Albertas ONIŪNAS
Ne taip seniai Šilutės rajono Juknaičių gyvenvietė garsėjo visoje Lietuvoje. Dar prieš trejus ketverius metus ji buvo pripažinta pavyzdine, tačiau tai - tik praėjusių laikų aidai. Dabar Juknaičiai po truputėlį griūva, juos garsina visokie "nesugaunami padegėjai" ar mokyklos kūrikas, kuris girtas įsibridęs į tvenkinį šaukia nuo tokio gyvenimo pasiskandinsiąs, o traukiamas ant kranto nufilmuojamas ir parodomas per televiziją. Šįmet gyvenvietei sukanka 30 metų. Tačiau jubiliejus liūdnokas - jo pažymėti niekas nesirengia.
Nemokamas pienas
Kaip teigia seniūnas Valentinas Dylertas, anksčiau šioje vietoje tebuvo geležinkelio stotelė, nutriušusi bažnytėlė ir keli namai. 1964 metais prasidėjo statybos, įsikūrė tarybinis ūkis, auginęs broilerius, kuriam vadovavo Zigmantas Duokšas. 1972 metais jau buvo pastatyti pagrindiniai pastatai, įrengti butai, į kuriuos žmonės iš vienkiemių kėlėsi gana noriai. Mat butai buvo duodami veltui, o už paliekamus vienkiemius mokama piniginė kompensacija. Su butu žmonės gaudavo ir tvartą, tačiau gyvulių laikyti, žemę dirbti nebebuvo jokio reikalo - jei šeimoje abu sutuoktiniai dirbo ūkyje, kasdien nemokamai gaudavo po tris litrus pieno. Praktiškai nereikėjo mokėti už butą, šildymą, vaikų darželį. Kultūros namuose veikė keli stiprūs meno kolektyvai, kurių veikloje galėjo dalyvauti bet kokio amžiaus žmonės.
Jaunimas - užsienyje
Dabar raudonų plytų mūrai jau gerokai apibyrėję - pasirodo, tos anksčiau taip puikiai atrodžiusios plytos laiko tik porą dešimtmečių. Renovacijai reikia lėšų, kurių seniūnija neturi. Juknaičių žmonės dirba kooperatyve "RAPS", kuris išgarsėjo, kai vienas jo akcininkių, Šilutės meras Balčytis, skyrė nemažą valdiškų pinigų sumą uragano "Anatolijus" padariniams likviduoti. Taip pat paukštyne. Anas buvo jau visai nusibaigęs, beliko tik pastatus po plytą išsinešioti, tačiau dabar savininkai nauji ir įmonė po truputį atsigauna. Veikia Sveikatingumo centras, priimantis ligonius reabilitacijai. Didelė dalis Juknaičių jaunimo išvykę į Ameriką, Švediją ir kitur, nes čia neturėjo darbo.
Gyvenvietėje jau kuris laikas siautėja vagys - išnešti seifai iš kooperatyvo, seniūnijos, vaikų darželio. Mokykla neteko naujų kompiuterių. Vagys senus paliko, žinojo, kur stovi nauji. Taigi jei vagys ir nevietiniai, veikė padedami vietinio. Policijos inspektoriai dabar jauni, dažnai keičiasi ir didesnio autoriteto įgyti nespėja. Sovietmečiu buvo toks Bronius Šarka - tikras įgaliotinis. Važinėdavo su draugovininkais ir tvarką darydavo. Jį visi gerbė. O dabar jaunimas įgaliotinį siunčia "ant trijų raidžių".
"Pacukai" viską vagia
74 metų našlys Antanas Martinkus gyvena trijų aukštų "didžiųjų statybų" daugiabutyje. Net 43 metus jis išdirbo ūkyje vairuotoju, buvo draugovininkas, visuomeninis autoinspektorius. Antanas gali palyginti net kelis laikotarpius. Neabejodamas sako, kad blogiausia gyventi buvo prie Smetonos - vargais negalais keturis skyrius tepabaigė. Ir dabar nieko, yra daug privalumų lyginant su sovietmečiu, bet laikai nelengvi. Kainos už šildymą tapo nebepakeliamos, tad žmonės susimetę įsirengė name kieto kuro katilą ir dabar žiemą šildosi už centus. Telekomas Antanui atjungė telefoną, tačiau kas mėnesį nepamiršta priskaičiuoti pinigų už neaišku kokius vietinius pokalbius, nors ragelyje - tyla. Bet labiausiai žmogui nepatinka tai, kad vakare pavojinga išeiti į gatvę. Siaučia įžūlus jaunimas. Tie "pacukai" ir vagia viską, ką tik gali. Neseniai iš vieno kaimyno sėklines bulves pavogė, iš kito - vištas, šunį primušė.
Naminę degtinę vežioja policininkai
Bet labiausiai Antanas bijo gaisrų. Yra Juknaičiuose toks padegėjas Juozas M. Niekas jo padeginėjant tvartus nematė, bet kai tik anas kalėjime, ramu, kai išeina - prasideda gaisrai. Dabar jis vėl sėdi, nes iš vieno žmogaus rūkytą mėsą pavogė. Tvartai sublokuoti, tai jei vieną padega, supleška bent keli. Sykį sudegė net 24 tvartai. Antanui neseniai teko gelbėti kaimyno gyvulius. Tiesa, šis, paskutinis gaisras kilo dėl elektros, ne ano Juozo darbas. Tvartas degė, ant karvių krito nuodėguliai, sijos. Šiaip ne taip pavyko jas atrišti ir iš tvarto išvesti.
Šiaip tvarkos trūksta. Daug "samanės taškų", į kai kuriuos naminukę veža patys policininkai. Antanas keliskart matė juos. Uniformuoti, bet nepažįstami. Per bendruomenės susirinkimą, dalyvaujant policijos atstovams, žmogus apie tai papasakojo, bet jo paprašė nurodyti automobilių numerius, o jis buvo neužsirašęs.
"Mes merdėjam"
Vaikų darželio vedėja ir tuo pat metu Kauno lengvosios pramonės pramogų ir verslo mokyklos Juknaičių skyriaus vedėja Birutė Toleikienė sako, kad ne iš gero gyvenimo į darželio patalpas įsileido verslo mokyklą. Kai komunizmas ar, kitaip tariant, aukso amžius Juknaičiuose baigėsi, darželio antrojo aukšto patalpos liko neįrengtos. Dabar jas ir užima toji mokykla. Čia rengiami higieninės kosmetikos ir žirgininkystės verslo specialistai. Tiesa, pastarųjų didesnė paklausa užsienyje, ne Lietuvoje. Bet galbūt ta aplinkybė ir privilios daugiau moksleivių. Bėda ta, kad nėra bendrabučio, o vien juknaitiškių mokyklai nepakanka.
Neretai B. Toleikienę apima jausmas, kad gyvenvietė merdi. Beliko viena kita bendrovė, darželis... Greitai baigėsi vokiečių nostalgija, greitai išsisklaidė ir svajonės apie kaimo turizmą, lengvą bei pelningą verslą. Anksčiau čia buvo daugybė skulptūrų, o dabar likusi tik dalis. Miške buvo meilės takas, kurį puošė medinės figūros, o jo gale stovėjo "trobelė ant vištos kojos". Bet dabar viskas suniokota - trobelės nebeliko, o medines skulptūras teko suvežti į darželio kiemą, nes ir jas kas nors sudaužytų.
Papūgėlės pavogtos
Turizmo ir sveikatingumo akcinei bendrovei "Juknaičiai" dabar vadovauja buvęs Šilutės rajono meras Šarūnas Laužikas. Jis blaiviai vertina situaciją ir pesimistinėms nuotaikoms nepasiduoda. Aišku, prieš buvusį ūkio vadovą Z. Duokšą reikia kepurę nukelti, kad sukūrė tokią gyvenvietę. Tačiau viskas keičiasi. Dabar tuos didžiulius pastatus išlaikyti sunku, parkams reikia priežiūros, o pinigų nėra. Sveikatingumo komplekso antrajame aukšte įrengta konferencijų salė, tačiau ja naudotis neįmanoma - vėjai kiaurai švilpia. Būtina tvarkyti ir žiemos sodą. Gydytojai siunčia reabilitacijai ligonius, tačiau jų tik apie 15-20, o vietų - dukart daugiau. Todėl įrengtas viešbutis, o žiemos sode planuojama atidaryti restoraną. Pinigus reikia stengtis užsidirbti patiems, niekas jų šiaip sau neduos. Š. Laužikas sako, kad komplekse joks remontas nedarytas nuo pat atidarymo - 1982 metų. Tada ši statyba vadinosi valgyklos rekonstrukcija, nes kitaip sunku būtų tokį objektą "prastumti". O dabar jau ir langai kiauri. Prie žiemos sodo yra akvariumas, buvo ir papūgėlių, bet jas kažkas pavogė. Trumpam savo verslą apleidęs eksmeras įsitikinęs, kad kompleksą pavyks atnaujinti ir jis gyvuos, kaip ir anais laikais.
Nuostabiame Juknaičių Vilčių parke įrengtoje vasaros estradoje betonas suskilęs, pro jį prasimušusi žolė. Prie suolelių pilna šiukšlių, mėtosi aibė kamštelių nuo naminės degtinės butelių. Medinės skulptūros - be galvų. Prie kultūrnamio aptrupėjusiomis sienomis būriuojasi jaunimas. Tik ne kultūros ištroškęs - išvydę fotokorespondentą, jaunuoliai mikliai slepia nebaigtus gerti alaus butelius...
