Remigijus RAINYS
Ši istorija prasidėjo vėlyvą 1999 metų lapkričio pabaigos naktį ir iki šiol nebaigta nagrinėti net pirmosios instancijos teisme, nors aštrūs Raseinių visa žinančių moterėlių liežuvėliai jau senokai viską sudėliojo į savo vietas ir nuolat ją papildo daugiau ar mažiau tiesą atitinkančiomis pikantiškomis smulkmenomis. Atrodo, jog tikroji tiesa neišaiškės dar ilgai, nes ir nukentėjusioji, ir įtariamasis, jei dabar šią išžaginimo bylą nagrinėjantis Kelmės rajono apylinkės teismas nepriims juos patenkinančio sprendimo, žada skųstis aukštesnių instancijų teismams.
Ispaniški mandarinai
34 metų raseiniškę Salomėją aplankė seniai nematyta draugė Rasa su vyru ir dukra. Moterys ilgokai nesimatė, nes Rasa buvo išvykusi į Ispaniją, kur ketino susirasti darbo ir praturtėti. Deja, Pietų šalyje įsidarbinti nepavyko, ir Rasa sugrįžo į Raseinius - atsivežė tik maišą mandarinų. Gerą pusmaišį šių vaisių moteris atgabeno į Salomėjos namus ir jais užkąsdamos draugės gurkšnojo desertinį vyną bei dalijosi įspūdžiais. Pokalbis apie nepavykusią kelionę užtruko, ir Rasos mažoji jau ėmė knapsėti nosimi. Abi Salomėjos dukros jau senokai miegojo, tad moterys nutarė važiuoti į toje pačioje gatvėje esančius Rasos namus ir ten dar pavakaroti. Persikėlus į Rasos butą, pastarosios vyras subėgiojo į netoliese esančią ir visą parą alkoholiniais gėrimais prekiaujančią parduotuvę "Sukūriškės" dar vieno butelaičio lengvo vyno, o tuo metu moterys išėjo parūkyti į laiptinę. Čia jas netrukus užkalbino namo grįžtantis Rasos kaimynas Saulius. 28 metų Apsaugos policijos poskyrio prie Raseinių policijos komisariato policininkas anksčiau dirbo tiekėju, tad neblogai pažinojo ilgus metus prekybininke besidarbavusią Salomėją. Trumpo pokalbio metu policininkas pasiskundė, jog susipyko su žmona ir dabar ši galinti jo neįsileisti į namus, tad moterys juokaudamos pakvietė jį, jeigu taip atsitiks, užsukti į Rasos butą. Abi nesitikėjo, kad laikrodžio rodyklėms artėjant prie trečios valandos nakties, kaimynas iš tiesų pasibels į duris ir prisidės prie moteriškus reikalus aptarinėjančios kompanijos.
Kelionė į namus virto košmaru
Kai Salomėja jau susiruošė namo, Saulius paslaugiai pasisiūlė pavėžėti, mat esą lyg tyčia neseniai iš garažo parsivaręs savo automobilį ir ketinąs važiuoti į miestą. Kiek padvejojusi Salomėja sutiko, nes nors iki namų kelias netolimas, tačiau eiti reikėjo pro jau minėtą "Sukūriškių" parduotuvę, prie kurios naktimis būriuojasi anaiptol ne pavyzdingos reputacijos personos. Moteris įsėdo į policininko asmeninį automobilį "VW Golf", tačiau prie jos namų Saulius nesustojo, o dideliu greičiu nuvažiavo į jai nepažįstamą vietą ant Dubysos upės kranto, kažkur netoli šašlykinės "Lakštingala". Moteris jau kelyje sumojo, kas gali nutikti, tačiau vis dar tikėjosi policininką perkalbėti, juo labiau kad šis nuolat tvirtino norįs tik pasiguosti savo nenusisekusiu gyvenimu su žmona. Anot Salomėjos, Saulius atsinešė iš bagažinės butelį šampano, o kai moteris atsisakė gerti, siurbčiojo vienas, vis skųsdamasis savo "storule". Vėliau policininkas atvirai pasakė, kad nori pasimylėti, ir bandė Salomėją glamonėti. Moteriai kategoriškai atsisakius, policininkas atlenkė sėdynę, užgulė nelaimėlę ir žagino tol, kol besimuistanti moteris sugebėjo keliu įspirti jam į tarpkojį. Po spyrio policininkas moterį paleido ir išlipo iš automobilio, o tuo pasinaudojusi Salomėja bandė pabėgti. Saulius ją pasivijo ir jėga įsodino į automobilį, sakydamas, jog parveš namo. Salomėja teigė, kad tiek mėgindamas palaužti jos pasipriešinimą, tiek vėliau, grasindamas, kad niekam nesiskųstų, žagintojas grasino neva bagažinėje laikomu pistoletu. Anot nukentėjėlės, Saulius tikino, jog skųstis beprasmiška, nes jis esąs policininkas ir teisėsaugininkai jo tikrai nelies, o Salomėjos kaulai iš Dubysos išplauks tik pavasarį. Pažeminta ir sumušta moteriškė atrėžė, jog pirmiausia ji apie viską papasakos paties Sauliaus žmonai. Tada įsiutęs policininkas išstūmė ją iš automobilio ir nuvažiavo.
Pagalbon atskubėjo draugė ir sugyventinis
Sumušta, suveltais plaukais moteris apie kilometrą verkdama ėjo keliu, kol priėjo Ginčaičių kaimą ir pasibeldė į pirmą pasitaikiusią trobą. Iš ten paskambino draugei Rasai ir paprašė parvežti į Raseinius, o pati išėjo jos pasitikti. Gal po pusvalandžio su vyru atvažiavusi Rasa draugę rado ištaršytais plaukais, užverktomis akimis, purvinais keliais ir batais. Salomėja sakė, kad ją pažemino Saulius, tačiau apie išžaginimą nesakė, mat gėdijosi Rasos vyro. Iš namų moteris paskambino savo sugyventiniui Edmundui, su kuriuo augina bendrą ketverių metų dukrą, ir paprašė skubiai atvykti. Edmundas tą naktį nakvojo netoli Raseinių esančiame savo ūkyje. Atskubėjęs dukros tėvas Salomėją nuvežė į policijos komisariatą.
Tarnybinis patikrinimas kaltų nesurado
Edmundui automobilyje teko ilgokai laukti savo draugės, kol ši pagaliau išėjusi pasakė, jog budėtojai atsisako priimti jos pareiškimą apie išžaginimą. Kai nukentėjėlė paprašė iškviesti prokurorą, kažkuris pareigūnas patarė eiti namo ir gerai išsimiegoti. Anot Edmundo, tik jam įsikišus ir nuo įsiūčio pakeltu tonu pareikalavus prokuroro, policininkai liovėsi dangstyti savo kolegą ir iškvietė tą naktį budėjusią Raseinių apylinkės prokuratūros prokurorę A. Petraitienę, kuri apklausė nukentėjėlę ir nusiuntė medicininiam patikrinimui. Raseinių ligoninės ginekologai, o vėliau ir teismo medicinos ekspertai nustatė, kad Salomėja buvo ne tik sumušta, bet ir išžaginta. Prokuratūros darbuotojų teigimu, dėl Budėtojų skyriaus darbuotojų veiksmų buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, tačiau kaltų taip ir nesurasta.
Neprisipažįsta, kad yra kaltas
Policijos pareigūnas, kuriam buvo pavesta nuvykti pas išžaginimu įtariamą kolegą ir pristatyti jį į policiją, rytą Sauliaus namuose nerado. Rūta tvirtino, kad vyro nėra. Vėliau, dieną policininkas kelis kartus skambino Sauliui, tačiau žmona vis atsakydavo, kad vyras dar negrįžęs. Jau po pietų per raciją iš Apsaugos policijos pulto (?) pareigūnui buvo pranešta, kad nuvažiuotų pas bendradarbį Romą į namus. Ten jo laukė Rūta, kuri klausinėjo, dėl ko ieškomas jos vyras. Netrukus sugrįžo ir pats Saulius. Sužinojęs, kad jam reikia vykti į policiją aiškintis, įtariamasis reagavo audringai, šūkavo, kad nieko nepadarė, ir reikalavo uždėti jam antrankius. Apsiraminusį Saulių kolega nugabeno į Raseinių policijos komisariatą.
Tą pačią dieną apklaustas policininkas Saulius kategoriškai neprisipažino esąs kaltas. Pasakodamas apie nakties įvykius įtariamasis teigė, kad kai pasisiūlė parvežti namo Salomėją, ši sutiko drauge išgerti, todėl jis buvo sustojęs prie "Sukūriškių" parduotuvės, kur pirko šampano ir šokolado, o vėliau abu nuvažiavo ant Dubysos kranto. Sauliaus teigimu, ne jis, o Salomėja gurkšnojant šampaną skundėsi sunkiu asmeniniu gyvenimu ir konfliktais su sugyventiniu. (Vėliau, teisme, pasak nukentėjėlės, Sauliaus gynyba iškėlė versiją, kad ji policininkui neva guodėsi, jog Edmundas lytiškai santykiauja su jos keturiolikmete dukra. Galima įsivaizduoti, ką turėjo išgyventi mergaitė, dėl mamos garbės sutikusi nueiti pas ginekologą, kuris raštu patvirtino, jog ji dar nepraradusi nekaltybės.) Saulius tikino, jog guosdamas apkabino verkiančią Salomėją ir kelis kartus pabučiavo. Kilus minčiai pasimylėti su simpatiška moteriške, vyriškis atlenkė jos sėdynės atlošą, tačiau kai ši lytiškai santykiauti nesutiko, grįžo į Raseinius. Pakeliui esą Salomėja pavadinusi jo žmoną storule, todėl jis pakeleivę išlaipinęs iš automobilio ir nuvažiavęs.
Spaudimas nukentėjusiajai
Kol prokuratūra dar nebuvo iškėlusi baudžiamosios bylos, mat įstatymai tam numato dešimties dienų terminą, Saulius su žmona aktyviai stengėsi įtikinti nukentėjėlę, kad ši atsiimtų savo kaltinimus. Jau pačią pirmąją dieną pas Salomėją atėjusi Rūta sakėsi norinti ją apžiūrėti ir klausinėjo, ar tikrai jos vyras toks nenaudėlis.
Saulius ir jo žmona kalbėjo, jog jie jauna šeima ir pinigų neturi, bet skolingi neliksią. Įkalbinėjimai tęsėsi kelis kartus. Už pareiškimo iš prokuratūros atsiėmimą buvo siūloma 1 700 litų. Labiausiai stengėsi Rūta. Ji dažniausiai atvykdavo su didžiule pinigine, kurioje, kaip vėliau paaiškėjo, buvo ne pinigai, o diktofonas. Prokuratūroje iki šiol saugomi tomis dienomis padaryti nekokybiški įrašai, tačiau juose neužfiksuota, jog Salomėja iš ją nuskriaudusio policininko reikalautų pinigų. Įkalbinėjimai atsilyginti pinigais liovėsi, kai buvo iškelta baudžiamoji byla pagal Baudžiamojo kodekso 118 straipsnio pirmąją dalį.
Nesuimtas, tačiau nušalintas nuo pareigų
Bylą tyręs Raseinių rajono apylinkės prokuroras Arminas Elijošius priėmė sprendimą nušalinti policininką nuo pareigų, tačiau neprašė teismo jo suimti, nes Saulius slapstytis nesirengė ir turėjo pastovią gyvenamąją vietą bei su žmona augino vaiką. Salomėjos sugyventinis Edmundas įsitikinęs, jog tuomet policijos spaudimą pajuto jis. Tiesa, ūkininko Edmundo santykiai su teisėsaugininkais gana sudėtingi ir, ko gero, būtų verti atskiros publikacijos. Tačiau policijos kaltinimus Salomėjos sugyventiniui ne visuomet pavykdavo įrodyti, tad galbūt dėlto pareigūnai jam būdavo griežti ir dėl smulkmenų. Edmundas sakė, kad kartą policininkai jį sustabdė vairuojant automobilį su laikinuoju talonu, kurio galiojimo laikas buvo pasibaigęs išvakarėse. Nors iki ūkininko namų tebuvo gal trys šimtai metrų, pareigūnai iškvietė vilkiką ir mašiną nuvežė, kad kaip, anot Edmundo, jie patys sakė, šiam kainuotų brangiau.
Kelis kartus pratęstas išžaginimo bylos tyrimas buvo užbaigtas 2000 metų gegužės mėnesį ir 29 dieną prokuroras Arminas Elijošius pasirašė kaltinamąją išvadą. Raseinių rajono apylinkės teismas, remdamasis etikos sumetimais, atsisakė ją nagrinėti ir Šiaulių apygardos teismas bylą pavedė nagrinėti Kelmės rajono apylinkės teismui. Jau per pirmąjį posėdį teisėja Laima Borkovskienė buvo priversta bylos nagrinėjimą atidėti, nes neatvyko keli liudininkai. Vėliau susirgo Salomėja, kuri net 35 paras gydėsi neurozę Kauno medicinos universiteto klinikose. Po to dar kelis kartus teismo posėdžiai buvo atidedami dėl įvairių priežasčių, kol paskutiniajame papildomą nukentėjusiosios sveikatos būklės ekspertizę paprašė atlikti pats įtariamasis.
Juridinė kazuistika
Su Sauliumi susitikome prie Raseinių apsaugos policijos pastato durų, mat nuo praėjusių metų gruodžio vidurio šalies Apsaugos organizavimo tarnybos vyresniojo komisaro Jefimo Lancmano sprendimu jis vėl dirba tose pačiose pareigose. Policininko gynyba surado spragą įstatymuose. Baudžiamojo proceso kodekse numatyta, jog dėl kaltinamuoju patraukto pareigūno nušalinimo nuo pareigų tardymo laikui motyvuotą nutarimą priima tardytojas ir sankcionuoja prokuroras. Nors tame pačiame straipsnyje rašoma, kad nušalinimas nuo pareigų panaikinamas tardytojo nutarimu, kai išnyksta būtinybė toliau taikyti šią priemonę, tačiau kai baudžiamoji byla buvo perduota teismui, pasikeitė juridinis jos statusas. Įstatymai nenumato, kad nušalinimo nuo darbo klausimą spręstų teisėjas, o ir tvarkomajame teismo posėdyje šis klausimas nebuvo iškilęs. Užsitęsus teismo procesui, Apsaugos organizavimo tarnybos vadovai turėjo spręsti tikrą teisinį rebusą, nes Saulius savo prašyme atstatyti jį į darbą motyvavo tuo, jog trūksta lėšų išlaikyti šeimai. Teigiamai darbe charakterizuojamas pareigūnas formaliai nebuvo susijęs su Salomėja jokiais darbiniais santykiais: apsaugos policija nebuvo sudariusi sutarties saugoti moters butą, tad vyresnysis komisaras savo darbuotojo prašymo atmesti negalėjo.
Pakasto šuns reikia ieškoti piniguose. Jei įtariamasis pareigūnas būtų išteisintas, kompensuoti nušalinimo nuo darbo metu prarastas pajamas tektų ir iš taip kiauro bei galo su galu suvesti negalinčio policijos biudžeto. Beje, prieš atstatant į darbą raseiniškį Saulių, Apsaugos organizavimo tarnybos Personalo skyriaus komisarė Natalija Savranskienė konsultavosi ir su bylą tyrusiu prokuroru, ir su dabar ją nagrinėjančia teisėja. Prokuroras Arminas Elijošius kategoriškai prieštaravo prieš grąžinimą į darbą, nors pripažino, kad dabar byla jau ne jo kompetencijoje. Teisėja Laima Borkovskienė teigia patarusi komisarei atsiųsti motyvuotą prašymą dėl nušalinimo panaikinimo, tačiau taip jo ir nesulaukė. Apsaugos policijos vadovybė tikina, jog prašymo siuntimo nenumato įstatymas, ir juridiškai yra teisi. Tik po dviejų savaičių, kai Saulius jau vėl vilkėjo policininko uniformą, atsakydamas į vyresniojo komisaro J. Lancmano užklausą Policijos departamento vyriausiasis komisaras, generalinio komisaro pavaduotojas A. Debeikis atsiuntė raštą, kuriame, be kita ko, teigiama, kad "Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 173 straipsnio trečioje dalyje nustatyta, jog nušalinimas nuo pareigų panaikinamas tardytojo nutarimu, kai išnyksta reikalas toliau taikyti šią priemonę. Todėl manome, kad jeigu nušalinimas nuo pareigų tardytojo nutarimu nepanaikinamas, vadinasi, neišnyko reikalas toliau taikyti šią priemonę. Be to, manome, jog tardytojo nutarimas nušalinti nuo pareigų turi būti vykdomas ne tik tardymo metu, bet ir Baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio numatyta tvarka baudžiamąją bylą su kaltinamąja išvada perdavus prokurorui, taip pat Baudžiamojo proceso kodekso 241 straipsnyje numatyta tvarka perdavus bylą į teismą, jeigu prokuroras arba teismas nušalintam nuo pareigų asmeniui nenutraukia baudžiamosios bylos ir nepanaikina tardytojo nutarimo nušalinti nuo pareigų". Atrodytų, jog vyriausiasis komisaras vienareikšmiškai nepritaria Raseinių apsaugos policininko atstatymui į darbą, jeigu ne tas kelis kartus pakartotas žodelytis "manome", tarsi apdraudžiantis nuo visų galimų pasekmių. O ir Sauliaus šeima be duonos kąsnio nebūtų likusi, nes pagal neseniai patvirtintą Vyriausybės nutarimą nuo darbo nušalintam pareigūnui iki pat jo bylos nagrinėjimo pabaigos mokama minimali mėnesinė alga. 430 litų kas mėnesį gauna anaiptol ne kiekvienas net niekuo neįtariamas Lietuvos pilietis.
Atsitiktinis sutapimas?
Salomėjos sugyventinis Edmundas tikina, jog Sauliaus sugrįžimą į tarnybą jis jau pajuto savo kailiu. Vėlyvą vakarą vyriškis nusipirko "Sukūrišių" parduotuvėje du butelius alaus ir pajuokavo su pardavėju, kad važiuos namo taisyti sveikatos. Netrukus gatvėje jo "Nivą" užblokavo įjungtais švyturėliais Apsaugos policijos automobilis, kuriuo atskubėję Sauliaus kolegos labai nustebo įsitikinę, jog prie vairo sėdėjęs Edmundas visiškai blaivus. Tiesa, čia nebūtinai reikia įžvelgti piktą valią, mat naktimis Raseiniuose budintys policininkai važinėja tik Apsaugos policijos automobiliu, o jei budėtojų skyriuje gaunamas anoniminis signalas apie spėjamai girtą vairuotoją, pareigūnai jį privalo tikrinti neatsižvelgdami į tai, kas sėdi prie vairo, tačiau toks sutapimas labai nemalonus.
