Įvykęs žemės drebėjimas pademonstravo visišką nepasirengimą ekstremaliems atvejams - Civilinės saugos departamentas tik kitą dieną išplatino pranešimą, kaip elgtis įvykus žemės drebėjimui, o Lietuvos geologijos tarnyba apgailestavo, kad vienintelis seismografas neveikia jau dešimtmetį.
"Jei pajutote žemės drebėjimą, pasislėpkite po stalu ar kitu tvirtu daiktu", - siūlo civilinės saugos specialistai, saugiausia vieta namuose įvardindami koridorių ir ragindami vengti virtuvės ar garažo.
Jeigu per žemės drebėjimą žmonės patyrė nuostolių, jie gali kreiptis į Civilinės saugos departamentą, kuris Eltai patvirtino fiksuojantis visus atvejus. Tačiau ar bus atlyginta žala - turės spręsti Vyriausybė. Kai kurioms šeimoms, turėjusioms turtinių nuostolių dėl smegduobių, Vyriausybė yra skyrusi lėšų atlyginti materialinius nuostolius.
Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas pripažįsta, jog mūsų šalis nėra pasirengusi žemės drebėjimui - vienintelis seismografas neveikia jau dešimtį metų, o įsigyti naują neskiriama lėšų. Net normaliai seismologų tarnybai išlaikyti nėra pinigų - vienintelis seismologijos specialistas įdarbintas tik puse etato, nes visam etatui neužtenka. Ignalinos atominės elektrinės seismologinės stotys yra skirtos tik atominės jėgainės saugumui užtikrinti ir geranoriškai dalinasi savo duomenimis.
"Potencialų seismingumą būtina žinoti net tam, kad Lietuvoje investuotojai jaustųsi saugiai", - pabrėžė Eltai J. Satkūnas.
Anot jo, tam turi būti parengta ilgalaikė programa, kuri gautų nuolatinį finansavimą ir šie procesai būtų stebimi bei analizuojami.
Žemės drebėjimų, skirtingai nei meteorologinių sąlygų, nė viena pasaulio valstybė neprognozuoja. Vis dėlto, J. Satkūno nuomone, artimiausiu metu naujų požeminių smūgių neturėtų būti.
"Tai lyg spyruoklė, kuri buvo įtempta ir po to atpalaiduota. Dabar reikia laiko, kad ji vėl įsitemptų. Manau, kad per trumpą laiką to neįvyks", - optimistiškai mano Geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas.
Nors geologinėje praeityje Pabaltijo regione būta stiprių žemės drebėjimų, dabartiniu periodu Lietuva laikoma silpnai seismiška teritorija. Tačiau turimi duomenys rodo, kad nuo 1616 metų Pabaltijyje ir Baltarusijoje fiksuota apie 40 žemės drebėjimų iki 7 balų. Griaunamojo pobūdžio žemės drebėjimas 1976 metais buvo Estijoje, o po metų Užkarpatėje. Šie drebėjimai buvo 6-7 balų pagal 12 balų stiprumą ir jautėsi Lietuvoje.
