Jūsų dėmesiui - įtempta psichologinė drama apie jauną merginą, vaikystėje patyrusią sunkių psichologinių traumų. Šios baigėsi psichiatrijos ligonine ir pomėgiu pjaustyti savo kūną. Pagaliau mergina grįžta į normalų gyvenimą ir įsidarbina sekretore pas nestabilios psichikos teisininką. Žingsnis po žingsnio ji atranda sadomazochistinio sekso dvasinius ir kūniškuosius malonumus. Susidomėjote?
Iš pradžių šį filmą nurašiau. Kažkur perskaičiau, kad tai yra amerikietiška komedija. O amerikoniški filmai tokiais pavadinimais dažniausiai nieko gero nežada. Nutariau, kad “Sekretorė” bus dar viena banali komedija, kurioje liaudies mergina laimės dėl to, kad buvo gera. Sena Amerikos svajonė - gerieji visuomet laimi.
Tačiau viena smulkmena mane stebino. Šis filmas Vilniuje pasirodė neseniai, tačiau jokios reklamos nebuvo. Paprastai romantinės komedijos “Made in USA” susilaukia bent šiokios tokios reklamos. O dar vėliau perskaičiau, kad filmo režisierius gavo prizą lyg ir padoraus kino festivalyje. Nutariau surizikuoti.
“Sekretorė” nėra tipiškas komercinis filmas. Tai jums ne kvailų Amerikos paauglių nuotykiai Europoje (“Jaunavedžiai”) ir ne Pelenės istorija (“Tai nutiko Manhetene”). “Sekretorė” veikiau primena pernai rodytus filmus “Istorijų pasakojimas”, “Intymumas” arba šiemet tyliai prasuktą prancūzišką “Seksas yra komedija”.
Visi trys - garsūs pastarųjų metų “kitokio” kino pavyzdžiai. Visus tris aš iš peties keikiau. Keikiau už režisierių nesugebėjimą žvelgti plačiau ir už nepagrįstą norą kūrybą grįsti pikantiškais tikrovės fragmentais. Nevykėliai iš Holivudo gelbsti savo reputaciją pasitelkę kaskadininkus, o įkvėpimo stokojantys nekomercinio kino kūrėjai išeities ieško puldami į žmogiškų patirčių pakraščius. Blogiausia yra tai, kad seksas vis dar yra sritis, kuri suteikia išskirtinio kvapo bet kokio plauko kino kūrėjams.
“Sekretorė” visus čia minėtus filmus lenkia. Režisierius ir operatorius darbuojasi itin kruopščiai ir mes gauname dvi valandas nuostabių vaizdų. Aktoriai taip pat pluša iš peties, o pagrindinio vaidmens atlikėja (be abejo, tai - Sekretorė), manau, turi labai daug šansų tapti nekomercinio kino žvaigžde. Negražus, tačiau labai mielas ir šiltas jos veidas tikrai netiks Holivudui, bet kituose kino kontinentuose šios aktorės laukia puiki ateitis. Ir išvaizda, ir vaidyba ši mergina labiausiai primena dainininkę Bjork, persikėlusią iš muzikos į kiną filme “Šokėja tamsoje”.
Tačiau režisieriaus noras nuosekliai išnagrinėti sadomazochistinės (S/M) minties gimimą žmogaus smegenyse ir tokio plano santykių evoliuciją dviejų žmonių kompanijoje labai stebina. Šiaip ar taip, S/M yra seksualinių santykių marginalija. Aišku, gero režisieriaus rankose bet kokia mintis, net pati keisčiausia gali virsti šedevru, tačiau šiandien toks žvilgsnis sunkiai pateisinamas. Mat meno kūrinio temos pasirinkimas yra esminis kūrybinis slenkstis. Pasirinkęs temą, menininkas iš karto patenka į vieną iš daugelio ideologinių stovyklų.
Net nemėginu paneigti režisieriaus teisės rinktis bet kurią temą. Neketinu ir kritikuoti S/M adeptų - jeigu jums tai patinka - pirmyn! Tačiau būtent temos pasirinkimo ideologija ir stumia “Sekretorės” režisierių į nepatogią padėtį.
Pripažinkime, S/M populiarioje kultūroje toli gražu nėra pats populiariausias motyvas. Man net sunku prisiminti kokį nors filmą, kuriame šis motyvas būtų atidžiau stebimas. Ko gero, vienintelė verta dėmesio išimtis yra sukrečiantis filmas “8 mm”. Tačiau ten veikiau būtų šnekama apie kraštutinės pedofilijos formas.
Tiesa, dar yra ponulis Markizas de Sade’as, ko gero, madingiausias mūsų laikais senovės rašytojas. Tačiau jo situacija daug geresnė nei “Sekretorės” režisieriaus. De Sade’as nuotykiavo, sėdėjo kalėjime ir rašė prieš porą šimtų metų. Ir tik po Antrojo pasaulinio karo šio žmogaus gyvenimas ir kūryba pateko į egzistencialistinės dvasios apimtų intelektualų rankas. De Sade’ą “stūmė” tokios figūros kaip Albertas Camus ar Georges’as Bataille. Tačiau, spėju, šiems prancūzams de Sade’as patiko toli gražu ne dėl savo seksualinių nuotaikų (nors Bataille ir galėtų būti išimtimi. Tereikia paskaitinėti jau ir lietuviškai išleistą šio mąstytojo romaniuką “Akies istorija”).
Egzistencialistai de Sade’ą mylėjo už jo gyvenimo politinius aspektus. Jie stengėsi de Sade’o gyvenimą interpretuoti kaip visuomeninės tvarkos kritiką - juk pokaryje visi tik ir stengėsi pažeisti kiekvieną Vakarų visuomenės taisyklę! Karas parodė, kad tos taisyklės - muilo burbulas. Puritoniška Vakarų bendruomenė penkerius metus buvo pavirtusi žmogėdrų gauja. Todėl patyčios iš Vakarų civilizacijos įpročių tapo madingiausiu intelektinių žaidimų motyvu.
Tam, kad situacija keistųsi, reikėjo žmonių, galinčių ne tik kūriniais, bet ir savo gyvenimu parodyti kelią už visuomenės ribų, kur įprastinės normos paprasčiausiai neegzistuoja. Markizas de Sade’as tam puikiausiai tiko. Deja, draudimų laikai jau seniai baigėsi. Šiandien iš principo galima viskas - rasti teritoriją, kurion dar nebuvo žengusi žmogaus koja, labai sunku.
Prisiminkite neseną istoriją - vokietis internete ieškojo žmogaus, norinčio jį suvalgyti. Pamenate - tokį žmogų rado, o šis jį iš tikro suvalgė. Arba atvirkščiai, koks skirtumas. Svarbiausia tai, kad žiniasklaida nė neketino diskutuoti apie visuomeninių normų pažeidimą. Šis įvykis tebuvo anekdotas, tinkantis “pasaulio įvairenybių” skyreliui.
Išeitų, kad ir filmo “Sekretorė” kūrėjai negalėjo viltis pajudinti socialinių tabu. Jų tiesiog nėra. Šiandien internete žinių apie S/M galima pasisemti tiek, kad bet koks kino filmas atrodys lyg pasakėlė vaikučiams. O gal “Sekretorę” reikia žiūrėti kitaip? Gal tai jau yra mėginimas estetizuoti visų pripažintą žmogaus kryptelėjimą į šalį?
Išvada peršasi viena. Kad ir koks būtų šis filmas, jis yra pajėgus mumyse suvirpinti vieną kitą stygą. Kad ir koks būtų diskusijų apie “Sekretorę” turinys, jau pats faktas, kad filmas sukelia diskusiją, yra vertingas. Juk po “Terminatoriaus” niekas nediskutuoja! Tad jei ieškote “filmo su pipirais”, “Sekretorę” būtina pažiūrėti. Egzotiškų prieskonių čia tikrai nepagailėta! Tačiau tiems, kurie nemėgsta vingiuotų kelių, geriau jau žiūrėti “Griausmingus Čarlio angelus” ar “Mano boso dukrą”.
“Secretary”, JAV, 2002Trukmė: 1 val. 44 min.Režisierius: Steven ShainbergVaidina: James Spader (“Stebėtojas”, 2000; “Autokatastrofa”, 1996; “Seksas, melas ir vaizdo juosta”, 1989), Maggie Gylenhaal (“Adaptacija”, 2002), Jeremy Davis (“Soliaris”, 2002; “Gelbstint eilinį Rajaną”, 1998), Lesley Ann Warren ir kt.
