Jurbarko rajone archeologo įsigytą senovinį malūną susprogdino nežinomi vandalai. Rupeikių kaime retą senovinį malūną nusipirkę senienų išsaugojimo entuziastai - archeologas Zenonas Baubonis ir jo bendramintis Algimantas Galinskas - nustėro šią savaitę gavę žinią, kad jųdviejų pirkinys išlėkė į orą.
Nuvykę į kaimą, vyrai malūno vietoje rado tik kelis nudegusius rąstus. Apklausti Rupeikių gyventojai vyrams tvirtino, kad malūną prieš mėnesį esą susprogdino iš Tauragės atvykę kariai.
"Karvę toje pat pievoje ganęs kaimietis papasakojo, kad prieš gerą mėnesį prie malūno visureigiais suvažiavo kariai ir, paliepę patraukti karvę, malūną susprogdino", - BNS sakė Z. Baubonis.
Pasak jo, senukas dar spėjo atvykėliams pasakyti, kad malūno sprogdinti negalima, nes jis turi šeimininką, tačiau šie į kaimiečio kalbas nekreipę dėmesio.
Tauragės rajone Sakalinės kaime dislokuoto Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuoto pėstininkų bataliono Štabo viršininko pareigas laikinai einantis Kęstutis Bauža BNS tvirtino, kad šis vandalizmo aktas tikrai nėra tauragiškių karių darbas.
"Galiu jums garantuoti, kad mano bataliono kariškiai tikrai taip pasielgti negalėjo, nes jie yra profesionalai. Gal mūsų vardu kažkas kažką padarė, čia yra pučiamas burbulas", - tvirtino majoras K. Bauža.
Jo teigimu, gegužės mėnesį bataliono kariai iš tikrųjų Jurbarko rajone vykdė sprogmenų neutralizavimo darbus, tačiau ne minėtame Rupeikių kaime, o netoliese esančiame Baltraitiškės kaime.
Į įvykio vietą nuvykęs K. Baužos pavaduotojas kapitonas Ramūnas Silvanavičius BNS korespondentui patvirtino, kad malūnas buvo susprogdintas.
"Faktas, kad buvo sprogdinama iš dviejų kartų, tačiau su apylinkės inspektoriumi tai nebuvo suderinta. Vadas skambins į Kauno batalionus, gal jie buvo atvažiavę, kol kas negalime komentuoti", - sakė R. Silvanavičius.
Pasak R. Silvanavičiaus, kariuomenėje sprogmenys ir šaudmenys yra griežtai apskaitomi, LDK Kęstučio batalione sprogmenų trūkumo nenustatyta.
Jurbarko rajono policijos pareigūnai BNS teigė apie įvykį Rupeikių kaime nieko nežiną.
Archeologo Z. Baubonio teigimu, seną medinį malūną iš žemės savininko jis su draugu nusipirko už simbolinę sumą - 500 litų, tačiau norėjęs jį restauruoti ir perkelti į Vilniuje kuriamą senųjų amatų muziejų.
"Norėjome maždaug už 30-40 tūkst. litų malūną rekonstruoti ir perkelti į muziejų. Dabar esame tiesiog pasimetę - juk kultūros paveldo išsaugojimas - vienas iš Lietuvos nacionalinio saugumo prioritetų" - teigė Z. Baubonis.
A. Galinsko teigimu, malūnas buvo maždaug 8 metrų aukščio ir 5 metrų pločio, labai retos tokiems statiniams - kvadrato formos. Pučiant vėjui malūnas sukdavosi visu korpusu.
"Tarybiniais laikais čia puotauti susirinkdavo medžiotojai, todėl jis buvo gerai prižiūrėtas", - sakė jis.
BNS
