Sigitas STASAITIS
Ką žmonės pagalvotų apie karvę pardavusį ūkininką, kuris po pusmečio pamatęs, jog galvijų kainos patrigubėjo, nupuolęs pas pirkėją imtų reikalauti primokėti? Pirkėjas tokiam pakviestų psichiatrą arba vyrus su basliais. Klaipėdietis L. Sužiedėlis uostamiesčio centre pardavė teises į sklypą, kurį nupirkusi naftos verslo bendrovė "Lukoil Baltija" pastatė degalinę. Gavęs 210 000 litų L. Sužiedėlis džiaugėsi ir plačiai gyveno, kol nepamatė, jog per trejetą metų tokių sklypų kainos pakilo net kelis kartus. Nieko gudriau nesugalvojęs, Laimutis ėmė skambinėti "Lukoil Baltija" generaliniam direktoriui Ivanui Paleičikui, reikalaudamas... pridėti dar milijoną litų! Galop įkyruolis gavo, tik ne milijoną, o... solidžią baudą bei teismo nuosprendį.
Iki tapdamas nusikaltėliu - grasintoju L. Sužiedėlis (45 m.) buvo verslininkas. Prieš dešimtmetį Laimutis Klaipėdoje įkūrė UAB "Scorpio" ir ruošėsi statyti lošimo namus. Itin sėkmingu L. Sužiedėlio žingsniu versle reiktų laikyti 1992-ųjų gegužės 2-ąją dieną, kai Klaipėdos mero potvarkiu jo bendrovei šimtui metų buvo išnuomotas sklypas Taikos prospekte. Išsinuomoti išsinuomojo, o šiame 42 arų sklype lošimo namai taip ir neišdygo. Iš vienos pusės dėl to kalta Lietuvos vyriausybė, kuri, mėtėsi lyg įsimylėjusi, bet nekaltybę prarasti bijanti mergelė - vieną dieną skelbdavosi legalizuojanti lošimų verslą, kitą dieną gi atsižegnodavo nuo savo pažadų ir vėl iš pradžių. Iš kitos pusės didelėms statyboms - taip kalbama - L. Sužiedėlio blauzdos buvo per skystos, nes kazino statybai reikiamos milžiniškos sumos UAB "Scorpio" neturėjo.
Gamta nemėgsta tuštumos. "Užbuksavusį" lošimų biznį aplenkė naftos biznis, į Lietuvą įžengė viena stambiausių pasaulio naftos verslo bendrovių "Lukoil". 1995 metais šios korporacijos Pabaltijo šalyse padaliniui vadovavo Sergejus Jagdžijansas, kuris susidomėjo "UAB "Scorpio" valdomu senokai dirvonuojančiu sklypu. S. Jagdžijansas su L. Sužiedėliu susitarė, jog "Lukoil-Baltija" perka 100% UAB "Scorpio" akcijų, o paprasčiau kalbant, 1995-ųjų lapkritį už teise naudotis sklypu Laimučiui buvo sumokėti apvalūs 210 000 litų. Tų pačių metų pabaigoje sklype išdygo degalinė su mašinų plovykla ir kavine. "Lukoil-Baltija" ir po sandėrio nenuskriaudė L. Sužiedėlio, jam paskyrė gerai apmokamas naujosios degalinės direktoriaus pareigas. Po tokios sėkmės, atrodytų, tik dirbk, gyvenk ir žvenk. Deja.
Pavyduoliai "Akistatos" korespondentui kalbėjo, jog gavęs penktadalį milijono Laimutis pasijuto milijardierium, gyveno aiškiai per plačiai: uostamiesčio centre nusipirko prestižinį butą bei apynaujį penktos klasės automobilį BMW. Po tokių solidžių pirkinių iš penktadalio milijono liko visai nedaug, o ir tie patys greitai ištirpo, nes - taip kalbama - niekur nebuvo sėkmingai investuoti. Dėl ūmaus būdo Laimučiui nesisekė ir direktoriauti. Kol L. Sužiedėlis rėkavo ant savo pavaldinių, Lukoilo vadovybė dar kentėjo, tačiau kai direktorius pradėjo nemandagiai užsipulti klientus, 1997-ųjų gruodį buvo paprašytas išeiti iš darbo.
Mėnesiams bėgant Klaipėdoje ėmė dygti ir konkuruojančių tarptautinių naftos korporacijų degalinės, o kartu augti žemės kainos. Tokio sklypo miesto centre, kurį pardavė L. Sužiedėlis, kaina Klaipėdoje pašoko 3 - 5 kartus. Laimutis ėmė graužtis per pigiai žemelę pardavęs ir nuvyko pas "Lukoil- Baltija" vadovus derėtis. Sergejus Jagdžiansas tuo metu jau buvo miręs nuo insulto, Laimutį išklausė naujasis generalinis direktorius Ivanas Paleičikas. L. Sužiedėlis jam išdėstė, jog S. Jagžiansas jam už sklypą dar žadėjęs pridėti Lukoilo akcijų arba milijoną litų! L. Sužiedėlis neturėjo jokio dokumento, jokios jo žodžius patvirtinančios rašytos sutarties, todėl - ir vaikui aišku - negavo nė cento. Naivuolis nepasidavė - laiškais skundėsi koncerno vadovybei, Maskvoje mynė Lukoilo generalinio direktoriaus Alekperovo kabineto slenkstį, tačiau savo prašymais nieko nesugraudino. Kai I. Paleičikui kaulytojas paėdė iki gyvo kaulo, jis įkyruolį pasiuntė "ant trijų raidžių". 1999-ųjų lapkritį L. Sužiedėlis nutarė toliau veikti telefonu. Reikalavimai, kuriuos Ivano ir Birutės Paleičikų šeima vadina gryniausiu telefoniniu teroru, truko ištisus 11 mėnesių.
- Sužiedėlis skambindavo ir dieną, ir naktį, - "Akistatai" pasakojo I. Paleičikas. - Jam nesvarbu, aš atsiliepiu, žmona ar dukros - jis reikalauja savo milijono, plūstasi, grasina susidoroti. Ir ko tik mes neišgirdome: kad jo tėvas rusus žudė, kad man bus nupjauta galva, kad nugalabyta visa šeima.
Netrukus, 2000-ųjų liepą, banditai nužudė Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos vadovą G. Kiesų su sūnum ir vairuotoju, todėl I. Paleičikui buvusio pavaldinio grasinimai ėmė labiau nervinti. O ypač po to, kai I. Paleičikas iš patikimų draugų sužinojo, jog L. Sužiedėlis Panevėžyje neva ieškąs samdomo žudiko.
I .Paleičikas "Akistatai" pripažino, kad jo įmonės apsaugos darbuotojai būtų nesunkiai sugalvoję veiksmingą būdą užtildyti akiplėšą pinigų reikalautoją, tačiau jis nenorėjo imtis jokių antiistatimiškų veiksmų. I.B. Paleičikų šeima tik ėmė dar labiau saugoti dukras, pakeitė telefono numerį. Nepadėjo - L. Sužiedėlis sužinojo naująjį ir toliau grasino. Nebeapsikentusi I. Paleičiko žmona Birutė 2000 m. spalio 3-iąją parašė pareiškimą dėl nesiliaujančio teroro. Policijos operatyvininkai prijungė telefono pasiklausymo aparatūrą ir... nieko neįrašė.
- Policijos darbu nelikau sužavėtas, - neslepia I. Paleičikas. - Man atrodo, kad iš jų nutekėdavo informacija. Spręskite patys: policija aparatūrą prijungia, L. Sužiedėlis neskambina. Aparatūros nebėra, jis ir vėl grasina. Kartą operatyvininkai spėjo, viską patys girdėjo, viską prijungė, tačiau grasinimai... neįsirašė.
2000-ųjų spalio pradžioje dėl turto prievartavimo iškėlę baudžiamąją bylą ir sulaikę L. Sužiedėlį prokurorai pirmiausiai nutarė išsiaiškinti, ar Laimutis pakaltinamas. Psichiatrai grasintoją stebėjo ir tyrė kone pusantro mėnesio, kol vieningai nusprendė, jog šviesaus proto ir atsakyti už savo žodžius gali. Tokiu būdu L. Sužiedėlis stojo prieš teismą. Vienu svariausiu įrodymu buvo "Lietuvos telekomo" pokalbių išklotinės. Iš jų matyti, jog nuo 1999 m. lapkričio 4-osios iki 2000- ųjų spalio 8-osios L. Sužiedėlis I. Paleičikui skambino net 44 kartus: iš namų, uošvės ir gatvės taksofono. Tardamas paskutinį žodį milijono prašytojas prašėsi išteisinamas, kalbėjo ne grasinęs, o kalbėjęs "diplomatiškai", teisėtai reikalavęs įvykdyti susitarimą, todėl nesuprantąs, kuo kaltinamas.
Šiaulių apygardos teismas L. Sužiedėlį dėl turto prievartavimo išteisino, tačiau už grasinimus ir savavaldžiavimą nuteisė kalėti 2 metus, tik pirmą kartą teisiamajam bausmės vykdymą atidėjo. Milijono prašytojui paskirta ir 6250 litų bauda, dar liepta be policijos leidimo nekeisti adreso. Nuteistasis žurnalistams pasakė, jog su nuosprendžiu nesutinkąs, būtinai skųsis "aukščiau". I. Paleičikas gi pridūrė norįs tik vieno - ramybės šeimai. Po to Lukoilo vadovas su žmona sėdo į sidabrinį limuziną "Mercedes Benz" ir išvyko.
Autoriaus nuotr.
Verslininkas Laimutis nesupranta kapitalizmo abėcėlės - kapitalistai milijonais nesišvaisto, ne viskuo, kas pažadėta žodžiu reikia tikėti.
(suzied1.jpg)
Vietoj milijono gavęs tik baudą L. Sužiedėlis (stovi) teisme piktai dėbčiojo į I. Paleičiką bei jo žmoną.
(suzied2.jpg)
