Aurelija ŽUTAUTIENĖ
Vilniaus apygardos prokuratūra, tirianti pakelių maniako Kazio Jonaičio bylą, ilgai nuo žiniasklaidos slėpė gyvos liudininkės asmenybę. Buvo sakoma, kad ji labai išgyvena po patirto streso ir "klausinėti bei traumuoti nevalia". "Akistata" išsiaiškino: visas merginos gyvenimas buvo didelis ir nesibaigiantis stresas. Ir epizodas su K. Jonaičiu ją sukrėtė, ko gero, ne daugiau, negu, tarkime, mėnesiai sunkiai auklėjamų panelių kolonijoje.
Budelis atidardėjo kamazu
Justina R. (vardas pakeistas) Vilniaus - Kauno greitkelyje stabdė pravažiuojančius automobilius. Vaikų namų auklėtinė tuo metu dar nieko nebuvo girdėjusi apie paslaptingai dingstančias gražias merginas, todėl drąsiai įsėdo į pagyvenusio vyro vairuojamą rusišką kamazą. Kazys Jonaitis tuo metu (apie 21 valandą vakaro) jau grįžo iš reiso namo. "Akistatos" žiniomis, jo sąžinę tada jau slėgė vieviškės Eglutės nužudymas.
K. Jonaitis, kaip ir pridera "save gerbiančiam" seksualiniam maniakui, tuoj įžiūrėjo savo pakeleivės privalumus: liekna, aukšta, labai gražaus veido. O svarbiausia - visiškai jaunutė (tuo metu Justinai dar nebuvo nė aštuoniolikos). Paties vairuotojo amžius jau artinosi prie šešiasdešimties, o jo išvaizda daugumai pažinojusiųjų atrodė atstumianti. Nepaisant to, "diedas" pasipustė nagus ir griebė šalia sėdėjusiai Justinai už kojos. Paskui pamėgino viena ranka paglamonėti jai krūtis, lindo prie gražuolės pačių intymumų.
Reikia pasakyti, kad panelė pasitaikė kaip reta naivi ir neatsargi. Tamsu, artinasi naktis, aplink greitkelį plyti plyni laukai, krūmai arba miškeliai. Sveikas vyras, tegu ir šešiasdešimtmetis, visada stipresnis už moterį, tuo labiau už nesusiformavusią nepilnametę. Tačiau Justina nė neįtarė didžiulio pavojaus. Kai K. Jonaitis tik grabaliojosi, mergina nebėgo ir aktyviai nepasipriešino. Nepabėgo ji ir tada, kai būsimasis budelis pasiūlė sustoti "gražioje vietelėje ir pasimylėti". Tokio "malonumo" ji, tiesa, atsisakė. Tačiau nepabėgo ir tada, kai perpykęs maniakas liepė dingti iš automobilio.
Pabėgo
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus vyr. prokuroras Irmantas Mikelionis nepanoro "Akistatai" atskleisti, per kokį stebuklą išsigelbėjo vienintelė gyva liudininkė.
- Pabėgo, ir tiek. Taip galite ir parašyti, - lakoniškai atsakė pareigūnas.
Iš tikrųjų, būsimasis pakelių maniakas tuo metu dar nebuvo įsisavinęs savo "paslaptingojo metodo", kuriuo kur kas vėliau žudė kitas savo gražuoles aukas.
Dar kurį laiką pavažiavusi K. Jonaičio draugijoje, Justina pagaliau paprašė sustoti. Maniakas tylutėliai išsekė paskui merginą ir puolė iš už nugaros.
Smulkiai neaprašinėsime, kas tą vakarą vyko pakelės krūmokšniuose. Skaitytojams užteks žinoti tik tiek, kad po kurio laiko sumušta, išniekinta panelė beveik nuoga pusgyvė tysojo ant žemės ir neatsistebėjo kamazo vairuotojo akiplėšiškumu. Išvydęs, kad taip paprastai savo aukos nepribaigs, ir šalia neradęs jokio tinkamo įrankio ar daikto, K. Jonaitis grįžo prie automobilio ir ėmė jame raustis. Išgirdusi, kad vyras jau žvangina kažkokius metalus, panelė sukaupė paskutines jėgas ir pasileido bėgti. Maniako automobilyje pasiliko jos rankinė ir keli asmeniniai daiktai - visa tai vėliau pasitarnavo kaip svarbūs įkalčiai.
Justina R. serijinio žudiko "veikloje" buvo savotiška išimtis. Atrodo, kad nužudyti šią merginą sadistas buvo nepasiruošęs.
Justina
Justina nuo vaikystės augo įvairiuose globos namuose.
- Vargšas vaikas, - paklausta "Akistatos" žurnalistų, atsiduso vienų globos namų direktoriaus pavaduotoja. - Ji kaip ir neturėjo šeimos. Tėvai išsiskyrė, mama nuolat kraustydavosi iš vietos į vietą ir kartu tempdavosi mažamečius vaikus. Justina ir jos sesutė labai anksti pamatė pačias įvairiausias suaugusiųjų gyvenimo puses.
Pasak globos namų darbuotojų, Justina neretai atviraudavusi: mama jų, vaikų, akivaizdoje mylėdavosi su vyrais ir mokindavo dukteris: "Galite ir jūs taip daryti, aš nedraudžiu".
- Jeigu kam buvo lemta iš maniako pragaro ištrūkti gyvam, tai tas galėjo būti tik mūsų Justina! - buvusios auklėtinės sėkme džiaugėsi pavaduotoja. - Labai judri, drąsi, sportiška. Nesutrinkanti įvairiose situacijose... Kartais tarpusavyje pasikalbame, kad mūsų globotinius Dievas saugo. Juk būna, kad tokie vaikučiai pabėga, važinėjasi pakeleivingomis mašinomis, bendrauja su įvairios praeities žmonėmis. Susijaudinę skelbiame paieškas. Atsiranda - sveiki, gyvi. O štai tos vargšės tvarkingų šeimų panelės, kurias maniakas nužudė... Tikriausiai sutriko, suakmenėjo it stabo ištiktos ir neapsigynė... Mūsų vaikelius pats gyvenimas išmoko gintis...
Pasak pedagogių, Justinai beveik visiškai nerūpėjęs mokslas, ji dažnai bėgdavusi iš pamokų, o elgesys buvęs toks, kad "ne veltui panelė buvo išvežta į sunkiai auklėjamų paauglių koloniją". Tai yra į specialiuosius globos namus...
Klajūnė
Iš vienų vaikų namų Justina maždaug prieš trejus metus buvo perkelta į Kaune esančius vaikų globos namus. Čia ji ketino tęsti mokslus proftechninėje mokykloje, bet viskas ir liko tiktai ketinimais.
Gražuolė dažniau būdavo "nežinia kur dingusi" negu globos namuose. Mokytis nenorėjo visiškai ir patiko jai, ko gero, vienintelė - fizinio lavinimo - pamoka. Tik tada mergina sublizgėdavusi: lenktyniaujant atbėgdavo pirma, labai mėgo judrius berniokiškus žaidimus.
Kai iš Vilniaus apygardos prokuratūros į Kauną atskriejo užklausa apie Justiną (kuri gali būti pakelių maniako auka), pedagogai neturėjo ką atsakyti: mergina tikrai dingusi be žinios, ir ką gali žinoti, gal ir guli kur nors miškelyje po sausų šakų ir lapų krūva.
Policijos pareigūnai gyvą ir sveiką Justiną surado pas josios motiną. Tuo metu didžioji keliautoja ten glaudėsi su savo seserimi. Niekur neregistruota Justinos motina triūsia pas vienus ūkininkus. Klajūnė savo gimdytojai netgi nepasiguodė, kad ją žiauriai kankino ir niekino pakelių maniakas.
- Ai, žinau, - sakė "Akistatai" Justinos gimdytoja. - Jai reikėjo Lukiškėse atpažinti kažkokį nusikaltėlį. Tai ji nuvažiavo su policininkais ir atpažino.
Į policiją ši nukentėjusioji nuo maniako niekada nesikreipė ir tik prokuratūros iniciatyva buvo "ištraukta iš pogrindžio". Iš vargšės niekam nereikalingos klajūnės Justina tapo pačia paslaptingiausia, labiausiai saugoma nuo "žiauriosios žiniasklaidos" ir, ko gero, svarbiausia arba vienintele liudininke.
