Giedrė NORVILAITĖ
Po savaitgalį praūžusios jau antrosios šiais metais audros, šįkart smogusios iš peties, nuostolius skaičiuojančios ir apsitvarkyti skubančios uostamiesčio namų valdos meldžia tik vieno - kad nelytų.
"Raminame gyventojus, bet baisu - kas bus, jei lis, kaip pranašauja..." - nerimavo bendrovės "Mūsų namų valdos" vyriausioji vadybininkė Galina Čichun.
Šių namų valdų administruojamoje teritorijoje maždaug iki pietų jau buvo suskaičiuota per 20 nukentėjusių daugiabučių namų stogų. Vėjas plėšė čerpes, šiferio lakštus, lietvamzdžius, neatlaikė vieno Laivų skersgatvyje stovinčio namo įstiklinto balkono rėmas.
Anot G. Čichun, ir namų valdų darbuotojai, ir patys gyventojai suskubo tvarkytis, tačiau kol kas stogai bus tik aplopomi - norint remontuoti reikia surengti namo gyventojų susirinkimą ir gauti jų sutikimą. Rūpesčių kelia ir tai, kad tokių čerpių, kuriomis dengti kai kurių senamiesčio pastatų stogai, anot G. Čichun, gauti nepavyksta.
Stiprus vėjas nuplėšė ir vienos Gluosnių skersgatvyje įsikūrusios statybinių prekių parduotuvės stogą, o jam apšiltinti panaudotos vatos gumulėliai išsisklaidydami "papuošė" aplinkines gatves ir medžius.
Skraidė metalo lakštai
Audros neatlaikė ir vos prieš kelis mėnesius apšiltinti keli Varpų gatvėje stovintys daugiabučiai. Pasak daugiabučių namų savininkų bendrijos "Vakarai" pirmininkės Romualdos Miaun, dar net neįsisiautėjus vėjui neatlaikė dviejų penkiaaukščių ir vieno dešimties aukštų namo apšiltinimo konstrukcijos. Dar vieno daugiabučio konstrukcijos vakar popiet grėsmingai judėjo.
Pirmininkė tikėjosi, kad gyventojai nuostolių nepatirs - bus tariamasi su daugiabučius vos prieš kelis mėnesius apšiltinusia įmone, tačiau kalbėti apie tai dar esą anksti.
Beje, sekmadienio vakarą vėjo po kiemą nešiojami nuo šių minėtų konstrukcijų nuplėšti metalo lakštai daužė gyventojų automobilius.
Audra pridarė nuostolių ir uoste besidarbuojančiai UAB "Lietuviškų durpių krova". Siautęs vėjas iš vietos pajudino bendrovės teritorijoje ant bėgių stovintį kraną. Dėl nutrūkusių tvirtinimo lynų kranas bėgiais nuriedėjo maždaug 10 metrų, ir du iš keturių ratų nušoko nuo bėgių. Didesnius nuostolius įmonė suskaičiavo dėl nuplėštos mechaninių dirbtuvių stogo dangos (apie 30 kvadratinių metrų) bei lietvamzdžių. Žalą bendrovės direktorius Valius Abrutis įvertino 1 500 litų.
Klaipėdoje audra apgadino 5 šviesoforus, gauta 10 pranešimų apie vėjovartas. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai sekmadienį ir pirmadienį buvo kviečiami keliasdešimt kartų - dėl išverstų medžių, nuplėštų stogų skardų, prispaustų automobilių.
Rumpiškės gatvėje nuvirtęs medis šio automobilio nesuniokojo, tačiau aplamdytų transporto priemonių mieste buvo Suniokojo tiltą
Didžiausi nuostoliai, kaip jau darosi įprasta - Palangos paplūdimyje. Šįkart vėjas ne tik plovė kopų likučius, bet ir pasikėsino į jūros tiltą.
Pasak kurorto Savivaldybės administracijos direktoriaus Rimanto Garolio, tilto gale tarpais sugriauta apie 50 metrų turėklų, pakelta danga. Vakar buvo kviečiama draudimo kompanija, kuri turėtų įvertinti 6 mln. litų draustam tiltui padarytą žalą ir galbūt bent dalį kompensuoti.
Tiesa, R. Garolis spėjo, kad čia nuostoliai nebus dideli - tiltą bus galima remontuoti naudojant tas pačias medžiagas, mat lentos į jūrą nenuneštos.
Labiausiai nukentėjo nuo S. Dariaus ir S. Girėno gatvių į Klaipėdos pusę esančios kopos, kur nebuvo vežtas smėlis. Anot R. Garolio, sausio pradžioje siautusi audra kurorto paplūdimiams padarė apie 100 tūkst. litų nuostolių - nuplovė žabtvorių, laiptelių ir pan. Neskaičiuojant tilto ir nuskalauto smėlio, šios audros padaryta žala neturėtų būti mažesnė, - prognozavo administracijos direktorius.
Palangos botanikos parke vėjas išvertė beveik 30 medžių.
Paplūdimius audra plovė ir Neringoje, tačiau, anot bendrovės "Neringos komunalininkas" vadovo Arūno Burkšo, tai - tikrai ne Palangos variantas.
Neringoje taip pat virto medžiai, buvo sulaužytas šviestuvas, kurį Lietuvoje gauti, pasak A. Burkšo, nėra taip paprasta. Vien tai jau esąs kelių tūkstančių litų nuostolis. Apdraskyta Juodkrantės gelbėjimo stotis, tačiau ypač didelės žalos audra, laimei, nepadarė.
Ties Vingio gatvės ir Šilutės plento sankryža virto didžiulis reklaminis skydas Be elektros - dešimtys tūkstančių
Po naktį Lietuvoje praūžusios vėtros be elektros liko apie 70 tūkst. Lietuvos gyventojų - apie 45 tūkst. Vakarų Lietuvos elektros energijos vartotojų bei apie 24 tūkst. gyvenančiųjų rytinėje šalies dalyje ir kitoje Rytų skirstomųjų tinklų aptarnavimo zonoje.
Uostamiestyje be elektros energijos buvo likę 170 bendrovės VST klientų, Palangoje - beveik tūkstantis.
Labiausiai nuo audros nukentėjo Klaipėdos regionas - Gargžduose dėl vėjo 4 400 VST klientų pirmadienio rytą buvo likę be elektros energijos, Šilutėje elektros energijos tiekimas laikinai nutrauktas beveik 4 tūkst. vartotojų, Tauragės, Telšių, Plungės rajonuose be elektros buvo likę po 2 tūkst. gyventojų.
Iš viso Klaipėdos regione be elektros energijos pirmadienio rytą buvo likę iki 20 tūkst. vartotojų.
Pasak VST Elektros tinklo tarnybos direktoriaus Ryčio Borkio, dėl audros sukeltų padarinių kai kuriose vietovėse sunku pašalinti gedimus - specialistams sunku privažiuoti dėl užlieto vandens, nuvirtusių medžių.
Gedimus tikėtasi pašalinti iki vakar vakaro. Perspėta, kad atokesnėse vietovėse tai gali šiek tiek užtrukti.
Ankstų pirmadienio rytą Lietuvoje neveikė šešios aukštos įtampos linijos, tačiau "Lietuvos energija" elektros tiekimą vartotojams užtikrino iš kitų tinklų. Dėl nuvirtusių medžių ir nutrauktų laidų neveikė Rietavo-Šilalės, Leipalingio-Gardino, Skuodo-Šventosios, Jonavos-Kauno 1, Neries-Verkių, Klaipėdos-Priekulės linijos.
Vanduo veržėsi per pylimus
Vakar ryte į Gargždų pramonės rajoną dirbti važiavusiems gargždiškiams teko sukti aplinkiniais keliais, nes Laugaliuose kelią pastojo išvirtę medžiai. Tačiau jie nuo važiuojamosios dalies buvo greit pašalinti. Panašių vėtros sukeltų nepatogumų teko pajusti ir kitiems rajono gyventojams, bet didesnių nuostolių nepatirta.
Anot Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vyr. specialisto civilinei saugai Vladislovo Bernoto, siaučiant vėtrai, rajone sutriko 410 elektros pastočių darbas, elektros energijos laikinai neteko apie 4 300 gyventojų Judrėnuose, Veiviržėnuose, Doviluose, Klaipėdos priemiesčio gyvenvietėse. Vakar daugeliui gyventojų elektros tiekimas buvo atnaujintas.
Palangoje buvo išgriauta apie pusšimtis metrų jūros tilto turėklų, pakelta tilto danga Gargždų ugniagesiai gelbėtojai gavo 20 iškvietimų patraukti nuo kelių išvirtusius medžius.
"Laimei, nė vienas rajono gyventojas fiziškai nenukentėjo, patyrė tik smulkių materialinių nuostolių", - sakė V. Bernotas.
Gūsingas vėjas apdraskė namų stogus, šiltnamius, soduose išvertė vieną kitą medį, apgadino reklaminius skydus, kelio ženklus. Stipriau nukentėjo viena priekuliškių šeima - vėtra nuvertė namo mansardą.
Kol kas rūpesčių dėl potvynio nekelia rajono upės. "Visi keliai išvažiuojami, Minijos, Danės upių vandens lygis krenta", - "Vakarų ekspresui" sakė V. Bernotas.
Šilutės rajone, Kintų seniūnijoje, prie Rūgailių kaimo, per pylimą buvo pradėjęs tekėti vanduo iš Minijos senvagės. Sukrovus 400 smėlio maišų vanduo sustabdytas.
Ant Rusnės kelio pasirodė 2-3 cm vandens, dviejuose ruožuose - po 10 cm.
Uragano nebuvo
Klaipėdos uostas audringą naktį dirbo be incidentų. Anot uosto kapitono Viktoro Lukoševičiaus, naktį iš sekmadienio į pirmadienį vėjo gūsiai siekė net iki 35 m/s, iš uosto kurį laiką buvo neišleidžiami ir į jį neįleidžiami laivai. Vakar dieną išorės reide stovėjo septyni laivai, iš kurių - penki tanklaiviai.
Pasak V. Lukoševičiaus, pastarieji yra PANAMAX tipo, taigi jiems įvesti ir šiaip reikia gana gerų meteorologinių sąlygų.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininko Liongino Pakščio teigimu, uostamiestyje vėjo greitis siekė iki 29 m/s, o didžiausias buvo Šilutėje - iki 32 m/s. Uraganas būna tuomet, kai vėjo greitis siekia 33 m/s.
"Uosto direkcijos žinybinė stotis matuoja vėją 21 metro aukštyje, o pasaulyje priimta 10 metrų", - uostininkų užfiksuotą didelį vėjo greitį paaiškino L. Pakštys.
Jo teigimu, audrų dar bus, tačiau bent jau ne šią savaitę.
