Giedra AKAVICKIENĖ
Nuo seno kapinės laikomos šventa vieta, tačiau, matyt, to ne visi tėvai išmokė savo vaikus. Pasipiktinę telšiškiai pranešė, kad Telšių senosiose kapinėse, Gėlių gatvėje, siautėjo vandalai. Įvykio vietą apžiūrėję kriminalistai rado vaikiškas pėdas.
Reikia bijoti gyvųjų
Liudininkai patvirtino negerus įtarimus. Pasak jų, kapinėse lakstė 10-12 metų amžiaus berniukų grupelė. Abejojama, kad vaikai būtų ėję tvarkyti kapų.
Laimė, piktadariams neužkliuvo akmeniniai paminklai. Vandalai sudaužė stiklines žvakides, išvartė vazas su gėlėmis.
Labiausiai žmones papiktino tai, kad blogiukams užkliuvo mediniai kryžiai. Nuo neseniai palaidotų žmonių kapaviečių surinkę laikinus kryžius, vaikigaliai išmėtė juos po visas kapines. Viena moteris ant kapo rado susmeigtus 4 kryžius, ant kito kapo - kryžius įsmeigtas atvirkščiai...
Į darbą atėjusi kapinių prižiūrėtoja Regina Lukošienė ant kelio rado numestą kryžių. Moteris nežinojo, kur jį dėti, tai atrėmė į medį.
Trylika metų dirbanti R.Lukošienė pripažino, kad kapinėse reikia bijoti ne mirusiųjų, o gyvųjų. Nėra malonu po kapines vaikščioti vienai. Kapinėse dirba dvi moterys, kurios keičiasi pamainomis. Nuo 9 iki 16 val. jos tvarko takus, karpo ir ravi gyvatvores, žiemą kasa sniegą.
Darbuotojos nuolat girdi žmonių skundus. Kasmet kapinių vagys rauna brangias gėlės, dekoratyvinius spygliuočius. Žmonės, artimųjų kapus papuošę begonijomis, tujomis, eglutėmis, po kurio laiko randa tik išraustas duobes. Ilgapirščiai vogtus augalus realizuoja turguje arba "taške" išmaino į "velnio lašų" butelį. Anksčiau girtuokliai tykodavo, kada žmonės nueis nuo ką tik supilto kapo, kad galėtų susirinkti dirbtines gėles. Vogtas gėles parduodavo už keletą litų. Pirkėjas, aišku, turėjo suprasti, kad žmogystų atneštos gėrybės yra iš kapinių.
Pasak R.Lukošienės, keičiasi mados ir pastaruoju metu į laidotuves daugiausiai nešamos gyvos gėlės nepaisant koks yra metų laikas. Tad šis kapinių vagių biznis žlugo.
Policijos pareigūnai prisimena vagystę iš naujųjų kapinių. Maždaug prieš metus nuo kapavietės dingo metalinė tvorelė. Neabejojama, kad ji atsidūrė metalo laužo supirktuvėje. Tiek senųjų, tiek naujųjų kapinių lankytojos yra nukentėjusios nuo rankinukų vagių ir net plėšikų.
Vandalai jokia naujiena
Liepos pradžioje vandalai nusiaubė Vilniaus rajone esančias Karveliškių kapines. Čia buvo nuniokota daugiau kaip 200 paminklų. Chuliganai nekreipė dėmesio nei į mirusiųjų tautybę, nei į jų išpažįstamą religiją, o vertė visus paminklus iš eilės.
Nepriklausomybės dieną buvo nusiaubtos kapinės Palangoje. Nusikaltėliai išvartė ir sugadino 24 akmeninius ir 7 medinius paminklus. Kurorto pareigūnai labai greitai nustatė paminklus išvarčiusius paauglius. Skirtingose Palangos mokyklose besimokantys nepilnamečiai net negalėjo paaiškinti dėl ko jie siautė kapinėse. Jie tik prisipažino, kad du vėlyvus vakarus ėjo į kapines ir vartė paminklus.
Ne sykį kentėjo ir Klaipėdos Joniškės, Vilniaus Bernardinų kapinės. Jose vandalai traukė iš žemės kryžius ir bedė juos atgal apverstus. Taip su kryžiais elgiasi satanistai, todėl manoma, kad tai galėjo būti ir Šėtono garbintojų darbas, tačiau dažniausiai kapinėse siaučia girti chuliganai.
Apie mirusįjį - gerai arba nieko
Mirusiojo atminimą saugo Lietuvos įstatymai. Baudžiamajame kodekse numatytos bausmės už padarytus nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus mirusiojo atminimui.
Tas, kas suardė ar kitaip išniekino kapą arba suniokojo paminklą, arba išniekino kitą viešosios pagarbos vietą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Tas, kas atliko vandališkus veiksmus kapinėse ar kitoje viešosios pagarbos vietoje arba dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų išniekino kapą ar kitą viešosios pagarbos vietą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Ko gero, nedaugelis žino, kad yra straipsnis "Mirusiojo atminimo paniekinimas", kuris numato, kad tas, kas siekdamas paniekinti mirusįjį ar jo artimuosius sutrikdė laidotuvių rimtį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Mes visi žinome, kad apie mirusįjį galima kalbėti tik gerai arba nieko. Tas, kas viešai paskleidė apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Įžengus į kapines, reikia bijoti ne mirusiųjų, o gyvųjų.
Žmones ištiko šokas radus išmėtytus kryžius.
