Ir žudyti reikia pagal garbės kodeksą (2)
"Agoros" prezidento S. Čiapo ir jo vairuotojo nužudymas neišaiškintas iki šiol. Aišku tik, kad nužudyti S. Čiapą susitarė Vilniaus ir Kauno nusikaltėliai. Vieni kauniečiai tam nebūtų ryžęsi be kolegų palaiminimo, nes po tokių rezonansinių nusikaltimų kuriam laikui suintensyvėja policijos darbas, o tai nusikaltėliams nenaudinga.
Mįslingas nužudymas
S. Čiapas ir jo vairuotojas bei sargybinis V. Varnas buvo sušaudyti automobilyje BMW, kai važiavo iš S. Čiapo namų. Kartu sėdėjo ir verslininko žmona Jolanta, tačiau kulkos jos nekliudė. Praėjus kelioms valandoms po nusikaltimo už kelių kilometrų buvo rasti du automatai "Kalašnikov" su keturiomis apkabomis ir dvi granatos. Po ekspertizių paaiškėjo, kad kaip tik iš šių ginklų buvo sušaudytas ir verslininkas, ir vairuotojas. Dar po kurio laiko pavyko išsiaiškinti, kad ginklai pavogti iš Kauno savanorių būstinės. Per tuos metus buvo sulaikyti bent šeši įtariamieji, bet visus juos teko paleisti. Pirmiausia įtarimas krito ant Algio bei Vidmanto Revuckų. Tie žiaurumu pagarsėję broliai konfliktavo su "daktarais". Vieną kartą įvyko net susišaudymas, kurio metu nukentėjo "daktarai". Pareigūnai manė, kad S. Čiapo nužudymas būtų nuodėmių atleidimas Revuckams, tačiau to įrodyti nepavyko. Dar po metų buvo sulaikyti Žymantas Janiselis (Jautis) ir Rolandas Zaveckas (Džempis), po to Saulius Pilipavičius (Gražuolis). Ekspertai nustatė, kad kvapas nuo ginklų sutampa su Gražuolio kvapu, bet tai buvo viskas. Visi trys buvo paleisti.
Vienu metu vėl buvo nušvitusi viltis: galbūt pagaliau bus išaiškintas mįslingas nužudymas, nes pareigūnų rankose atsidūrė po S. Čiapo nužudymo kelerius metus slapstęsis su "daktarais" siejamas Egidijus Abarius (Goga).
Žioplumas?
E. Abarius (46m.) laikomas vienu iš "daktarų" lyderių. Dar sovietmečiu kartu su Henytės broliu jis buvo nuteistas už grupinį išžaginimą, o vėliau ne kartą įvairiose bylose figūravo kaip įtariamasis. Su tuo pačiu Henyte kartą buvo sulaikytas Utenoje, kur bandė į protą atvesti vienos bendrovės vadovus. Vėliau Goga buvo įpareigotas deklaruoti turtą. Nors tik vidurinio išsilavinimo, bet, manoma, kaip tik E. Abarius tvarkė "daktarų" finansus, vadovavo žvalgybai, o suėmus Henytę užėmė jo vietą. Generalinė prokuratūra turėjo duomenų, kad Gogos namuose yra kompiuteris, kuriame užfiksuotos visos finansinės operacijos, tačiau to kompiuterio surasti nepavyko. Lyg ir per policijos žioplumą - kratą atliko ne tame Gogos name.
Tačiau ir prie E. Abariaus S. Čiapo nužudymas nelipo. Daugelio tų, kurie kaip įtariamieji buvo sulaikyti S. Čiapo byloje, šiandien jau nėra gyvų. Kas žino, gal kuris iš jų nusinešė nužudymo paslaptis į kapus, nors sklido gandai, kad prokuratūra turi duomenų, kas nužudė Sigitą. Pareigūnai net buvo susitikę su vykdytoju, bet išgauti, kas užsakovas, nepavyko.
Liudininkas nepalūžo
Tuo tarpu H. Daktaras atsėdėjo, kaip manoma, už vieną mažiausių savo nuodėmių. Generalinės prokuratūros pareigūnai puikiai suprato, kad dabar verkiant reikia įrodyti kuo daugiau Henytės nusikaltimų ir pateikti kuo svaresnių kaltinimų. Juk, kaip ten būtų, Generalinės prokuratūros pareigūnai, bendradarbiaudami su vietos policija, jau buvo pasodinę visą pulką Klaipėdos, Tauragės, Mažeikių, Kelmės, Šiaulių, Alytaus organizuotų nusikaltėlių. Nesinorėjo, kad žygis prieš Kauno "šeimas" baigtųsi teisėsaugos fiasko.
H. Daktarą "pasodinti" padėjo buvęs "Agoros" apsaugos vadas, vėliau grįžęs į policiją ir dirbęs Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo tarnybos vyr. komisaru, Jurijus Milevskis. Kai pareigūnas vadovavo S. Čiapo apsaugai, buvo pavogtas jo automobilis. Kai H. Daktarui buvo sumokėta išpirka, šis parodė, kurioje vietoje pavogtasis automobilis stovi. Visa ši istorija buvo užfiksuota, dėl Henytės tarpininkavimo išsiperkant vogtus automobilius surinkta kitų įrodymų, atsirado liudininkų ir H. Daktarui buvo pateikti keli rimti kaltinimai. Taip H. Daktaras, apkaltintas turto prievartavimu, buvo nuteistas 7,5 metų laivės atėmimo.
2001 metų spalio mėnesį atlikęs tris ketvirtadalius bausmės, kaip gerai besielgiantis kalinys H. Daktaras buvo paleistas į laisvę. Visa žiniasklaida Henytę pasitiko tarsi tautos didvyrį. Kolonijoje H. Daktaras iš tikrųjų elgėsi nepriekaištingai: jis skaitė knygeles apie sveiką gyvenimo būdą, sportavo, valgė vegetarišką maistą ir netgi savotiškai kovojo su narkomanija.
Jokios pagarbos veteranams
Grįžusiam iš kolonijos Henytei buvo uždrausta lankytis pasilinksminimo vietose, daugelyje restoranų ir kavinių, naktis jis privalėjo leisti savo namuose. Bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad vadui atliekant bausmę "daktarai" prarado vadovaujančias pozicijas. Prieš patenkant Henytei į nelaisvę mieste buvo 33 "šeimos", buvo aiškus lyderis, jo pavaduotojai. Kiekviena "šeima" turėjo priskirtą darbo barą. Be "autoritetų" žinios tuo laiku nė plaukas nuo galvos nenukrisdavo. Grįžęs Henytė rado "bespredielą" (netvarką). Atsirado daugybė vienas nuo kitų nepriklausančių grupuočių, kurių niekas nekontroliuoja. Ir jokios pagarbos veteranams. Net pats H. Daktaras buvo priverstas nusipirkti šarvuotą automobilį. "Beveik šešerius metus buvau kalėjime, per tą laiką situacija Lietuvoje smarkiai pasikeitė,- teigė korespondentams H. Daktaras. - Dabar komisarai manęs prašo vėl įvesti tvarką, kad Kaune nebūtų samdomų žmogžudžių. Tačiau aš atsisakau, bet ką daryti. Pirmiausia pasakiau, kad gali atsirasti naujas Paulauskas, kuris vėl mane pasodins į kalėjimą. Jaunimas dabar nebe toks. Jie nori tik lengvai užsidirbti. Dabar tarp jaunimo yra daug kvailių ir narkomanų. O narkomanas nėra mūsų planetos žmogus. Jis su kosmosu bendrauja. Net mane gali nušauti. Todėl dabar tvarką gali įvesti tik policija" ("Respublika").
Dar viena citata: "Tarp jūsų vadinamų nusikaltėlių yra tokia tvarka: prasižengei - atsakyk. Todėl ir tų žmogžudysčių daug, kartais žmogus, atrodo, nieko blogo nedaro, bet vėliau paaiškėja, kad jis "supuvęs" intrigantas, kiršintojas, kenkėjas ir užkulisių žaidėjas. Anksčiau "autoritetai" aiškindavosi visas smulkmenas, kuo pasmerktas mirti žmogus nusikalto, dabar nebeliko kam aiškintis - visi vadai susodinti arba išsibėgiojo. Jaunimas nebekontroliuojamas. Jauni nusikaltėliai su niekuo nesiskaito, nieko nebijo, gyvena šia diena ir visko nori dabar. Santykius aiškinasi elementariai - kas nors negerai, tuoj išsitraukia "vamzdį" ir šauna. Mano laikais vyravo mažiau pavojingas jėgos kultas, tada santykius aiškindavomės vienas prieš vieną"("Veidas").
Iš tų kalbų galima suprasti, kad Henytė paseno. Ir vis dėlto sugrįžus Henytei policininkai pajuto gaujose judėjimą, bandymą vėl visus suburti po viena vėliava.
Seniausios tradicijos
Dabartinė Kauno padėtis teisėsaugininkams gal ir geresnė. Iš vieno centro valdomos grupuotės buvo daug pavojingesnės ir stipresnės. Suskilęs į atskiras grupuotes nusikalstamas pasaulis nebe toks galingas, su juo lengviau kovoti. Bet nurašyti Kauno nusikalstamą pasaulį dar anksti. Juolab kad vilniečiai, ypač policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius, vis žada užsiimti Kaunu. Panevėžio "tulpiniai" jau apraminti, Žemaitijos Šilio gauja teisiama, Klaipėdos "gaidjurginiai" tardomi, o iki Kauno rankos vis nesiekia. O čia per paskutinius metus žuvo nė kiek ne mažiau verslininkų, o dingusių arba nužudytų grupuočių narių net daugiau nei kitur, bet kažkodėl dėl kauniečių taip netriukšmaujama. O juk visi su "daktarais" konfliktavusieji ar jiems neįtikusieji jų žargonu tariant, padėti į vietą. Mongolas, Turistas, Zalaga, Ramaškė ir daugelis kitų galvas padėjo pačioje jaunystėje.
Beje, kaip kituose miestuose, taip ir Kaune apie gaujas policininkams ir prokurorams pasakoja buvę daškiniai Saulius Mečislovas ir Žydrūnas Čiapai. Valstybės saugomi liudytojai yra papasakoję ir apie kitus Henytės žygius. Kauno apygardos teisme tebenagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje Henytė kaltinamas dėl turto prievartavimo išsiperkant 1994 - 1995 metais pavogtus penkis automobilius. Tardytojai atiduodami bylą į teismą sakė, kad ji perspektyvi ir kad H. Daktaras vėl atsidurs už grotų. Tačiau po įvairių teisminių peripetijų jau matyti, kad jei Henrikas ir būtų nuteistas, jam galiotų senaties terminas.
Saulius ir Žydrūnas Čiapai policijos saugomi jau 7 metai. Įkliuvę dėl automobilių vagysčių jie sutiko bendradarbiauti su teisėsaugininkais ir papasakojo apie Kauno gaujas, jų vadus, ryšius. Atrodė, kad remiantis brolių parodymais Kauno grupuotės bus išsklaidytos, bet taip neįvyko. Pateikti kaltinimus pritrūko įrodymų, o dalis įtariamųjų išsislapstė, kai kas nuteistas už kitus nusikaltimus, kai kas įjunko į narkotikus. Galų gale per tiek metų ir patys Čiapai painiojosi savo parodymuose, juolab kad teismų metu jiems galvas suka visi teisiamieji. Ir šioje byloje, kur dar teisiamas H. Daktaras, ir kitose nenoriai parodymus duoda ir kiti liudininkai, ir patys nukentėjusieji. Daugelis bijo nusikaltėlių keršto ir tai yra natūralu. Net JAV, kur daugelį metų veikia nukentėjusiųjų ir liudytojų apsaugos programa, mafija atkeršija savo skriaudėjams, o ką kalbėti apie mažutę Lietuvą.
Kaip ten bebūtų, Kaunas turi seniausias mafijos tradicijas. Lietuviškosios mafijos krikštatėviu laikomas Edvardas Tamulis (Algutis). Jis buvo nužudytas Rygoje, per Latvijos mafijos lyderio V. Avakumovo laidotuves. Nors yra taisyklė, kad į gaujos narių pakasynas atvykę net ir priešiškos grupuotės nariai neliečiami, bet Algutis latviams buvo per daug įgrisęs ir jie jį subadė.
Vėliau "daktarai" pirmieji respublikoje pradėjo reketuoti švelniakailių gyvulėlių augintojus, pirmieji reikalavo duoklės iš tik susikūrusių kooperatorių, automobilių remontininkų. Dar sovietmečiu Algirdas Žemaitis (Kukas) mėgino nureketuoti automobilių meistrą, tik milicininkai jį sugavo ir pasodino. Žaliakalnyje veikusi Mato gauja nevengdavo reketuoti net valstybinių autoservisų. O sovietmečiu sėdėjęs Kukas kaip įtariamasis vėliau figūravo daugelyje bylų, bet visą laiką sėkmingai išsisukdavo.
Ne kas kitas, o kauniečiai sukūrė ir įgyvendino vogtų automobilių išpirkos mechanizmą. Dabar jis plačiai paplitęs po visą šalį, bet visą laiką labiausiai klestėjo Kaune. Kauniečiai pirmieji pradėjo ir dar vieną labai pelningą šešėlinį verslą - narkotikų gamybą. Pakaunėje jau uždarytas ne vienas aukštos kokybės kvaišalų fabrikėlis, bet jų nemažėja.
Pilstuko iš spirito gamyba plačiai pasklidusi šalyje, bet ir čia autorystė priklauso kauniečiams. Buvo laikai, kai visa pakaunė mėlynavo statinėmis nuo spirito. Ir dabar tai dar biznis, bet jau ne mafijos lygio. Mafija užsiima kontrabanda. Kauniečiai čia irgi lyderiai.
Ko gero, kauniečiai lyderiai ir žudant savus, bet viskas daroma tyliai. Apie tai - kituose laikraščio numeriuose.
"Akistatos" inf.
