Visiems pasitaiko prastos nuotaikos periodų, tačiau daugeliui bloga nuotaika praeina lygiai taip pat netikėtai, kaip ir buvo užklupusi. Tai normalu. Bet yra nemažai žmonių, kurių bloga nuotaika trunka labai ilgai ir yra tokia gili, kad trukdo normaliai gyventi. Negana to, ima varginti nerimas, įkyrios mintys, nemiga. Ši būsena nepraeina nei po kelių dienų, nei po kelių savaičių. Negydoma ji gali tęstis metų metus, ligonio gyvenimą paversdama juodžiausia naktimi.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2020 metais depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje. Būtent ji lems daugiausiai mirčių. Jau šiandien daugiau kaip pusę savižudybių įvykdo žmonės, sergantys depresija. Statistika leidžia suvokti problemos mastą, tačiau ji nepajėgi atspindėti depresiją sergančio žmogaus nevilties, liūdesio, nerimo, baimės, skausmo ir kitų simptomų. Apie šią ligą Sandra Putrūnaitė kalbasi su Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytoja psichiatre Laurina Pačėsiene.
- Paaiškinkite, kas per liga yra depresija.
- Tai nuotaikos sutrikimas, kuriam būdinga liguistai prislėgta nuotaika, sulėtėjęs mąstymas, energijos stoka, prislopinti judesiai ir kalba. Greta šių pagrindinių depresijos požymių dažnai pasireiškia ir savęs nuvertinimo, kaltumo idėjos. Sergant depresija prislėgta, liūdna nuotaika, dažnai kartu su menkavertiškumo ir kaltės pojūčiu, gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar net metų. Ateitis atrodo niūri, o kasdieniniai įprasti darbai, kuriuos anksčiau pavykdavo atlikti tarsi savaime, tampa sunkia našta. Be to, kartu su depresija dažnai pasireiškia nerimas, nepaaiškinama baimė, sutrikęs miegas bei apetitas, įvairūs nemalonūs jutimai kūne ir t.t.
- Kokios priežastys sukelia depresiją?
- Depresija atsiranda dėl smegenų veiklos biocheminės pusiausvyros sutrikimų. Depresiją gali sąlygoti daugelis veiksnių: paveldimumas, sunkios somatinės (kūno) ligos, alkoholio ir narkotikų vartojimas, hormonų pusiausvyros sutrikimai (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo), staigus įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimas (išėjimas į pensiją, darbo netektis, emigracija), ilgalaikis stresas (mylimo žmogaus mirtis, šeimyninė nesantaika, skyrybos).
- Kokie požymiai turi pasireikšti, kad jau būtų galima diagnozuoti depresiją?
- Pagrindiniai klinikinės depresijos simptomai: • Nuolat bloga nuotaika, nors paprastai blogesnė rytais. Neretai depresija pasireiškia ne bloga nuotaika, o dirglumu, nerimu, alkoholio vartojimu, fobijos simptomais. • Sumažėję interesai ir pasitenkinimas. Tokia būsena išlieka beveik visą dieną (tai nurodo pats pacientas ar pastebi artimieji). Pacientas sako, kad jo nedomina tai, kas anksčiau teikė džiaugsmą. Nesinori niekur eiti, nebedomina jokios pramogos. Artimieji dažnai sako, kad pacientas tapo nuobodus, niekur neina, nenori nieko matyti.) • Išsekusi energija, padidėjęs nuovargis, sumažėjęs aktyvumas. Pacientas skundžiasi, kad tapo sunku dirbti, anksčiau įprasti darbai užima daug laiko, sunku bet ką prisiversti atlikti, rodos, nebėra jėgų nueiti į parduotuvę, nušluostyti dulkes ir pan. Pasireiškia didelis nuovargis po nedidelių pastangų. Kiti svarbūs (vadinamieji įprastiniai) depresijos simptomai: * susilpnėjusi koncentracija ir dėmesys; * sumažėjęs savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi; * kaltės ir bevertiškumo idėjos (net ir lengvos depresijos metu); * niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas; * savęs žalojimo ar savižudiškos mintys ir/arba veiksmai; * sutrikęs miegas; * sumažėjęs apetitas.
- Kokie žmonės dažniausiai serga depresija? Ar tiesa, kad šiam sutrikimui būdingas sezoniškumas?
- Net 10 procentų visų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas, tačiau dažniau sutrikimas pasitaiko moterims, jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms, neseniai išgyvenusiems stresą. Ši liga linkusi kartotis, jai būdingas sezoniškumas, paprastai būsena pablogėja rudenį ir pavasarį.
- Kaip atskirti, ar tai vienintelis depresijos epizodas, ar jau liga?
- Dalis žmonių patiria vienintelį depresijos epizodą gyvenime, kuris po kurio laiko praeina, kitiems depresija linkusi kartotis. Tačiau kiekvienam sergančiajam liga griauna gyvenimą, daro jį nepakeliamą. Dėl depresijos žmogus gali netekti darbo, šeimos, draugų. Be to, liga gali sukelti ar sustiprinti įvairius kūno negalavimus, alkoholizmą ar narkomaniją. Tačiau svarbiausia - ji gali atimti gyvenimą. Statistika rodo, kad nuo 45 iki 60 proc. savižudybių įvykdo sergantieji depresija.
- Ar yra veiksmingų ir saugių būdų šiai ligai įveikti?
- Sergantys depresija gana retai kreipiasi i psichiatrus, nes dažnai nesupranta, kas jiems atsitiko. Kaip vieną iš būdingų depresijos simptomų galima paminėti gydytojų vengimą, nes šis žmogus mano, kad jam niekas negalės padėti. Siekiant efektyviausiai padėti asmenims, sergantiems depresija, skiriamas kompleksinis ilgalaikis gydymas - ir medikamentais, ir psichoterapija. Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos sunkumą, sergančiojo pageidavimus. Kai kuriems žmonėms, sergantiems nesunkia depresijos forma, užtenka tik psichoterapijos. Psichoterapijos metu gydytojas ir ligonis kalbasi apie ligoniui svarbius praeities ir dabarties potyrius, nagrinėja paciento gyvenimui reikšmingus santykius ir asmeninius tikslus, aptaria su tuo susijusias mintis, jausmus ir elgesį. Yra keletas psichoterapijos būdų ir gydytojas gali parinkti tinkantį labiausiai.
- Ar ilgai reikia gydyti depresiją?
Pastarųjų 20 metų tyrimai stipriai pakeitė požiūrį į depresijos eigą ir gydymą. Vyrauja nuomonė, kad depresija bent jau didesnei daliai pacientų yra lėtinė pasikartojanti liga. Depresiją galima būtų palyginti su kitomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu ar hipertonine liga. Juk per trumpą laiką sureguliavus cukraus kiekį kraujyje ar arterinį kraujospūdį, dar nėra išgydomos pačios ligos. Šiuolaikinis depresijos gydymas skirstomas į 3 fazes: pirmoji - ūminė gydymo fazė, kuri trunka 6-12 savaičių. Šios fazės tikslas - susilpninti depresijos simptomus, o geriausiu atveju - pasiekti, kad jie visiškai išnyktų. Antroji - tai tęstinio gydymo fazė, jos trukmė - 3-9 mėn. Nustatyta, kad ligos atkrytis daug dažniau gali pasireikšti būtent per pirmuosius 4 mėnesius nutraukus gydymą. Todėl suprantama, kaip svarbu gydyti toliau, net ir susilpnėjus depresijos simptomams. Trečioji - tai palaikomojo ir profilaktinio gydymo fazė. Jos trukmė - ne mažiau nei vieneri metai, o kartais ir ilgiau.
- Kodėl būtina gydyti depresiją?
Anksti pradėjus gydymą, užkertamas kelias ligos progresavimui, perėjimui į lėtinę formą. Negydant, ligai paūmėjus, didėja nusižudymo rizika, kadangi depresinį ligonį dažnai kamuoja mintys apie savižudybę. Būklei gerėjant, šios mintys išnyksta. Negydant padidėja ligos pasikartojimo tikimybė. Kas antram pacientui po pirmo depresijos epizodo būna antras, o ketvirto epizodo rizika - apie 90%. Negydant depresijos, sumažėja gyvenimo kokybė, krenta darbingumas, nukenčia šeima.
- Ką galėtumėte patarti tiems žmonėms, kuriems jau diagnozuota ši liga?
Sergant depresija naudinga yra susidaryti planą, numatant kokį nors malonų užsiėmimą kiekvienai dienai. Stengtis kiek galima daugiau laiko skirti maloniai, džiuginančiai veiklai, planuoti ateitį. Svarbu būti užsiėmusiam, net kai nieko nesinori, nevengti žmonių, praleisti daugiau laiko su artimaisiais, draugais. Daugeliui padeda savo problemas ir rūpesčius aptarti su kitais. Pamėginkite tarsi atsitraukti ir pažvelgti į savo problemą tarsi iš šalies. Daugiau dėmesio skirkite ne galimoms rūpesčių priežastims, o galimiems sprendimams. Daugiau judėkite, nes fizinis aktyvumas padeda įveikti depresiją. Naudingi gali būti ir jonažolės preparatai, vadinami gamtos antidepresantais, tačiau dėl jų vartojimo būtina pasitarti su gydytoju, nes jie gali nepalankiai sąveikauti su kitais vaistais (pvz., kontraceptinėmis piliulėmis). Angliavandenių turintis maistas, šokoladas taip pat turi nuotaiką gerinančių savybių.
- Ką reikėtų žinoti tokio ligonio artimiesiems?
- Bendraudami būkite jam atidūs, išklausydami apie išgyvenimus skatinkite neprarasti vilties, labiau tikėti, padėkite užsiimti reikiama veikla. Padėkite suvokti depresiją kaip ligą, nuo kurios reikia gydytis, padrąsinkite, pasistenkite išblaškyti blogas mintis ir jausmus, suteikite reikiamą pagalbą, paremkite. Kai artimas žmogus serga depresija, reikia įvertinti ir savižudybės riziką. Ypač grėsminga situacija, kai jau mėginta nusižudyti ir yra savižudybės planas. Tyrimai rodo, kad klausinėjimas apie savižudiškus ketinimus rizikos nepadidina, bet gali padėti užkirsti savižudybei kelią. Prisiminkite, kad depresija sunki, klastinga liga, galinti užklupti bet kuriuo amžiaus periodu ir bet kuriuo metų laiku. Ji nepraeina savaime, o negydoma tik sunkėja, gilėja. Anksčiau pradėjus gydyti, gydymas truks trumpiau, reikės mažesnių vaisto dozių. Gera žinia ta, kad šiuo metu yra pakankamai medikamentų, veiksmingai gydančių depresiją ir grąžinančių žmonėms visavertį, džiaugsmingą gyvenimą.
- Ačiū už pokalbį.
