Kokios formos ir dydžio išlaikymą galima prisiteisti iš vaiko tėvo?
Laikraščio skaitytoja O. P. iš Kauno nurodo, jog yra vieniša mama, augina dukrą, kuriai dabar 13 metų. Mergaitės tėvas turi šeimą ir pilnametį sūnų. Laiško autorė norėtų sužinoti, ar ji galėtų prisiteisti dukrai išlaikymą konkrečiai (apibrėžtai) pinigų sumai, nes tėvas jokių lėšų neskiria ir jos nelanko, tik retsykiais paskambina telefonu. Jeigu tokios galimybės nėra, kokį procentą nuo atlyginimo tėvas turėtų mokėti dukros išlaikymui iki pilnametystės?
Advokatas Visvaldas Kazakiūnas atsakė, jog pirma problema, susijusi su šiuo laišku, yra tėvystės nustatymas. Laiško autorė save įvardija kaip "vienišą mamą". Iš to galima spręsti, kad vaiko gimimo įraše nėra įvardytas jo tėvas. Tokiu atveju, kai vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nėra pripažinta, tėvystę reikėtų nusistatyti teisme. Tačiau tokia problema laiške nekeliama. Laiško autorė gali pretenduoti į išlaikymą, jeigu asmuo, įvardytas vaiko tėvu, įrašytas vaiko gimimo akto įraše kaip jo tėvas. Tik tokiu atveju šitaip įforminus tėvystę, vaiko tėvas privalo jį išlaikyti. Jeigu viskas yra sutvarkyta taip, kaip buvo paminėta, tokiu atveju tėvas privalo vykdyti savo pareigą - išlaikyti dukrą (jeigu išlaikymo neteikia arba teikia nepakankamą). Laiško autorė gali kreiptis į teismą ir reikalauti iš dukros tėvo, kuris įrašytas vaiko gimimo akto įraše, išlaikymo. Dabar įstatymai nenurodo nei išieškojimo dydžio, nei konkrečios formos. Išlaikymas gali būti teikiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma, sumokant ją vieną kartą (vienkartinė išmoka), arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (būstą, žemės sklypą, kokį nors pastatą ar objektą, kuris būtų pakankamas įrodymas, jog vaikas aprūpintas ilgam - kol taps pilnamečiu). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai bei garantuoti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymas, konkrečiai Civilio kodekso trečiosios knygos 192 straipsnis, numato tokius kriterijus, kuriais remdamasis teisėjas sprendžia, kokio dydžio ir kokios formos išlaikymas priteisiamas. Konkretų dydį skiria teismas, bet pats asmuo, kuris kreipiasi į teismą (šiuo atveju - vaiko motina), turėtų suformuluoti šį prašymą, t. y. pareikšti norą, kokios formos ir kokio dydžio išlaikymą norėtų gauti. Šis noras turi atitikti paminėto Civilinio kodekso 192 straipsnio nuostatas. Teismas laiško autorės prašymą patikrins pagal byloje esančius dokumentus, juos įvertins ir priims sprendimą.
