Talino miesto teismas už laikraščių leidėjo Vitalijaus Chaitovo nužudymą nuteisė du lietuvius: Žilviną Gudonį (37 m.) ir Antaną Kazlauskį (36 m.). Žilvinas už neteisėtą ginklo įsigijimą ir žmogžudystę nuteistas 10, o Antanas už žmogžudystės organizavimą - 9 metų laisvės atėmimo bausme.
Teisme neprisipažino
Ž. Gudonis trim pistoleto šūviais į galvą Vitalijų Chaitovą nušovė 2001 metų kovo 10 dieną. Tai atsitiko Taline, kai verslininkas savo kieme sėdo į automobilį. Ant užpakalinės mašinos sėdynės tuo metu sėdėjo ir septynmetis V. Chaitovo anūkas, tačiau žmogžudys jo nelietė. Prieš nušaudamas laikraščio "Estonija" leidėją, lietuvis nušovė ir verslininko namus saugojusį rotveilerį. Už tai A. Kazlauskis Ž. Gudoniui sumokėjo 4 000 JAV dolerių. Teisme prokuroras Chingė Brandas siūlė Ž. Gudonį nubausti 13, o A. Kazlauskį - 11 metų laisvės atėmimo bausme. Teisiamųjų gynėjai, prisiekusieji advokatai Anatolijus Jaroslavskis ir Leonidas Oloviašnikovas, prašė savo ginamuosius išteisinti. Tardymo metu Ž. Gudonis prisipažino įvykdęs nusikaltimą, tačiau teisme tai neigė. Jis sakė, kad policija jo prisipažinimą per tardymą išgavo panaudojusi psichotropinius vaistus. A. Kazlauskis irgi neprisipažino užsakęs verslininko nužudymą ir mokėjęs Ž. Gudoniui.
Sukosi teismų karuselė
Policija abu įtariamuosius areštavo 2001-ųjų vasarą. Jau kitų metų liepą įvyko pirmasis teismas. Tada teisėjai nusprendė, kad pagal byloje esančią medžiagą neįmanoma įrodyti, kad įtariamieji kalti, ir bylą nusiuntė tardymui papildyti. Tačiau rugsėjo mėnesį apygardos teismas panaikino miesto teismo sprendimą ir grąžino bylą į teismą.
2003-iųjų balandį Talino miesto teismas apkaltino Ž. Gudonį nužudymu ir nuteisė jį kalėti 10 metų, o bylą dėl A. Kazlauskio grąžino tardymui. A. Kazlauskis buvo išleistas iš areštinės. Jam buvo skirta švelnesnė kardomoji priemonė. Ir šį sprendimą apygardos teismas panaikino ir bylą vėl grąžino miesto teismui nagrinėti kita sudėtimi. Įdomu, ar dabar byla jau baigta, ar teismų karuselė suksis toliau? Beje, 2000-aisiais nežinomi nusikaltėliai šūviais į galvą nužudė Vitalijaus Chaitovo sūnų Marijaną. Irgi kai šis sėdo į automobilį prie savo namų.
Nuspręsta sprogdinti
"Akistata" jau ne kartą rašė, kad samdomi žudikai iš Lietuvos sėja mirtį užsienyje. Štai šiomis dienomis Šiaulių teismą pasiekė baudžiamoji byla dėl 11 nusikaltimų. Prieš teismą stos 5 įtariamieji, kurie kaltinami Rusijos politiko Vladimiro Žirinovskio padėjėjo Genadijaus Dzenio ir jo asmens sargybinio nužudymu, sprogmenų laikymu ir realizavimu, kitais nusikaltimais. Sprogimo Maskvoje organizavimu įtariamas Žemaitijoje laibai gerai žinomos "Šilinių" gaujos vadeiva Vincas Šilys. Pernai už dolerių gamybą bei kitus nusikaltimus jis buvo nuteistas 14 metų nelaisvės ir šiuo metu atlieka bausmę. Manoma, kad V. Šilys 1996-ųjų rudenį iš rusų banditų išgirdo pasiūlymą už 50 000 dolerių nužudyti G. Dzenį. Neabejojama, jog žmogžudystė užsakyta ne dėl politinių, o grynai turtinių sumetimų. Įvykdyti užsakymą V. Šilys pasiūlė šiauliečiui Artūrui Kibildžiui. Šis vyras 2000-aisiais buvo nuteistas 19 metų nelaisvės už Šiaulių mokesčių inspekcijos sprogdinimo organizavimą ir atlikdamas bausmę šiemet kovo 29-ąją mirė Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo vėžio. Beje, V. Šilys Artūrui už nužudymą jau pasiūlė tik 30 000 dolerių.
A. Kibildis į žvalgybą Maskvoje pasiuntė du savo gaujos narius, tačiau šie grįžo nukabinę nosis - G. Dzenį nuolat lydi keli asmens sargybiniai. Buvo nuspręsta maskvietį sprogdinti. Tardymo metu nustatyta, kad nuotolinio valdymo pulteliu sprogimą sukėlė panevėžietis Laisvūnas Jurys ir vilnietis Alvydas Velička. Sprogmenimis žudikus aprūpino Šiaulių rajono gyventojas Arvydas Juškevičius. Tarp teisimųjų šioje byloje dėl kitų nusikaltimų bus ir šiaulietis Rolandas Sakalauskas. Tikėtina, jog nusikaltimas Maskvoje bus teisme įrodytas, tad V. Šiliui gali tekti kalėti iki mirties.
Kauniečiai "dirbo" Maskvoje
Ne per seniausiai pasirodė informacija, kad ir garsaus Rusijos žurnalisto Vladislavo Listjevo nužudymo pėdsakai veda į Lietuvą. "Lietuvos rytas" pranešė, kad tirdami senas Kauno nusikaltėlių bylas, Policijos departamento pareigūnai aptiko duomenų, jog mirtinus šūvius į televizijos kompanijos ORT vadovą galėjo paleisti kauniečiai Ramūnas Kuzminas, pravarde Ramaškė, ir Arikas Pastuškovas, pravarde Storas. Populiariausias to meto Rusijos televizijos žurnalistas V. Listjevas buvo nušautas 1995 metų kovo 1-osios vakare savo namų laiptinėje. Jau nebegyvas ir Ramaškė. Jis buvo nušautas pačiame Kauno centre savo mažametės dukters Marijos akivaizdoje 2000 metų birželio 15 dieną.
Manoma, kad R. Kuzminui nušauti televizijos žvaigždę pasiūlė R. Pastuškovas, o už šią žmogžudystę jiems buvo sumokėta po 100 000 dolerių. Žmogžudystės planą sukūrė maskviečiai, tad kauniečiams beliko jį įvykdyti. Kovo 1-osios vakare tai buvo sėkmingai padaryta. Privažiavęs prie savo namo, žurnalistas užrakino automobilį ir įėjo į laiptinę. Antrajame aukšte ir nuaidėjo šūviai. Kaip ir priklauso pagal visas samdomo nužudymo taisykles, žudikai paleido ir kontrolinį šūvį, kuris nepalieka jokių vilčių išgyventi.
Benas dirbo vienas
200 000 dolerių už žmogžudystę - bene pelningiausias lietuvių žudikų uždarbis. Visi kiti pasitenkindavo daug mažesnėmis pinigų sumomis. Bene pats garsiausias iš Lietuvos žinomų samdomų žudikų - Alvydas Juodris, pravarde Benas. Už žmogžudystes iš užsakovų jis gaudavo nuo 5 000 iki 30 000 dolerių. Rusijos milicija ir Lietuvos policija samdomo žmogžudžio pėdomis ėjo 3 metus, kol 1998-ųjų rudenį pagaliau susekė, kad A. Juodrio žmona nuomoja butą Klaipėdoje. "Aro" kovotojams apsupus namą, Benas ilgai atsišaudė, sužeidė vieną policininką, bet matydamas, jog nepabėgs, nusišovė ir pats, į kapą nusinešdamas daug paslapčių.
Manoma, jog žmogžudžių keliu Benas pasuko dėl konflikto su kaimynu. Nesutaręs su juo dėl nuosavybės, A. Juodris kaimyną nužudė ir užkasė. Po to ėmė prekiauti ginklais, pradėjo pagal užsakymus žudyti žmones. Įtariama, kad Beno sąžinę slegia mažiausiai dešimt žmogžudysčių Lietuvoje. A. Juodris atlikdavo Klaipėdos nusikaltėlių autoriteto, dabar teisiamo Sigito Gaidjurgio, Telšių mafijos vado V. Šilio užsakymus. Benas gana dažnai vykdavo į Maskvą, kur už pinigus šaudydavo žmones. Jis žinojo, kad anksčiau ar vėliau jo laukia liūdnas galas, todėl buvo itin atsargus. Niekas iš jo pažįstamų nežinojo nei kur Benas gyvena, nei kam ar su kuo dirba. Savo mobiliojo ryšio telefonais jis atsiliepdavo tik į gerų pažįstamų skambučius, dažnai nešiojo neperšaunamą liemenę, maskuodavosi perukais ir niekada nesiskirdavo su ginklu. Sklido gandai, kad tarnaudamas sovietinėje armijoje, Benas buvo pakliuvęs į KGB vadovaujamą karo mokyklą. Manoma, kad A. Juodris galėjo nužudyti apie 50 žmonių.
Žudė Azijoje
Po Nepriklausomybės atkūrimo pirmasis užsienyje veikęs samdomas žudikas iš Lietuvos buvo Juozas Maksimavičius. 1992-ųjų gruodžio 28-osios rytą kaunietis Karagandos srities Timertau mieste medžiokliniu šautuvu nušovė metalurgijos kombinato generalinį direktorių A. Svičinskį. Žmogžudystės užsakovas - buvęs direktoriaus pavaduotojas B. Timofejevas. J. Maksimavičius ir jam talkinęs R. Jurgelaitis kombinato direktorių sutiko nužudyti už 2 000 dolerių ir "Žigulius". Nusikaltėliai buvo išaiškinti ir teisiami Lietuvoje. Teismas J. Maksimavičiui skyrė mirties bausmę, kurią vėliau prezidentas A. Brazauskas pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos. R. Jurgelaitis buvo nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme.
Protingas nežudys
Belieka guostis, jog samdomų žudikų yra ne tik Lietuvoje, bet ir visose šalyse. Subyrėjus Rusijai daug karininkų atsidūrė gatvėje be darbo ir lėšų. Vienu metu Rusijos laikraščiuose mirgėjo skelbimų, jog "buvęs karininkas ieško bet kokio gerai apmokamo darbo". Atsirado, kas bedarbius kariškius mėgino samdyti žmogžudystėms, tačiau nieko iš to neišėjo. Pasirodo, nukreipti ginklą į taikinį ar priešą kare visai kas kita, nei pribėgti prie žmogaus gatvėje ir šauti jam į galvą. Tikrais samdomais žudikais tampa žiaurių nusikaltimų užgrūdinti, kariavę ar bent labai šaltų nervų tipai. Iš kitos pusės, protingas bei įžvalgus pilietis niekada nesisamdys ką nors nužudyti.
Istorija rodo, jog gana greitai samdomam žudikui sumokama kulka į kaktą. Ir ne todėl, kad užsakovui būtų gaila pinigų. Paprasčiausiai pašalinus žudiką, išnyksta grėsmė, kad jis kada nors įkliuvęs ims ir atliks išpažintį policijai.
