajai, o tik vartai, vis plačiau atveriantys kelią žiaurėjančiam smurtautojui. Anot J. Pečiūrienės, patiriamas smurtas nuolankią moterį gali pastūmėti ir į sekso vergovę. Todėl svarbiausia smurto aukai - netylėti.
Dar ne viskas padaryta
Nors Lietuvoje veikia daugybė įvairių organizacijų ir centrų, besidominčių smurto prieš moteris problemomis, tačiau pačios smurtautojų talžytos moterys teigia, jog ne iš visų jų galima tikėtis realios pagalbos. Kaip "Akistatai" tvirtino 34 metų Irma, Lazdijų rajono gyventoja, turinti girtaujantį ir smurtaujantį sutuoktinį, jeigu vyras moka mušti taip, kad nelūžtų kaulai arba nebūtų sutrenktos smegenys, pagal dabar Lietuvoje galiojančius teisinius įstatymus jį nubausti yra labai sunku. Tai moteris teigė patyrusi savo kailiu - mat teismo bausmei vis nepakanka įrodymų.
Net ir vyraujant nuomonei, kad dauguma policininkų nesivelia į šeimų konfliktus, nes žino, kad greičiausiai stengsis tuščiai, MIC darbuotojos vis dėlto pataria: smurtą patyrusi moteris pirmiausia turi kreiptis į policiją! Kartu ji gali kreiptis į organizacijas, kurios suteiks laikiną pastogę ir kitą pagalbą. Tokių organizacijų yra beveik kiekviename didesniame mieste. Čia moteris turi galimybę išsikalbėti ir gauti reikiamą informaciją.
- Lietuvoje yra dar daug ką nuveikti kovojant su smurtu prieš moteris, - įsitikinusi Marijampolės moters veiklos centro vadovė A. Blauzdžiiūnienė. - Vienas iš pagrindinių moterų organizacijų siekimų - kad smurtas šeimose būtų laikomas kriminaliniu nusikaltimu, turinčiu deramą savo vietą Baudžiamajame kodekse. Be to, Lietuvos įstatymai taip pat kol kas nesudaro galimybės iškeldinti smurtautoją iš gyvenamosios vietos ar uždrausti kontaktus su auka.
Pavyzdžiui, Danijoje tyrimas policijoje dėl šeimoje patirto smurto pradedamas net ir be pačios moters pareiškimo, nes šioje šalyje pareigūnai smurtą šeimoje laiko tokiu pat nusikaltimu, kaip ir smurtą gatvėje. Danijoje taip pat yra įteisinti teisės aktai, kurie leidžia iškeldinti iš namų smurtautoją, o ne auką, kaip dažniau būna Lietuvoje. Jiems, o ne jų aukoms specialiai įsteigti nakvynės namai, krizių centrai.
Laimos GRIGAITYTĖS nuotr.:
- Lietuvos moterų informacijos centro vadovė J. Pečiūrienė teigia, jog vyro smurtą patiriančios moterys gali pakliūti ir į sekso vergiją
- Marijampolės moters veiklos centro vadovė A. Blauzdžiūnienė žino ne vieną atvejį, kai savo moteris skriaudė išsilavinę, aukštas pareigas užimantys vyrai
2008 12 04
