Remigijus RAINYS
Jurbarko rajono apylinkės prokuratūra patikino, kad trimis žmogžudystėmis įtariamojo šio rajono Padubysio kaimo gyventojo Algirdo Dabravolskio (21 m.) byla šiemet teismo tikrai nepasieks. Priminsime, kad į vienos iš pačių šiurpiausių metų žmogžudysčių nominaciją pretenduojantis nusikaltimas įvykdytas pačioje balandžio pabaigoje. Tuomet paryčiais pas kaimynus atbėgęs ten gyvenantis Algirdas Dabravolskis, neseniai sugrįžęs iš tarnybos kariuomenėje, pasakė, kad parėjęs iš žūklės Dubysos upėje surado išžudytus savo tėvus ir jaunesnįjį brolį. Vaikinas tikino, kad į sodybą parsiradęs apie 3 valandą nakties, į duris nesibeldė, mat žūklėje su bičiuliais šildėsi per rankas leisdami alaus butelaitį, todėl bijojo, kad tėvai, pajutę alkoholio kvapą, barsis. Algirdas neva atsigulė miegoti daržinėje ant šieno, tačiau po kurio laiko pažadintas rytmečio vėsos nusprendė vis dėlto persikelti į trobą.
Algirdas kaimynams sakė, kad radęs nužudytus tėvus ir brolį, šoko ištiktas pirmiausia patikrino šeimos santaupų slėptuvę ir įsitikinęs, kad keli tūkstančiai litų tebėra vietoje, įsikišo juos kišenę ir iškūrė ieškoti pagalbos.
Pradžioje buvo sulaikytas Algirdo pusbrolis Nerijus Dobrovolskis (22 m.), nors patyrusiems kriminalistams įtarimą kėlė ir keistas A. Dabravolskio elgesys. Tačiau manyta, kad vaikinas toks sutrikęs dėl jo artimuosius ištikusios nelaimės. O štai ant Nerijaus rūbų matėsi kraujo dėmės, tad nors jaunuolis dievagojosi, kad tai jo paties kraujas, užtiškęs, kai jis įsipjovė lenktiniu peiliuku, vaikinas buvo nugabentas į policijos areštinę ir vėliau teismo suimtas penkiolikai parų. Nerijus Dobrovolskis tik prieš savaitę buvo sugrįžęs iš įkalinimo vietos, kur atlikinėjo bausmę už vagystę. Buvo minimas ir galimas nusikaltimo motyvas: esą Pranas Dabravolskis kaimynams apšnekėjo Nerijų, kad šis, pardavęs jam avižas, tą pačią naktį jas ir pavogė, tad vaikinui sugrįžus galima tikėtis naujų nelaimių. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo tik teisėsaugininkų taktinis manevras, nes norėta, kad tikrasis nusikaltėlis pamanytų, jog ikiteisminis tyrimas pasuko ne tuo keliu.
Teisėsaugininkai akylai stebėjo Algirdą, kuris vis labiau nervinosi ir aiškiai nerado sau vietos. Padubysio žmonėms užkliuvo ir keistas vaikino elgesys per tėvų ir brolio laidotuves, kai Algirdas, atrodė, bijojo prieiti prie artimųjų karstų. Pakartotinai apklausiant A. Dabravolskį šis pagaliau prisipažino, jog tėvus ir brolį nužudė pats. Esą ūmiu būdu pasižymėjęs tėvas nepritarė vaikino ketinimams kurti šeimą, nes jam nepatikusi būsima marti. Sumanymo tuoktis nepalaikė ir Algirdo mama, todėl jis tą naktį, kilus eiliniam šeimyniniam konfliktui, ir užkapojo tėvus, tikėdamasis tapti vieninteliu sodybos šeimininku. Brolį Kęstutį A. Dabravolskis pašalino kaip nereikalingą liudininką. Ikiteisminį tyrimą atliekantys prokurorai suabejojo, kad įtariamasis taip žiauriai pasielgė būdamas visiškai sveiko proto, nes jo nurodomi motyvai nėra visiškai įtikinami, todėl jam paskyrė psichiatrinę ekspertizę. A. Dabravolskį turi ištirti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus specialistai, tačiau dėl pernelyg užsitęsusio šio skyriaus remonto įtariamasis savo tolesnio likimo tebelaukia tardymo izoliatoriuje. Tačiau kad ir kokia bebūtų galutinė ekspertų išvada, A. Dabravolskio viltys tapti vieninteliu tėvų ūkio šeimininku lieka iliuzija.
