"Akistatos" korespondento nuotykiai Londone
Sigitas STASAITIS
Menkas popierėlis - dideli pinigai
Apsukruoliai pastebėjo, jog politinio prieglobsčio prašantiems lietuviams Vidaus reikalų ministerijos ("Home office") Imigracijos bei natūralizacijos departamentas (IND) išduoda tik paprastą popiergalį su nuotrauka, kuris piliečiui atstoja pasą. Šį dokumentą lietuviai praminė "indiške", nes ant jo puikuojasi abreviatūra "IND". "Indiškė" skelbia, jog jos savininkas yra pasiprašęs politinio prieglobsčio - "asylum". Po pusės metų tikram "aziuliantui" ant dokumento paprastai užspaudžiamas didelis stačiakampis antspaudas, kuriame rašoma, jog prieglobsčio prašytojui jau leidžiama įsidarbinti ir save išlaikyti, kol bus išspręsta prašytojo byla.
Gudrios galvos tuoj pajuto pinigus: šiais laikais kompiuterio spausdintuvu sufalsifikuoti "indiškę" bei štampą - juokų reikalas, o įsigijęs klastotę bet kas gali tapti prieglobsčio prašytoju, turinčiu teisę dirbti. Na ir prasidėjo popierių padirbinėjimo industrija! Už pirmuosius suklastotus IND pažymėjimus Londone buvo lupama po 200 svarų. Šiandien tiek privisę padirbinėtojų (sako, jog dalis pažymėjimų atspausdinama ir Lietuvoje), kad kainos kritusios iki 25-40 svarų.
Londonas - milžiniškas darbo rinkos katilas: kasdien laukia 36 700 laisvų darbo vietų. Tiesa, į jas pretenduoja 194 000 bedarbių, o ir pusantro milijono priimtųjų į darbą laikinai dairosi pastovesnio pragyvenimo šaltinio. Visa ši darbo vietų bei samdinių košė sukasi per įdarbinimo agentūras, kurių - sunku patikėti - vien Londone per 2 100. Ir mūsų tautiečiai, įsigiję padirbtą "indiškę", drožia į kurią nors agentūrą. Aišku tokią, kur dirba lietuvių nemėgstami gelbėtojai babajai. Pastarieji ne kvailiai, vos užmetę akį pastebi, kad popieriai netikri. Tačiau dėl pelno jie pasiruošę užmerkti akis, nes padirbti dokumentai apdraudžia nuo nemalonumų.
Jei Didžiojoje Britanijoje policija nutveria nelegaliai parsisamdžiusį lietuvį ar kitą ne Europos Sąjungos pilietį, šis tuoj pat deportuojamas iš šalies, o darbdaviui skiriama 5 000 svarų bauda už kiekvieną nelegalų samdinį. Jei kartais įklius lietuvis, įsidarbinęs su falsifikuota "indiške", nei darbdaviui, nei įdarbinimo agentūrai problemų neiškils - jie meluos nežinoję, kad "indiškė" buvo suklastota. Ištardę nelegalą, kur įsigijo dokumentą (gal kartais žioplys leptelės), pareigūnai jį bet kuriuo atveju išgrūs iš šalies, o pavardę įtrauks į kompiuterius, kad daugiau tokio per sieną neįleistų.
Lietuvos valdininkas padarė gėdą
Įdarbinimo agentūroms darbininkai su suklastota IND kortele labai naudingi. Pirma - jie pasiruošę imtis prasčiausiai apmokamo darbo, antra - nelegalai neprieštaraus, kad įdarbinimo agentūra už paslaugą pasiims didesniąją dalį žmogaus atlyginimo, trečia - kilus konfliktui lietuvis nekels triukšmo, nebėgs į policiją, negrasins teismais.
Pavyzdžiui, pasiturintis žmogus kreipiasi į įdarbinimo agentūrą, kad atsiųstų moterį vienam "pysvorkui". Angliškai "vork" reiškia "darbas", o "pys" - visai ne tai, ką pagalvojo kai kurie gašlūnai. Tai reiškia "vienetas, gabalas". Žodžiu, užsisakęs "pysvorką" žmogus pageidauja darbininko vienkartiniam darbui, tarkime, sutvarkyti namus. Agentūra iš anglo avansu paims iki 10-15 svarų už kiekvieną "pysvorko" darbo valandą. Tuo tarpu lietuvaitei su padirbta "indiške" agentūra tesumokės maždaug 4-5 svarus už valandą ir dar lauks, kad ši žiūrėtų dėkingomis akimis.
Beje, dažniausiai viešbučius tvarkančios lietuvės neretai aptarnauja ir to nė neįtariančius Lietuvos Seimo, Vyriausybės narius, kai šie atsibeldžia kokiais nors reikalais į Londoną. Atskridę naiviai pagalvoja, jog čia jų niekas nepažįsta, tad galima atsipalaiduoti.
- Bendradarbės anglės kartą manęs ėmė klausinėti, kas ten pas mus, Lietuvoje, per valdžia, - pasakojo viena viešbučio kambarinė, nebe pirmus metus gyvenanti Londone. - Visos mes stebėjomės, kad aukštajam valdžios vyrui iš Lietuvos (pavardė redakcijai žinoma) prabangus viešbučio kambarys pasirodė per prastas ir jis apsigyveno superapartamentuose, kuriuose paprastai apsistoja arabų naftos magnatai. Visas tas dienas valdininkas maukė brangiausius gėrimus. Kai išvažiavo, mūsų moterys butelių išnešti nepajėgė.
Tokios darbo sąlygos, be abejo, slegia. Blogiausia, jog nelegalius darbuotojus dažniausiai priima patys šykščiausi darbdaviai, gailintys pinigų atlyginimams. Nenuostabu, jog tokie gali ieškoti dingsties nelegalą atleisti jam nesumokėję. Loreta pasakojo, kaip viena bjauri viešbučio ūkvedė Tania jai nesumokėjo už kelių savaičių darbą - apie 300 svarų.
- Tavo dokumentai suklastoti, - pareiškė ūkvedė, tarsi priimdama į darbą būtų jų nemačiusi. Ir iš karto iškėlė neįvykdomą sąlygą: - Atnešk gerus dokumentus, tada ir atgausi savo pinigus.
Pasidomėjau, kodėl užkliuvo Loretos popieriai - ji juk oficialiai pasiprašiusi prieglobsčio ir turi teisę legaliai dirbti su tikra IND kortele. Pasirodo, kalčiausias - noras sutaupyti, mat legaliai įsidarbinęs prieglobsčio prašytojas gauna mažesnes pašalpas būstui išlaikyti. Tad net turintys teisę įsidarbinti "aziuliantai" neretai nusiperka dar vieną padirbtą IND kortelę, su kuria tyliai dirba, algą kiša į kojinę, o Vidaus reikalų ministerijoje vaidina bedarbius ir dar gauna pašalpas.
Ne tokia reta dingstis lietuvę išvaryti be atlyginimo - melagingai apvaginti. Pagaliau problemų kelia ne tik šykštieji darbdaviai, bet ir gašlūnai turistai - ne toks retas atvejis, kai prie kambarinių priekabiaujama seksualiai, joms siūloma parsiduoti.
- Kartą man besitvarkant viešbučio kambario gyventojas pasakė, jog norėtų mane nufotografuoti, - pasakoja Loreta. - Aš atsisakiau, paaiškinau, kad nenorėčiau įsiamžinti vilkėdama darbo drabužius, Tuomet tas tipas pareiškė, jog tai ne problema, nes jis mane norėtų nufotografuoti... visai be jų!
Verslui sąlygos geresnės
Yra civilizuotesnių būdų gyventi ir dirbti Anglijoje. Pavyzdžiui, tapti studentu. Sumokėjęs maždaug 500 svarų mūsų tautietis priimamas į kokį nors prastą koledžą ir tuo įgyja teisę ne tik bet kada išvykti - bei atvykti į šalį, bet ir legaliai įsidarbinti pusei dienos. Dauguma tokių studentų koledžuose taip nė karto ir nepasirodo, tad, natūralu, po metų iš sąrašų išbraukiami.
Taip pat Didžiojoje Britanijoje galima legaliai padirbėti žemės ūkyje, nes kai kur darbo sąlygos tokios, jog dirbti nenori net vietiniai nelegalai. Oficialiai iš užsienio į fermas pakviesti darbininkai paprastai gauna po 3,7 svaro už valandą bei 5 svarus už viršvalandžius.
- Mes su bičiuliu kaip tik taip ir pradėjome, kai atvykome į vieno šykštuolio fermą, - aludėje pasakojo Londono gyventojas Marius, dabar nelegalus statybininkas. - Gavome "pysvorką" - perrinkti furgoną svogūnų. Darbas, atrodytų, nesunkus, bet kol įpratome, nuo supuvusių svogūnų smarvės vemdavome po kelis kartus per dieną. Per 8 darbo valandas nieko neišeidavo, gelbėdavo geriau apmokami viršvalandžiai. Po to mus pasamdė "pysvorkui" kirsti salierus. Išsitreniravę per 12-13 valandų darbadienį uždirbdavome po 80 svarų, tačiau plušėjome neatsitiesdami, dažnai per lietų, nuo 5 valandos ryto. Miegodavome lyg silkės automobilio priekaboje - namelyje po šešis. Tas dienas prisimenu kaip košmarą.
Dabar moderniausias variantas - Didžiojoje Britanijoje tapti individualios įmonės savininku ir gauti biznio vizą. Formalumai sudėtingi - reikia parašyti biznio planą, pateikti prašymus. Paprastai tautiečiai tai patiki advokatams. Pavyzdžiui "Aldus Ltd" advokatų kontora reklamuojasi net lietuvių pamėgtos šv. Kazimiero katalikų bažnyčios Londone laikraštyje. Kreipiausi į šią kontorą ir atsakymas elektroniniu paštu atėjo jau kitą rytą - advokatas pasiūlė tarpininkauti dėl biznio vizos už 400 svarų honorarą. Tai truputį brangiau nei pas advokatą azijietį, tačiau į "Aldus Ltd" galima kreiptis ne tik anglų, bet ir rusų, lietuvių kalbomis. Turinčio biznio vizą tautiečio legalų gyvenimą Jungtinėje karalystėje gali sudrumsti nebent Mokesčių inspekcija, susidomėjusi, kodėl individualios įmonės savininkas nedaro biznio, nemoka mokesčių.
Buvęs vilnietis Erikas Pavlovičius su žmona Olga jau turi neblogą verslą Londone - šeima atidariusi tris parduotuves. Parduotuvėje "Olga" širdį glosto lietuvio akiai mieli šakočiai, rūkyta mėsa, šprotai, saldainiai "Karvutė", rusiška gira bei senstelėję lietuviškai laikraščiai po... 9 litus. Paklaustas, kur lengviau daryti biznį, verslininkas net nesusimąstė:
- Aišku, Anglijoje, - patyrė E. Pavlovičius. - Čia pradėjęs smulkų verslą net pusę metų esi visai atleidžiamas nuo mokesčių!
Tiesa, vėliau verslas apmokestinamas priklausomai nuo vietos ir pelno. Yra tik viena institucija, Sveikatos departamentas, turinti teisę parduotuvę uždaryti be teismo. Britanijoje niekas nėra girdėjęs, kad parduotuvę tikrintų įvairios instancijos. Licencija prekiauti alkoholiu vardinė, gaunama gana sudėtingai, tačiau praktiškai nemokama! Jei Mokesčių inspekcija pamatys, kad sumažėjo pelnas ir mokesčiai, tik tada ateis ir patikrins.
- Įsitikinę, kad dirbi sąžiningai ir tau tik nesiseka, mokesčių inspektoriai gali pasiūlyti beprocentinę paskolą, - galutinai pribloškė E. Pavlovičius. - Valstybės tarnybos suinteresuotos, kad tau sektųsi, nes taip sumokėsi didesnius mokesčius.
