Juodkalnijai sekmadienį ir iš antro karto nepavyko išsirinkti naujojo prezidento - rinkimai eilinį kartą žlugo dėl mažo rinkėjų aktyvumo. Nepriklausomų rinkimų stebėtojų duomenimis, balsuoti atėjo tik 47,1 proc. iš 457 tūkst. registruotų rinkėjų, arba tik nežymiai daugiau negu gruodžio 22 dieną, kai neįvykusiais buvo paskelbti pirmieji rinkimai.
Realiausiu pretendentu iš devynių kandidatų į prezidento postą laikytas Filipas Vujanovičius atsisakė pripažinti, kad rinkimai ir šįkart neįvyko, praneša dpa-Reuters-ELTA.
Sekmadienio rinkimai buvo pirmieji nuo federalinės Jugoslavijos paleidimo praėjusią savaitę ir naujosios Serbijos ir Juodkalnijos sąjungos paskelbimo.
"Esu tikras, kad šis balsavimas baigsis mano pergale", - atiduodamas savo balsą pareiškė valdančiajai Demokratinei socialistų partijai (DPS) atstovaujantis parlamento spikeris F. Vujanovičius. Vakare jis atsisakė sutikti su stebėtojų pareiškimu, kad balsuoti atėjo mažiau negu pusė visų rinkėjų. Anot Juodkalnijos nepriklausomybės šalininku laikomo politiko, galutinius rezultatus paskelbs tik rinkimų komisija, išnagrinėjusi skundus.
Per pirmuosius rinkimus F. Vujanovičius surinko 84 proc. balsų. Šįkart už jį balsavo 82 proc. rinkėjų.
Dėl šalčio ir užsnigtų kelių sekmadienį Juodkalnijoje neveikė 74 iš 1102 balsavimo apylinkių. Pasak valstybinės rinkimų komisijos, jose reikės pakartoti balsavimą. Todėl komisija kol kas neskelbs galutinų rinkimų rezultatų. Kita vertus, balsavimas šiose 74 apylinkėse jau nieko nepakeis, nes čia gyvena tik 1,43 proc. registruotų rinkėjų, tad rinkimai vis tiek bus laikomi neįvykusiais.
Prezidento šiuo metu neturi ne tik Juodkalnija, bet ir Serbija. Jai pernai dėl mažo rinkėjų aktyvumo irgi dukart nepavyko išsirinkti naujojo prezidento. Apžvalgininkai pažymi, kad prezidentų nebuvimas nesukels didesnių problemų naujajai sąjungai, jeigu stabilios bus abiejų respublikų Vyriausybės. Tiek Juodkalnijos, tiek gerokai didesnės Serbijos prezidentų pareigas šiuo metu eina jų parlamentų pirmininkai. Prezidento rinkimai Serbijoje įvyks tikriausiai ne anksčiau kaip po kelių mėnesių.
Nusileisdama stipriam Vakarų spaudimui, Juodkalnija laikinai atsisakė nepriklausomybės siekio ir sutiko likti laisvoje federacijoje su Serbija. Pastaroji, siekdama išlaikyti mažesnę respubliką savo įtakoje, savo ruožtu, sutiko atsisakyti stiprios centralizuotos federacinės valstybės idėjos. Pagal naujosios sąjungos konstituciją Juodkalnija ir Serbija mažiausiai trejus metus sudarys bendrą valstybę, o po to galės savarankiškai spręsti, kokiu keliu nori pasukti.
dpa-Reuters-ELTA
