Šį mėnesį pasaulį viena po kitos šiurpina lėktuvų katastrofos. Toks juodas laikotarpis lėktuvams buvo 2001-ųjų ruduo - po to, kai teroristai virš Amerikos didžiulius keleivinius lainerius pavertė bombomis ir subombardavo dangoraižius, nelaimės ir toliau nesiliovė. Milane švedų aviakompanijos keleivinis lėktuvas MD-80 kildamas susidūrė su nedidele privačia "Sesna" ir nukrito ant angarų. Žuvo 118 žmonių. Po kelių dienų "American Airlines" priklausęs A-300, skridęs į Dominiką, nukrito į Niujorko gyvenamąjį kvartalą. Žuvo 260 juo skridusių žmonių ir 5, buvusieji ant žemės. Kelios dienos prieš šias dvi katastrofas į Rusijos avialinijomis priklausantį TU-154, skrendantį iš Tel Avivo į Novosibirską, pataikė Ukrainos armijos pratybų metu paleista vidutinio nuotolio raketa. Žuvo 78 keleiviai ir įgulos nariai. Tai atsitiko spalio ir lapkričio mėnesiais. Rugsėjį lėktuve "Boeing 767", skridusiame į Los Andželą ir atsitrenkusiame į pietinį bokštą, buvo 65 žmonės, o kitame tokiame pat lėktuve, atsitrenkusiame į šiaurinį bokštą, - 92 keleiviai. Boinge, kuris rėžėsi į Pentagono pastatą, buvo 58 keleiviai ir 6 žmonių įgula, o Somerseto apygardoje nukritusiame lėktuve - 45 keleiviai. Visi jie žuvo. Todėl nenuostabu, kad kurį laiką į orą kilo pustuščiai lėktuvai, o aviakompanijos išgyveno blogiausius metus.
Juodieji sąrašai
Per porą metų, atrodė, vėl viskas stojo į savo vietas, bet štai rugpjūtis vėl gali sukelti paniką tarp keleivių. Nelaimės oro keliuose dažną paskatina labiau domėtis skrydžių saugumu. Todėl ne veltui Europos Komisija ėmė svarstyti galimybę internete skelbti juodąjį sąrašą avialinijų bei lėktuvų, kuriems Europos Sąjungos šalyse taikomi draudimai ar apribojimai. JAV tokia sistema jau veikia. Kiekvienas besiruošiantysis skristi gali atsiversti tinklalapį ir sužinoti kurių, avialinijų lėktuvai krenta dažniausiai, kurios nesilaiko saugumo taisyklių. Jei Komisijos pasiūlymui pritars Europos Parlamentas, juodieji sąrašai Europoje pasirodys kitais metais. Prancūzijos transporto ministerija žada skelbti ir "mėlynuosius sąrašus". Į juos bus įrašomos avialinijos, turinčios nepriekaištingą saugumo istoriją.
Dabar ir į Lietuvą atskrenda įvairių kompanijų ir šalių lėktuvų, tad kiekvienas nori žinoti, ar jie saugūs. Ypač tai aktualu turistams, kurie dažniausiai nežino ne tik kokios aviakompanijos, bet ir kokiu lėktuvu skris. Turistus skraidina privačios Tuniso, Bulgarijos, taip pat "Lietuvos avialinijų", "Aurelos" lėktuvai. Retai kada duomenis apie lėktuvus skelbia "Novaturas", "Omnituras" ir kitos turistinės kompanijos. Kartais net ir paskambinęs nesužinosi, kuo skrisi. Kol kas nelaimės aplenkė mūsų šalies turistus ir keleivius, bet incidentų būta. Net ir tą nelemtąjį šių metų rugpjūtį. Pakilęs skrydžiui į Heraklioną, "Lietuvos avialinijų" "Boeing 737" buvo priverstas nusileisti, nes įtrūko pilotų kabinos stiklas. Keleiviai beveik pusantros valandos buvo skraidinami ratu virš Vilniaus, kol buvo išdeginta tiek degalų, kad lėktuvas galėtų saugiai nusileisti. Beje, "Boeing 737", kitados buvęs vienas iš saugiausių lėktuvų, dabar jau paseno ir dažnai patenka į avarines situacijas.
Neliko kam pilotuoti
Kaip tik Kipro bendrovei "Helios Airways" priklausantis "Boeing 737-300" rugpjūčio 14-ąją sudužo netoli Atėnų. Ekspertai jau pateikė šios katastrofos, per kurią žuvo 121 žmogus, pirmines išvadas. Pasirodo, "Helios" laineriuose gedimai - ne retenybė. Prieš pat tragišką skrydį maršrutu "Larnaka - Atėnai - Praha" tuo boingu atsisakė skristi antrasis lėktuvo pilotas ir dvi stiuardesės. Jie žinojo, kad šis lėktuvas prieš parą dėl gedimų avariniu būdu leidosi Anglijoje, Birmingemo miesto oro uoste. Tik pakilus į orą lemtingąją dieną, lėktuvo vadas tuoj pat pranešė apie gedimą oro kondicionavimo sistemoje. Ir dabar ekspertai kaip vieną sudužimo priežasčių nurodo oro slėgio kritimą pilotų kabinoje. Kita priežastis - baigėsi degalai. Ekspertų grupės vadovas Akrivas Ciolakis pranešė, kad išklausius pokalbius, įrašytus "juodojoje dėžėje", nustatyta, kad kažkas iš pilotų kabinos bandė perduoti nelaimės signalą. Pagal kraują, likusį kabinoje, paaiškėjo, kad tai buvo lėktuvo palydovas Andreasas Prodromas. 15 minučių iki nukrentant jis atjungė autopilotą ir nuleido lėktuvą į 2 kilometrų aukštį, tačiau daugiau padaryti nieko nesugebėjo. Jis kelis kartus kartojo į mikrofoną: "Meidei" (tarptautinis nelaimės signalas), po to graikiškai sušuko: "Padėkit". Juostelėje girdėti, kaip sunkiai jis taria žodžius, sunkiai kvėpuoja. Spėjama, kad jis išsihermetizavus lėktuvui spėjo užsidėti deguonies kaukę.
Beje, rugpjūčio 23-iąją dar vienas "Boeing 737", priklausantis graikų aviakompanijai "Olympic Airlines", buvo priverstas skubiai leistis dėl kondicionieriaus gedimo.
Incidentas po incidento
Rugpjūčio nelaimių seriją pradėjo "Air France" lėktuvas "Airbus A 340-300". Rugpjūčio 2-ąją Kanadoje, Toronto oro uoste, nuo tako nuriedėjo ir užsidegė lėktuvas, atskridęs iš Paryžiaus. Ir keleiviai, ir įgula išsigelbėjo.
Po keturių dienų - rugpjūčio 6-ąją - iš Italijos į Tunisą skrendančiam lėktuvui ATR-72 sugedo abu varikliais. Tuniso firmai priklausantis lėktuvas leidosi į Viduržemio jūrą. Lėktuvas skilo į tris dalis, žuvo 16 žmonių. Dar po keturių dienų - rugpjūčio 10-ąją - netoli Estijos į Baltijos jūrą nukrito suomių firmos sraigtasparnis. Ir įgula, ir keleiviai - iš viso 14 žmonių - žuvo. O dar po keturių dienų nukrito boingas, skridęs iš Kipro. Po to jau nereikėjo keturių dienų. Rugpjūčio 16-ąją Venesueloje sudužo lėktuvas "Mc Donnell Douglas MD-82". Žuvo 152 keleiviai ir 8 įgulos nariai. Lėktuvas skrido iš Panamos į Prancūzijai priklausančią Martinikos salą. Pranešę apie variklių gedimą, pilotai paprašė leidimo nusileisti Marakaibo oro uoste, tačiau iki jo nenuskrido. Lėktuvas sudužo kalnuose. Ekspertai sutrikę, nes beveik neįmanoma, kad vienu metu sugestų abu lėktuvo varikliai. Įtariama, kad galėjo būti pripilta netinkamų degalų.
Dar po dviejų dienų Rusijoje nukrito du sraigtasparniai, o Kazachstane, Alma Atos oro uoste, sprogo į metalo laužą nurašytas lėktuvas "Il-62". Keli tomis dienomis įvykę incidentai baigėsi tik sužeidimais ir išgąsčiu. Avialinijų "Qantas" lėktuvo "Airbus A330" salone pasklidus dūmams tuoj pakilus iš Tokijo, lėktuvas nusileido Osakos miesto aerodrome avariniu būdu. Lėktuvas skrido į Australiją, visi 178 keleiviai ir 13 įgulos narių skubiai paliko lainerį. Tik trys keleiviai iš 318 susižeidė, kai Guamo oro uoste lėktuvui "Boeing 747" nulūžo priekiniai ratai. Tą pačią dieną "Boeing 737" (mums jau gerai pažįstama markė) skubiai nusileido Bresto mieste Prancūzijoje, nors iš Menorkos salos jis skrido į Lidso miestą Didžiojoje Britanijoje. Gedimas - kaip ir kitų tokių pat boingų - hermetizacijos sistemoje.
Atrodė nelaimės liausis, nes tiek įvykių iš eilės - tai jau ne atsitiktinumai, bet sistema, tačiau... Rugpjūčio 23-iąją katastrofą patyrė 22 metų senumo "Boeing 737", skridęs iš Limos į Pukalpą. TANS avialinijos pranešė, kad tragediją išgyveno 57 iš 99 lėktuve buvusių žmonių. Pareigūnai pranešė radę skrydžio duomenų registravimo prietaisą ir lakūno kabinos garsus įrašantį įrenginį. Manoma, kad lėktuvas sudužo dėl vėjo krypties ar greičio pasikeitimo. "Lėktuvas nesudužo. Jis nukrito. Lėktuvas nusileido avariniu būdu", - sakė TANS atstovas Chorchė Belevanas. Pilotas bandė nusileisti pelkėje, kad sumažintų smūgio jėgą, tačiau leidžiantis lėktuvas sulūžo į dvi dalis.
Po dienos - vėl incidentas. Šį kartą - vėl Graikijoje. Tarptautinė Atėnų oro uosto vadovybė bei gelbėjimo tarnybos su palengvėjimu atsiduso po to, kai pagaliau pavyko nutupdyti "Olympic Airways" lėktuvą, kurio važiuoklės mechanizmas sugedo vos jam pakilus skrydžiui iš Atėnų į Briuselį. 124 keleivius ir ekipažo narius skraidinusio lėktuvo pilotas pastebėjo gedimą netrukus po pakilimo ir pranešė avarinėms tarnyboms. Ekipažui buvo nurodyta sudeginti kurą sukant ratus virš Graikijos sostinės. Po to lėktuvas buvo saugiai nutupdytas.
Nors ekspertai ir toliau teigia, kad aviacija yra saugiausia transporto rūšis, bet keleiviai pakraupę. Tame pačiame Atėnų oro uoste į Paryžių skrendantys keleiviai atsisakė lipti, kaip jiems atrodė, į nesaugų lėktuvą. O ekspertų skaičiai tokie: 1947 metais pasaulyje skrido 8 milijonai žmonių. Per metus 1 000 keleivių žuvo aviakatastrofose. 2004 metais lėktuvais pervežta 4 milijardai žmonių. Žuvusiųjų irgi 1 000. Saugiau tapo skraidyti net 30 kartų. Prognozuojama, kad 2020-aisiais per metus į orą pakils 7,4 milijardo žmonių. Tada kas savaitę suduš po vieną lėktuvą.
Kaip apsisaugoti?
Tiek lėktuvų katastrofų nestebina tik astrologų. Laikraščiui "Ekstra žinios" Palmira Kelertienė išaiškino, kad liepos pabaigoje Merkurijus perėjo į Liūto ženklą, kuriame tuo metu buvo Juodasis Mėnulis. Anot astrologės, Merkurijus yra skrydžių planeta, todėl pasaulį ir krečia aviakatastrofos. Kad jos vyksta kas keturios dienos, irgi jokios mistikos, nes Merkurijaus skaičius - keturi. Todėl ir yra tokie pasikartojimai.
Na o tiems, kurie į astrologės sapaliojimus žiūri skeptiškai, keli naudingi patarimai. Venkite senų lėktuvų ir nedidelių oro kompanijų. Tik didelė oro bendrovė reikalui esant gali sugedusį lėktuvą pakeisti kitu. Mažos, nenorėdamos turėti nuostolių, gali ir surizikuoti. Atkreipkite dėmesį į katastrofų statistiką. Yra oro bendrovių, kurios kas keleri metai praranda po lėktuvą. Pasirinkite tokius skrydžio maršrutus, kad būtų kuo mažiau tarpinių nutūpimų, nes kilimas ir tūpimas - pavojingiausi skrydžio momentai. Įsėdę į lėktuvą pagalvokite, kaip elgtumėtės ypatingu atveju.
