Irena ZUBRICKIENĖ
Metų pabaigos šventės Kazlų Rūdos miesto (Marijampolės apskr.) gyventojų Lajų namuose paženklintos kruvina tragedija - smurto auka tapusios Dinos Lajienės (58 m.) laidotuvėmis. Suimtas motinos nužudymu įtariamas jos pirmagimis Edgaras Lajus (30 m.).
Pastaruoju metu niekur nedirbusi pensininkė Dina Lajienė gyveno keturbučiame name kartu su savo sūnumis Edgaru ir Eriku (25 m.). Miesto policijos pareigūnams abu broliai buvo gerai pažįstami - kalėję už nesunkius nusikaltimus. Edgaras - bene tris kartus. Kaip tik jis į nusikaltimus įtraukė ir jaunesnįjį brolį. Edgaras į laisvę sugrįžo vos prieš pusmetį. Nuolatinio darbo abudu neturėjo, tad versdavosi atsitiktiniais uždarbiais. Ką vyrai uždirbdavo, tą ir pragerdavo. Su sūnumis prie butelio pastaruoju metu vis dažniau prisėsdavo ir motina. Praeityje visą dėmesį atiduodavusi savo vaikams, dabar moteris pažįstamiems kartais pasiguosdavo savo sunkia dalia - nesugyvendavusi su vyru, todėl jau seniai išsiskyrusi (beje, prieš septynerius metus jis iš gyvenimo pasitraukė savo noru), o dabar esą dar ir sūnūs gyvenimą kartina. Ypač sunku Dinai būdavę su vyresniuoju Edgaru. Kalbama, kad kalėdamas "zonoje" jis buvo žiauriai sumuštas ir patirta galvos trauma paliko pėdsakus. Neretai, ypač kai būdavo išgėręs, Edgaras greitai užsiplieksdavo, susierzindavo net dėl pravažiuojančių automobilių sukelto garso, o pyktį išliedavo greta esantiems žmonėms - dažniausiai motinai ir broliui. Šie baimindavosi Edgaro išpuolių, tačiau jiems nepavykdavo įkalbėti jį kreiptis į medikus. Kad Edgaras po "zonos" likęs "kažkoks ne toks", dažnai nukalbantis, rimtas nuotaikas pertraukiantis "žvengimu", pastebėjo ir kiti jo artimi giminaičiai bei kaimynai, privengdavę girto vyriškio. Pats Edgaras ne kartą sakė, kad gyvena "biednai, bet teisingai", alkoholiu papiktnaudžiauja retai, nes neturi tam pinigų, o su motina kovoja už jos stiprėjantį polinkį į stiklelį. Tokiomis "išpažintimis" Edgaras ramindavo savo giminaičius iš tėvo pusės, neretai ragindavusius jį, dar paauglystėje pasukusį gyvenimo klystkeliais, "pagaliau ateiti į protą".
Lemtingąjį vakarą (jau ne pirmą iš eilės) Lajų bute vyko išgertuvės. Pašalinių žmonių nebuvo. Kaip vėliau pasakojo Erikas, rimtų konfliktų, rodos, nekilo, tačiau naktį Edgaras iš niekur nieko pradėjo siautėti. Gal jam trūko alkoholio? Daugiausia pylos kliuvo motinai (pirminiais duomenimis, moteris buvo žiauriai daužoma, spardoma). Smurto neišvengė ir brolis, dėl patirtų smūgių po nakties tapęs nebeatpažįstamas. Anot Eriko, jis iki šiol nesupranta, kas naktį "užėjo" broliui. Tiesa, kompanija turėjo būti labai girta, nes kitos dienos popietę nė su vienu iš brolių pareigūnai negalėjo normaliai susikalbėti - vyresniajam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, o jaunėliui - sunkus. Ankstyvą rytą po kraupaus nakties košmaro Dina Lajienė dar buvo gyva - sūnų prašė atsigerti, o po vidurdienio abu broliai jau mindžikavo prie telefoną turinčių kaimynų buto ir miesto greitosios pagalbos medikams pranešė, jog motina nebegyva. Savo lovoje rasta mirusi moteris buvo paženklinta akivaizdžiomis smurto žymėmis. Edgaras pareigūnams neneigė ją mušęs, tačiau tikino, kad ne taip stipriai, jog numirtų - esą motina galėjusi mirti nuo alkoholio. Deja, teismo medicinos ekspertizė parodė ką kita - D. Lajienę mirtis ištiko dėl sulaužytų šonkaulių, sužalotų vidaus organų ir įvykusio vidinio nukraujavimo. Edgarui teko keliauti į areštinę - suimtas jis bus mažiausiai du mėnesius. Įvykį tiriančiai prokurorei Vilmai Šeperytei suimtasis prisipažino būdavęs nepatenkintas motinos gyvenimo būdu, esą šioji "neatlikdavusi savo pareigos". Galbūt tai ir buvo pagrindinė priežastis motiną dar kartą "paauklėti".
Daug ramesnio būdo Erikas Lajus liko ne tik sukrėstas visų ankstesnį jo gyvenimą pakeitusių įvykių, tačiau pirmosiomis dienomis po tragedijos dar buvo priverstas glaustis svetimose (kaimynų) pastogėse, nes pareigūnai patarė jam į butą neiti tol, kol į įvykio vietą duoti parodymų nebus atvežtas Edgaras. Vaikinas dar labiau užsisklendė savyje.
