Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Rudens pusiaukelėje Policijos departamento įvykių suvestinės mirga nuo pranešimų apie užregistruotas savižudybes (ar bandymus nusižudyti) Vilniaus, Alytaus, Kauno miestuose, Klaipėdos, Pakruojo, Šiaulių ir kituose rajonuose. Suicidologai (mokslininkai, tiriantys savižudybes) sunerimę - tiek jaunų, darbingo amžiaus žmonių bei moksleivių savanoriško pasitraukimo iš gyvenimo ar bandymo tai padaryti atvejų, kiek buvo per pastarąjį mėnesį, neužfiksuota per visą pirmąjį pusmetį!
Po kivirčo bandė nusinuodyti
Viktorija (15 m., vardas pakeistas) jau seniai rimtai nesutarė su namiškiais. Iš mergaičiukės į panas peraugančiai paauglei nuolat vaidendavosi, kad motina jos nemyli, nenori suprasti, mat pastaroji be perstojo domėjosi Viktorijos draugais, rūpinosi, kad dukra vėlyvais ir tamsiais rudens vakarais "nešlifuotų" šaligatvių, o sėdėtų namuose, pageidaudavo sužinoti, kur dukrelė išsiruošianti ir ką planuojanti veikti... Viktorija jautėsi savarankiška ir pajėgi atsakyti už kiekvieną savo žingsnį pati, tad nenorėjo nė girdėti motinos dažnai išsakomų patarimų, pamokymų, o kai kada - ir piktų priekaištų. Tad kai apie trečią valandą nakties į Viktorijos mobilųjį telefoną kažkas paskambino, po trumpo pokalbio nepilnametė pakilo iš lovos ir pareiškė išeinanti. Motina neteko žado - kur, su kuo tokį vėlų metą? Tačiau Viktorija nejautė būtinybės motinai ką nors daugiau paaiškinti...
Viktorija namo sugrįžo paryčiu. Kai taip ir nesudėjusi bluosto jos motina griežtai pareikalavo pasiaiškinti, kur ir ką nepilnametė dukrelė veikusi, ši paslaptingai pareiškė su 22 metų draugu laiką leidusi... kapinaitėse.
Susinervinusi motina stvėrė neklaužadą dukrą už rankos ir nuvyko tiesiai į prokuratūrą. Moteris savo pareiškime rašė įtarianti, kad jos nepilnametė dukra naktį buvo išžaginta, ir prašė šį įvykį nuodugniai ištirti. Nors Viktorija neigė šiuos motinos įtarimus, ikiteisminis tyrimas policijoje vis dėlto buvo pradėtas.
Grįžusi namo Viktorija pasišiaušė - mergina motinai leido aiškiai suprasti nepakęsianti, kad į jos asmeninį gyvenimą kažkas kištųsi, kad tą gyvenimą kažkas reguliuotų. Žodis po žodžio, ir abi įsikarščiavo... Po garsaus aiškinimosi Viktorija trenkė durimis ir užsidarė savo kambaryje. "Atšalusi" motina nuėjo pasižiūrėti, kaip jaučiasi ką tik tūžusi dukra, ir nustėro iš siaubo - Viktorija tysojo ant lovos kažkokia nesava, apsvaigusi, o ant stalo gulėjo ką tik jos parašytas atsisveikinimo raštelis.
Viktorija buvo skubiai nuvežta į Vaikų klinikos Reanimacijos skyrių. Ačiū Dievui, pagalbą spėta suteikti pačiu laiku - bandžiusiai nusinuodyti paauglei išplautas skrandis, paskirtos organizmą detoksikuojančios lašinės, kiti medikamentai.
Kitądien Viktorijos būklė žymiai pagerėjo, tad mergina tolesniam gydymui buvo perkelta į Psichiatrijos skyrių. Ligonei diagnozuota situacinė depresinė reakcija, kuri, kaip manoma, galėjo išsivystyti dėl kivirčo su motina.
Savižudybė - impulsyvus veiksmas
Suicidologų teigimu, savižudybė - impulsyvus, staigus veiksmas. Jei kritiniu momentu neatsiranda šalia žmogaus, galinčio padėti atsisakyti šio kraupaus sumanymo, pasekmės paprastai būna pačios tragiškiausios...
Specialistai tvirtina, jog net staiga nusprendęs nusižudyti žmogus mirti nenori - jis tik neištveria gyvenimo. Tokiu savo veiksmu jis esą siekia pabėgti nuo susikaupusių gyvenimo skaudulių. Todėl suteikus reikiamą paramą ir sustiprinus norą gyventi, minčių apie savižudybę dažniausiai būna įmanoma padėti atsikratyti.
Žinoma, jokiu būdu nereikia laukti kritinės akimirkos - tokiam žmogui būtina kuo greičiau padėti. O kaip suprasti, kad žmogui - blogai, kaip atpažinti, kad jį kankina mintys apie savižudybę?
Suicidologai tvirtina, jog tam tikrą laikotarpį iki savižudybės žmogus jį supantiems asmenims - šeimos nariams, bendradarbiams, draugams ar giminaičiams - praneša apie planuojamus ketinimus. Užsimena nuo visko pavargęs, viskuo nusivylęs. Jei į tokias kalbas aplinkiniai nekreipia jokio dėmesio ar sureaguoja klaidingai - pabrėždami žmogaus silpnumą, pareikšdami, jog kitiems galbūt dar sunkiau, drastiško plano realizavimas tikrai ne už kalnų. Suicidologų teigimu, dėmesį būtina atkreipti net į paslaptingiausias, netiesiogines, gerai užmaskuotas užuominas...
Specialistai tvirtina, jog vienas iš patikimų pagalbos potencialiam savižudžiui būdų - atviras ir nuoširdus pokalbis ramioje, tinkamoje vietoje, nesant jokių laiko apribojimų (tokiems pokalbiams paprastai prireikia labai daug laiko). Mat žmogus turi pilnai "išsikrauti", nurimti, pradėti blaiviau, kritiškiau mąstyti. Atjauta, supratimas, pagarba, dėmesys ir nuoširdus noras padėti - štai svarbiausi reikalavimai, kurių nesant negali būti ir kalbos apie tokio pokalbio naudą.
Į dar blogesnę padėtį gyvenimo labirintuose pasiklydusį žmogų, anot suicidologų, nustumia besiklausančiojo karštakošiškumas, neaiškios, įkyrios pastabos, užduoti sunkūs klausimai, baisėjimasis tuo, ką pašnekovas prisipažįsta buvęs suplanavęs. Būtina parodyti, kad gerbi bet kokį apsisprendimą, tuo pat metu stengtis labai santūriai, neužgauliai pareikšti savo nuomonę akcentuojant, jog savižudybė - tikrai ne geriausias būdas išspręsti susikaupusias problemas.
Kaip suspėti atitraukti nuo bedugnės?
Dėl to, kad nusižudyti susiruošusiam kolegai nesuspėjo padėti, iki šiol kaltę jaučia Alytaus policijos komisariato ONTT skyriaus Narkotikų kontrolės poskyrio vadovas Algis Gecevičius. Šio poskyrio vyresnysis inspektorius Alvytis J. prieš pat vidurnaktį paskambino A. Gecevičiui į mobilųjį telefoną ir nerišliai ėmė kalbėti apie ketinimus nusižudyti. Girdi, nepyk, viršininke, kad tam panaudosiu tarnybinį ginklą, atleisk, kas buvo ne taip... Ir išjungė ryšį. Sunerimęs pareigūnas kelissyk pabandė perskambinti, tačiau kolegos telefonas kurį laiką buvo užimtas, o galiausiai niekas nebeatsakė. A. Gecevičiaus skubiai nuvyko pas Alvyčio žmoną. Ši prasitarė, jog šiek tiek alkoholio išgėręs vyras neseniai išėjęs iš namų su tarnybiniu ginklu rankose, sėdęs į automobilį ir kažkur išvažiavęs, o vos prieš kelias minutes paskambinęs ir pranešęs tuoj tuoj nusišausiąs. Netgi nurodęs, kur ieškoti kūno - netoli namų esančiame miškelyje. A. Gecevičius iškart pasuko į tą miškelį, tačiau Alvytį šalia automobilio rado jau negyvą...
- Reikėjo bandyti iškart pasiūlyti susitikti, - svarstė poskyrio vadovas Algis Gecevičius. - Tikrai būtų pavykę atkalbėti nuo šio beprotiško žingsnio... Tą akimirką nesusizgribau ryžtingai pakviesti susitikti, o po kelių sekundžių jau buvo vėlu... Alvytis žinojo, kad aš tąvakar turėjau leisti laiką Vilniuje, o juk jau buvau sugrįžęs į Alytų...
Pareigūnas apgailestavo ir dėl to, kad tomis dienomis jis kaip tik atostogavo, todėl neturėjo galimybės su savo pavaldiniu atvirai ir nuoširdžiai pabendrauti, pasiaiškinti, kokios problemos užklupę. Mat po inspektoriaus savižudybės kai kurie jo kolegos užsiminė pastebėję, kad paskutinėmis gyvenimo dienomis Alvytis buvo "ne toks, kaip visada".
A. Gecevičiaus įsitikinimu, kolegos savižudybė nėra susijusi su darbu ar, kaip esą buvo skelbiama kai kuriose žiniasklaidos priemonėse, tendencingais pranešimais spaudoje apie neva smurtavusius Alytaus policininkus, tarp kurių buvo paminėta ir Alvyčio J. pavardė.
Poskyrio vadovo teigimu, ne pirmus metus policijoje dirbęs Alvytis buvo tvirto charakterio, ryžtingas, užsigrūdinęs, vienas iš profesionaliausių poskyrio pareigūnų, be to, po minėto negatyvaus straipsnio su juo esą buvo kalbėta, viskas išsiaiškinta, dėl paviešintų niekuo nepagrįstų įtarimų patarta nesinervinti. Jokios informacijos esą nebuvo ir apie kokius nors rimtesnius Alvyčio nesutarimus šeimoje.
Taigi nori nenori peršasi išvada, kad šį "stiprų, užsigrūdinusį" pareigūną galėjo palaužti klastingoji depresija.
Depresiją galima pagydyti
Anot gydytojų psichiatrų, nors yra daug šiuolaikinių, minimalų šalutinį poveikį turinčių efektyvių vaistų depresijai gydyti, labai dažnai apie tai, kad ligonis sirgo depresija, sužinoma jau pavėluotai. Mat kaip rodo tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse atlikti tyrimai, nors ir prastai jaučiasi, depresijos simptomų kamuojami ligoniai vengia kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos centrų specialistus. Delsiama dažniausiai dėl to, kad kai kurie žmonės, nors ir jaučia, dėl ko negaluoja, baiminasi tokios patvirtintos diagnozės būti "išmušti iš vėžių". Neretai žmonės nedrįsta prisipažinti esą prislėgti, besijaučią bejėgiai, nes tai - silpnumo požymis. Kitiems tokia būsena (kai vargina liūdesys, nuovargis, silpnumas, irzlumas, nerimastingumas ir t. t.) tampa tokia įprasta, kad net nesusimąstoma, jog reikalinga neatidėliotina pagalba.
Kita vertus, depresiją diagnozuoti nėra lengva. Psichiatrų teigimu, šios ligos diagnostiką ypač apsunkina kai kurios somatinės (kūno) ligos, tokios kaip neurologiniai susirgimai, stuburo, galvos smegenų veiklos sutrikimai, insultai, vėžys, kai kurios lėtinės ligos.
Kuria nors iš ką tik paminėtų ligų sergantis žmogus mano, kad visos bėdos - per šią ligą, ir net nesusimąsto nemiga, nerimu, nuotaikos sutrikimais ar kitais depresijai būdingais negalavimais pasiskųsti gydančiam gydytojui. Reikėtų įsidėmėti ir tai, jog depresiją paprastai lydi daugybė neaiškių skausmų ir nemalonių pojūčių.
O susimąstyti išties yra dėl ko, mat suicidologiniai tyrimai rodo, kad bet kuri depresijos forma (lengva, vidutinė ar sunkaus laipsnio) yra dažniausia savižudybių priežastis visose pasaulio šalyse!
Tad kokie gi yra bendriausi depresijos požymiai? Psichiatrų teigimu, depresiją galima įtarti, jei žmogų kasdien kamuoja liūdesys, nepraeinantis didesnę dienos dalį; jei nustoja dominti įprastinė veikla; jei ir nesilaikant dietos staiga ima kristi kūno svoris (arba priešingai - kūno masė pradeda didėti); jei užsitęsia miego sutrikimai (miegama labai ilgai arba per trumpai, dažnai prabundama naktį, prabudus jaučiamas nuovargis, silpnumas); jei vargina padidėjęs jautrumas, irzlumas, nerimastingumas; jei sunku susikaupti, apsispręsti; jei kartais ateina į galvą minčių apie mirtį ir savižudybę...
Savižudybės draugas - alkoholis
Panevėžietis Viktoras K. kelerius pastaruosius metus labai nesutarė su žmona, paaugliais vaikais. Vyriškis vis labiau linko į alkoholį, o dėl to tiesiogiai kentėjo šeimos nariai. Konfliktai, rietenos, ginčai dėl pragertų litų neretai baigdavosi muštynėmis... Išsiblaivęs Viktoras gailėdavosi prieš žmoną pakėlęs ranką, tačiau neblaivus savęs neįstengdavo suvaldyti. O negerti jau nebegalėjo. Neapsikentusi žmona parašė skyrybų pareiškimą ir su vaikais išsikėlė gyventi pas kaime įsikūrusią motiną. Viktorui toks žmonos žingsnis tarsi nebuvo netikėtas (apie tai žmona ne kartą buvo užsiminusi ir anksčiau), tačiau paveikė labai stipriai. Ištisai gėręs visą mėnesį Viktoras, sulaukęs skyrybų bylos nagrinėjimo teisme dienos, nuėjo į rūsio sandėliuką ir apie kaklą apsivijo storą virvę...
Tokių pavyzdžių - dešimtys, gal net šimtai. Suicidologų sukaupti duomenys rodo, jog net trečdalis visų savižudybės atvejų yra susiję su alkoholiu. Analizuodami alkoholiu piktnaudžiavusių savižudžių gyvenimo faktus suicidologai priėjo prie išvados, jog dažną tokį asmenį į savižudybę pastūmėdavo nesutarimai šeimose bei darbovietėse (o to priežastis viena ir ta pati - problemos dėl alkoholio). Buvo nustatyta ir tiesioginė priklausomybė tarp savižudybės ir girtavimo "stažo" bei ypatumų (ankstyva girtavimo pradžia, ilgas girtavimo laikotarpis, dažni pasigėrimai), o drauge ir prastos savijautos, prislėgtos nuotaikos, kaltės jausmo, nesklandumų šeimoje (kuris alkoholikas gali pasigirti, kad jaučiasi puikiai?).
Faktai pamąstymams
Pasaulinė sveikatos organizacija yra paskelbusi sunerimti verčiančią statistiką: kas 40 sekundžių pasaulyje nusižudo vienas žmogus, kas 3 sekundes kas nors bando nusižudyti. Savižudybė yra oficialiai laikoma viena iš trijų dažniausiai pasitaikančių mirties priežasčių. Daugiausia žudosi asmenys nuo 15 iki 35 metų amžiaus ir vyresni nei 75 metų. Vyrai dažniau nusižudo, o moterys dažniau bando žudytis.
