Žilvinas VIZGIRDA
Praėjusią savaitę Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį 80 milijonų litų indėlių iššvaisčiusios Kauno holdingo kompanijos (KHK) steigėjams ir vadovams. Speciali tyrimo grupė, vadovaujama tuometinio Kauno tardymo valdybos viršininko pavaduotojo Aleksandro Jokūbausko, skandalingos bendrovės veiklą tyrė dvejus metus ir 11 mėnesių ir teismui perdavė 1998 metų liepą. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, surašytą net į 343 tomus, teisėjas Arūnas Paštuolis nuosprendį paskelbė tik po penkerių metų.
Už grotų - tik vienas
Tokiu teismo darbu labiausiai piktinosi nukentėjusieji. Pas prezidentą R. Paksą iškviestas Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius irgi sakė, kad jam labai nepatinka tai, jog ši byla buvo taip ilgai nagrinėjama. Užtat teisiamųjų advokatai, sugebėję taip ilgai vedžioti už nosies teismą ir, radę bent mažiausią galimybę atidėti posėdžius, taip ir padarydavę, paskelbus nuosprendį pergalę šventė net neišėję iš apygardos teismo pastato. Šampanas buvo atkimštas teismo kavinėje. Taip ilgai vykstant teismui dalį kaltinimų ant savo uodegos nusinešė šuo - suėjus senaties terminui nebeteko atsakyti dėl neteisėtos kompanijos veiklos. Bendrovė neturėjo teisės rinkti iš gyventojų indėlius, bet už tai bylos buvo nutrauktos. Nuosprendis paskelbtas už pinigų pasisavinimą ir iššvaistymą. Reali laisvės atėmimo bausmė gresia tik buvusiam bendrovės valdybos pirmininkui Valdui Krasnickui. Jis nuteistas pusšeštų metų laisvės atėmimo bausme, tačiau pritaikius amnestiją bausmė sutrumpinta penktadaliu. Pustrečių metų V. Krasnickas atkalėjo, nes tiek laiko buvo areštuotas iki teismo. Tad liko kalėti tik pusantrų metų. Už 39 milijonus, kuriuos valdybos pirmininkas skolino kam norėjo.
Minėtą sumą pirmininkui išdavusi buvusi KHK direktorė Jolanta Barysienė nuteista 5 metams laisvės atėmimo, bet pritaikius amnestiją ji nuo įkalinimo atleista. Dar labiau pasisekė KHK stebėtojų tarybos pirmininkui Algirdui Pašukevičiui, KHK bendrovės stebėtojų tarybos nariams Nijolei Končienei ir Kęstučiui Armaičiui. Visi jie bausmės išvengė. Kol kas bausmės išvengė ir EBSW prezidentas Gintaras Petrikas. Jo nuo 1997 metų balandžio nesėkmingai ieško Lietuvos teisėsaugos pareigūnai. Žinoma, kad jis slapstosi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Prieš kurį laiką Lietuvos žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimai, kad G. Petrikas Amerikoje saugomas pagal svarbių liudytojų apsaugos programą. Tačiau tai paneigė JAV ambasada Vilniuje. Ji patikino, kad kai tik G. Petrikas bus surastas ir sulaikytas, tuojau pat bus svarstoma dėl jo išdavimo Lietuvai.
Ne vagys, o verslininkai
Ne veltui sakoma, kad jei mylėti - tai karalienę, o jei vogti - tai milijoną. Pagal dabartinius įstatymus, visokius senaties terminus ir sprendžiant pagal teismų nuosprendžius, galima padaryti tokią išvadą: vagystė yra tik tada, kai vagi kaimyno vištą arba 100 litų iš kaimo parduotuvės. Kai vagi milijoną, tai jau vadinama verslu, o toks vagis vadinamas verslininku. Nustatyta, kad Kauno holdingo kompanija iš įvairių šalies miestų gyventojų surinko 344 milijonus litų, o grąžino tik 262 milijonus ir dar 54 milijonus palūkanų. Nuskriausti liko 15 000 indėlininkų, kuriems jau niekas nepadės. Tiriant investicinės bendrovės veiklą iš pradžių buvo areštuota turto net už 87 milijonus litų. Bet teismus stabdant ir vėl skiriant areštus tie pinigėliai smarkiai tirpo. Be to, dalis jų buvo akcijomis, o akcijos - bankrutavusių įmonių. Būta ir stebuklų: akcijos areštuotos, o dividendai už jas byrėjo į EBSW berniukų kišenes. Dar didesnis stebuklas, o gal ir ne stebuklas, bet Lietuvos kasdienybė, kad garbiausieji indėlininkai savo paskolintus pinigus su visomis palūkanomis atsiėmė dar iki arešto, iki teismo. Kaip ir iš kitų griūvančių ir bankrutuojančių bankų. Iškėlus bylą paaiškėjo, kad Holdingo kompanija iš gyventojų rinkti pinigus ir mokėti už juos palūkanas iš viso neturėjo teisės. Vadinasi, dirbo nelegaliai. O ką tada tuo metu veikė prokurorai, tardytojai ir kiti pareigūnai? Nežinojo, kuo užsiima Kauno holdingas, neskaitė reklamų, raginančių nešti indėlius į patikimiausią bendrovę? Ir skaitė, ir žinojo, ir patys savo pinigėlius sukčiams nešė. Nešė ne tik prokurorai, bet ir Seimo nariai, teisėjai, ministerijų valdininkai, Valstybinės mokesčių inspekcijos inspektoriai. Susigundė tomis 30-60 procentų palūkanomis. Kaip ir šimtai vargšų, atidavusių paskutinius grašius. Šie ir nukentėjo labiausiai, nes jų nebuvo tarp tų, kurie savo pinigus atsiėmė be didelių sunkumų.
Dabar jau visiems aišku, kad Kauno holdingo kompanija iš pat pradžių buvo pasmerkta žlugti, nes joje pinigai nebuvo uždirbami. Imami iš vienų ir atiduodami kitiems didžiąją dalį pasiliekant sau. Kai nebeliko nešančiųjų pinigus, pasaka pasibaigė. Tūkstančiams dabar belieka graužtis pirštus ir piktintis teisėjais, "dirbančiais mafijai".
