Dar viena lietuvių gauja (šiauliečiai ir kelmiškiai) dėl savo akiplėšiškos veiklos plačiai nuskambėjo Švedijoje. Šių metų balandžio mėnesį broliai Marijus (26 m.) ir Robertas (25 m.) Baranauskai, šių pusbrolis Donatas Kancelskis (23 m.), vieno iš brolių žmona Laura Baranauskienė (23 m.) bei draugai Egidijus Daudaravičius (33 m.) ir Andrius Tochovas (19 m.) įkliuvo Stokholmo priemiestyje. Policijos pareigūnai šturmavo butą gyvenamajame name, kur, kaip buvo gauta operatyvinės informacijos, lietuvių gauja prievarta laikė penkiolikmetę. Ne tik buvo ją įkalinę - kai kurie iš minėtų asmenų alkoholiu nugirdytą merginą dar ir išžagino! Ši mergaitė buvo prieš keletą dienų pabėgusi iš vaikų kolonijos ir, klaidžiodama didmiestyje, susipažino su lietuviais... Šie ją paprasčiausiai prigavo - iš pradžių dėjosi esą geručiai (pamaitino, suteikė nakvynę), o bute parodė savo tikrąjį veidą. Skriaudžiama mergaitė veltui prašė tarp vyrų šmirinėjusios moters Lauros užtarimo ir pagalbos - ši tyčiodamasi įsakė aukai nutilti...
Beje, gaujos nuomotame bute pareigūnai atliko kratą ir rado nemažai juos sudominusių dalykėlių: vaizdo ir garso aparatūros, automobilių dalių, brangių drabužių, papuošalų. Iškart kilo įtarimas, kad tai - vogti daiktai.
Visa ši šutvė buvo uždaryta už grotų. Nuo belangės neišsisuko ir Laura Baranauskienė, tuo laiku jau įpusėjusi nėštumą.
Švedijos teismas, įvertinęs kiekvieno Lietuvos piliečio "indėlį" į padarytus nusikaltimus, nedorėliams iš Lietuvos skyrė palyginti nedideles bausmes: M. Baranauską nuteisė kalėti 3 metus ir 3 mėnesius, E. Daudaravičiui skyrė 7 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę, A. Tochovui - 3 mėnesius, o likusiems bendrams - po pusmetį. Visiems jiems buvo paskirtos ir piniginės baudos. Tiesa, šį teismo nuosprendį nuteistieji dar gali apskųsti.
Beje, Lauros Baranauskienės nuo belangės neišgelbėjo net ir artėjantis gimdymas. Tiesa, paskutiniosiomis nėštumo dienomis jai buvo šiek tiek pagerintos gyvenimo sąlygos - skirta speciali patalpa, šalia nuolat budėjo socialinė darbuotoja. Kaip vėliau žiniasklaidos atstovams patvirtino Lietuvos ambasados Švedijoje darbuotojos, visi - tiek teisėsaugos pareigūnai, tiek ambasados atstovai - rūpinosi, kad Lietuvos pilietė ne tik sėkmingai pagimdytų, bet ir nemokamai gautų reikiamų priemonių naujagimio priežiūrai. Švedijoje tai pirmas atvejis, kai gimdė už nusikaltimą suimta lietuvaitė.
Žmogžudžiai kalės iki gyvos galvos
Liepos pabaigoje Vokietijos Vysbadeno miesto teismas baigė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje apiplėšimu ir tyčine žmogžudyste buvo kaltinami Klaipėdos krašto gyventojai Liutauras Martinavičius (24 m.) ir Mindaugas Simelis (26 m.), o tik apiplėšimu - šių vyrukų kraštietis Andrejus Limarevas (25 m.). Dviem pirmiesiems teismas paskyrė griežčiausias bausmes - kalėjimą iki gyvos galvos, o trečiajam atseikėta penkeri metai belangėje. Griežtesnės bausmės šiam vyrukui pavyko išvengti vien dėl to, jog, kaip paaiškėjo per tardymą, užpuolimo metu jis buvo sugipsuota ranka, vadinasi, aktyvių veiksmų neatliko... Tiesa, tai nereiškia, jog L. Martinavičius ar M. Simelis daugiau niekada nepajaus, kas yra laisvė - kaip numato Vokietijos įstatymai, už gerą elgesį bausmė gali būti sumažinta. Tačiau su viena sąlyga - nuteistasis už grotų turi būti praleidęs ne mažiau kaip 15 metų.
Dar vienas šių vyriškių bendras, palangiškis Sigitas Paulavičius, bus teisiamas ateityje. Beje, jis įtariamas įvykdęs ne vieną nusikaltimą ir Lietuvoje, tad po teismo Vokietijoje šis pilietis greičiausiai bus išduotas Lietuvai.
L. Martinavičius ir M. Simelis buvo įtariami dar 2002 metų rugpjūčio pradžioje nedideliame Vokietijos miestelyje apiplėšę ir žiauriai nužudę verslininką G. Kreinerį. Žmogus buvo užpultas, kai gilią naktį sugrįžo į namus. Užpuolikai vokiečiui smūgiavo į galvą, paskui surišo lipniąja juosta ir nutempė atokiau. Kai visas jėgas sukaupęs nukentėjėlis bandė sprukti, buvo pagautas ir užtvatintas negyvai. Iš verslininko namų dingo didelė eurų suma ir nemažas kiekis brangių papuošalų.
Nors pareigūnai dirbo labai intensyviai, banditų pėdsakų susekti vis nepavyko. Viskas ėmė aiškėti miškelyje netoli nužudytojo namų atsitiktinai suradus daiktų, kurie, kaip netrukus buvo nustatyta, priklausė nužudytam verslininkui (mat ant kai kurių iš rastų daiktų pavyko aptikti ne nužudytajam priklausančių genetinių pėdsakų).
Nužudę ir apiplėšę verslininką, banditai nedelsdami spruko iš Vokietijos į Prancūziją, iš čia - į Ispaniją. Čia po kurio laiko buvo sulaikyti kaip įtariamieji automobilių vagystėmis.
Į pareigūnų rankas patekę banditai visaip bandė išsisukinėti, įžūliai melavo, galiausiai bandė apsimesti kvailiais - kad teismas pripažintų nepakaltinamais ir nuo bausmės atleistų. Galų gale, pateikus nenuginčijamų įrodymų, L. Martinavičius prisipažino dalyvavęs dvigubame nusikaltime (ir kaip neprisipažins, jei su savimi nešiojosi iš vokiečio verslininko pagrobtus brangius daiktus), tačiau prisiekinėjo, jog tos nakties grobis neva buvęs kur kas menkesnis, nei nurodyta nukentėjusiųjų ieškinyje. Kaip įmanydami bandė sukti uodegas ir kiti nusikaltimo dalyviai, bet buvo surinkta pakankamai svarių įrodymų teisiamųjų nenaudai.
Nuteistieji, žinoma, dar gali skirtą nuosprendį apskųsti. Tačiau labai abejotina, kad aukštesniojoje instancijoje jis galėtų būti bent kiek sušvelnintas.
Vagišių iš Lietuvos pėdos - Prancūzijoje ir Vokietijoje
Šiomis dienomis į Prancūziją turėtų būti išskraidintas Pasvalio gyventojas Vadimas Pipinė. Taip pasielgdama Lietuva vykdo Prancūzijos prašymą išduoti nusikaltimais įtariamą, o už kai kuriuos nusikaltimus jau ir nuteistą Lietuvos pilietį. V. Pipinė praėjusią savaitę Lietuvoje buvo suimtas pagal Europos arešto orderį.
Kaip jau žinoma, Prancūzijos Rošforo miesto teismas Vadimui Pipinei pernai skyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, o šiemet išnagrinėtos dar vienos bylos nuosprendis šiam piliečiui yra kiek švelnesnis - septyneri metai belangėje. Artimiausiu metu Prancūzijoje bus pradėta nagrinėti dar viena V. Pipinei iškelta baudžiamoji byla.
Priminsime, jog Prancūzijos teisėsaugos pareigūnai po ilgo tyrimo nustatė, jog pasvalietis Prancūzijoje buvo įkūręs vagių gaują, kuri ilgą laiką "specializavosi" motorinių valčių ir katerių vagystėse. Nustatyta ir tai, jog V. Pipinė buvo ne tik gaujos lyderis, bet ir nusikalstamų veiksmų koordinatorius, nusikaltimų organizatorius.
O štai liepos pabaigoje trys kauniečiai, vienas šiaulietis ir vienas uostamiesčio gyventojas pateko į Vokietijos teisėsaugininkų rankas. Visi jie įtariami prabangių automobilių vagysčių organizavimu Frankfurte prie Maino. Beje, vagišių gaujai priklauso ir daugiau lietuvaičių, tačiau kai kuriems pavyko pasprukti nuo policijos. Mūsų turima informacija, suimtieji lietuviai tvirtina, kad paspruko būtent gaujos vadeivos.
Kaip paskelbė vietos žiniasklaida, nuo metų pradžios Frankfurto prie Maino policijos komisariatų pareigūnai atkreipė dėmesį į žymiai padaugėjusias automobilių vagystes. Vagilius ypač domindavo "Audi" ir "Volkswagen" markių automobiliai. Beje, vagysčių braižas buvo labai panašus. Pareigūnai pasiskirstė vaidmenimis ir ėmėsi seklių darbo.
Ilgai vargti nereikėjo - pavyko nustatyti, kur vagys nugabena pavogtus automobilius. Greitai buvo suplanuotas šių patalpų šturmas. Didžiuliame sandėlyje buvo rasta vogtų automobilių ir daug atsarginių automobilių dalių (buvo prieita prie išvados, kad kai kuriuos pavogtus automobilius gaujos nariai čia pat išardydavo ir, nuvežę į Lietuvą, pardavinėdavo dalimis).
Vietos pareigūnai tvirtina turį duomenų, jog ši vagilių gauja gali būti susijusi su mažiausiai šimtu šiais metais Frankfurto prie Maino apylinkėse dingusių automobilių, o tai reiškia, kad vagių "verslo apyvarta" gali siekti mažiausiai penkis milijonus litų. Tyrimas sparčiai juda į priekį, tad Lietuvai didelę gėdą užtraukusių ilgapirščių teismas - ne už kalnų...
