"Jei kas atsuktų laiko ratą atgal, ir vėl tapčiau prokurore..."
Aurelija Žutautienė
Tą dieną, kai susėdome pakalbėti, Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo (jame atleikamas labai sunkių nusikaltimų, kai bausmės dydis daugiau nei 10 metų, ir seksualinių nusikaltimų mažamečiams ikiteisminis tyrimas) skyriaus vyriausioji prokurorė Danguolė Maciulevičienė nesivilko juodos mantijos ir neskubėjo į teismo salę. Jos laukė kiti darbai - krūva bylų, į kurias reikėjo įsigilinti, šūsnis dokumentų. Čia pat ant darbastalio gulėjo nuo įklijų išsipūtę Baudžiamasis kodeksas bei Baudžiamojo proceso kodeksas.
- Jau ir atmintinai turėčiau juos mokėti, - šypsosi prokurorė. - Per 38 darbo metus tur būt nebuvo dienos, kad neatsiversčiau ir nepasitikrinčiau, kaip kodekse rašomas vienas ar kitas žodis - juk nuo to priklauso bylos eiga, žmogaus likimas. Bet kad įstatymai labai dažnai keitėsi... Va, ką tik įklijavau naujas pataisas ir papildymus.
- Jūs, moteris, vadovaujate skyriui, kuris tiria žmogžudystes, nepilnamečių žaginimus, kitus labai sunkius nusikaltimus. Ar nesunku?
- Niekada net nekilo tokia mintis - reikia mylėti savo darbą. Man atrodo, kad prekybos centrų kasininkėms daug sunkiau. Kiek per dieną praeina žmonių! Ir kiekvienas su savo pretenzijomis, savo norais. Jos dirba ir savaitgaliais, nors turi šeimas. Žodžiu, tikras išnaudojimas...
Aš visada norėjau dirbti tik prokurore. Kai stojau į teisę, visi namiškiai atkalbinėjo. Mama sakė: "Na, kur tu stoji? Girdėjau, kad tik vieną merginą priima..." "Aš ir būsiu ta vienintelė", - sakiau. Nors įstojo mokytis ir daugiau merginų. Ir praktikos metu man labiau patiko prokuratūroje dirbti nei, tarkim, policijoje: važiuoji į įvykį, nagrinėji situaciją, lygini... Vienintelė tuomet iš merginų ir pakliuvau dirbti į prokuratūrą, į Kauną.
- Ar nepavargstate emociškai - juk vis dėlto kiekvieną dieną gilinatės ne į kultūros reikalus, o į nusikaltimų eigą, nusikaltėlių psichologiją...
- Mano nuostata: įtariamasis visų pirma - tik žmogus. Ir pavargstu gal daugiau nuo neatsakingo kitų darbo. Būna, skaitai bylą ir matai, kad reikia iš naujo skirti ekspertizę. O terminai spaudžia. Arba, matau, kad netinkamai apklaustas liudytojas - vėl tenka žmogų kviesti, o jis pyksta, kam jo laiką gaišinam. Niekada nemėgau ekonominių nusikaltimų - ten viskas labai užslėpta, painu. O čia - viskas labai aišku tik reikia nustatyti, kas tai padarė, ir "įvilkti į proceso rūbą".
- Betgi ne visada aišku būna, kas nusikaltėlis....
- Taip, būna. Kartais nuojauta kirba, kad nusikaltimą padarė ne tas, o kitas. O užsikabinti nėra už ko... Ir dėlioji po kruopelytę įrodymus, pateiki juos teismui, nes tik toji instancija įvertina parodymų tikrumą. Taip ir savo darbo kokybę pasitikrini. Jei teismas sutinka su tavo išvadomis, vadinasi, teisinga kryptimi dirbi. Ne kartą teko sukti galvą, kokius dar įrodymus surinkti ir kaip juos pateikti teismui, nes antraip supranti, kad nusikaltėlis gali išsisukti. Ir viską turi daryti taip, kaip numatyta įstatymu.
- Bausmės dydis numatomas ne vienu konkrečiu dydžiu, bet duotos tam tikros ribos. Kaip nusprendžiate, kiek nelaisvės metų prašyti? Arba - materialinės ar moralinės žalos dydį.
- Čia sunkiausia proceso dalis. Tačiau Baudžiamajame kodekse yra apspręstos nusikaltimo padarymo aplinkybės - yra sunkinančių aplinkybių ar ne. Jei nėra, tai prašau žemiau numatyto vidurkio. O jei yra - girtas įvykdė nusikaltimą, neprisipažįsta, negaili, ką padarė ir t.t. - kartelė kyla. Tuomet prašau bausmės, didesnės už BK numatytą vidurkį. Buvo, kad ir iki gyvos galvos prašiau ir net abejonių nebuvo...
- Ar nejaučiate pykčio tiems žagintojams ir žmogžudžiams?
- Ne, kitaip negalėčiau dirbti. Kartais tik būna gaila, kad jaunas žmogus - nes nusikaltimus dažniausiai daro jauni žmonės (o gal man tik taip atrodo, nes esu jau vyresnio amžiaus?) susigriauna gyvenimą. Tačiau esu įsitikinusi, kad kiekvienas turi pajusti savo elgesio rezultatus. Ypač kai atimama žmogui gyvybė
- Esate laikoma gana griežta prokurore...
- Nežinau, kokia mane laiko... O per tiek darbo metų yra buvę visko: kaltinamieji ir iš teismo proceso šalino, ir bandė apspjauti, ir keikė... Tačiau, sakydama kaltinamąją kalbą, aš nesivadovauju savo emocijomis ar asmeninėmis nuostatomis, o tik įstatymais ir surinktais įrodymais, kuriuos, kaip minėjau, dar įvertina teismas.
- Kai tik pradėjote dirbti, ko gero, seksualiniai nusikaltimai mažamečiams buvo retenybė?
- Taip. Juos sunku ir įrodyti, kadangi tokie nusikaltimai daromi šeimoje, labai artimų žmonių: patėvio, tėvo, dėdės ar sugyventinio. Jei auka - mažas žmogutis, tai jis greičiau pasako, kad kažkas negerai, o didesni vaikai jaučia gėdą, baimę ir ne taip greitai išaiškėja prievarta.
Štai prieš porą savaičių turėjau tokią bylą. Vienuolikmetė įsimylėjo savo dėdę, ėmė siuntinėti žinutes. Dėdė, nors ir būdamas gerokai vyresnis ir, manau, suvokiantis situaciją, neprieštaravo. Užsimezgė meilės ryšys. Prieita ir iki lytinių santykių... Keisčiausias man buvo suaugusiųjų elgesys. Močiutė, sužinojusi, kad anūkė turėjo lytinių santykių, ne pagalbos ieškojo, bet nupirko nėštumo testą - jei ne nėščia, tai ir nieko blogo...
Ir dar skaudžiausia tokiose bylose, kad dažnai motinos dukras laiko vos ne šeimos griovėjomis, nusisuka nuo jų, kai turėtų būti šalia. Priežasčių tokiam blogiui atsirasti labai daug. Psichologai teigia, jog dažniausiai prievartautojas pats vaikystėje būna patyręs seksualinę prievartą.
- Kodėl, jūsų nuomone, narkotikų platinimas nepriskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų?.. Juk narkotikai - tarsi lėto veikimo ginklas, kuriuo žmogaus gyvybė atimama po truputį, per daugelį metų...
- Tai sunkus nusikaltimas. Ir BK straipsnio vienoje dalyje yra numatyta bausmė, didesnė nei 10 metų, tačiau, kad nesiblaškytume, nusikaltimus, susijusius su narkotikais, tiria mano kolegos iš Sunkių nusikaltimų skyriaus. Mano nuomone, prekeiviai narkotikais - tai siaubingi nusikaltėliai. Kiek priklausomybių atsiranda...
Taip pat ir lošimo namai. Juk yra žmonių net 80 milijonų pralošusių čia, Lietuvoje, tačiau visi tyli, tarsi tai visai nekaltas dalykas būtų... Prieš keletą metų turėjau bylą, kur vienas taksistas turėjo priklausomybę nuo azartinių žaidimų. Tada net lošimo namų nebuvo, tik žaidimų automatai. Lošdavo jis kasdien, lošdavo ir skolindavosi. Skolon barmenė vis duodavo pinigų. O tą kartą - nebedavė. Tuomet jis ją nužudė. Labai sudėtinga byla buvo, sunku buvo surinkti įrodymus, bet pavyko.
- Kartais girdėti kalbų, kad moterys pernelyg toleruoja smurtą šeimoje. Jei kreiptųsi pagalbos laiku, gal ir smurtinių nusikaltimų sumažėtų...
- Moteris tarsi išvaryta į dykumą ir niekas jos pagalbos šauksmo negirdi. Dabar yra taip: išvystyta visa industrija, kad negimtų vaikai - "naudokite apsaugos priemones", " seksas turi būti saugus" ir pan. Vėliau - sukurta kita industrija, kad vaikai gimtų - įkurtos gydymo įstaigos. Ar manote, kad visa tai nepažeidžia moters psichikos? Medikai kol kas tik patyliukais pašneka apie tų naudojamų priemonių poveikį moters sąmonei, ir viskas. Dar viena problema, kad moteris neieško pagalbos sau. Ji tiesiog suserga kito žmogaus priklausomybe. Tarkim, jos vyras priklausomas nuo alkoholio ar narkotikų. Tai ji skuba namo, gelbsti tą savo girtuoklį ar narkomaną vyrą, sukamšo į kampus vaikus, kad tik tie nesipainiotų po akimis, kad vyrui nebūtų preteksto smurtauti... O jei pirmiausia ieškotų pagalbos sau, tai atsirastų kitoks požiūris į gyvenimą, į tai, kas dedasi aplink ją ir, manau, tie vyrai imtų palengva sveikti...
- Dažniausiai žmogus nusikaltėlio "karjerą" pradeda dar nepilnametis. Gal per daug atlaidžiai žiūrima į tuos mažus nusikaltėlius?
- Manau, kad bausmės dydis čia nieko gero neduos. Būtina, kad visada žmogus pajustų savo elgesio rezultatą. Man labai patiko naujai suformuluota bausmių rūšis: "Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, gali būti draudžiama prisiartinti prie nukentėjusio asmens ir gali būti skirtas dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose". Užsienyje jau seniai tokios auklėjamojo poveikio priemonės taikomos: išspardei šiukšliadėžes - eik valyti gatvių; išsityčiojai iš kokio valkatos - slaugos namuose padirbėk. Arba - girtas vairavai automobilį, būk malonus, palankyk kursus. Ir dar tuos kursus šeštadieniais lankyti reikėtų, kad žmogus labiau pajustų, kad pasielgė blogai...
Labai džiaugiuosi, kad Seimas pagaliau priėmė Šeimos koncepciją. Aš už tai, kad vaikai augtų pilnose šeimose - abu tėvai atsakingiau žiūrėtų į savo atžalas. Juk dabar daugiausia nusikaltusių nepilnamečių iš nepilnų šeimų - augina tik viena mama.
- Kartais atrodo, kad nekaltumo prezumpcija galioja tik nusikaltėliams. O kaip auka, kuri patyrė smurtą?
- Jau yra įstatymu įteisinta, kad apklausa vyktų tik kartą, stengiamės, kad parodymai būtų užfiksuoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tai ypač aktualu seksualinio prievartavimo bylose, kai tenka apklausti mažamečius. Labai džiaugiamės, kad jau yra vaikų apklausos kambarys, kur niekas nemato ir dar labiau vaiko netraumuoja. Jau įmanoma parinkti tinkamą atstovą nepilnamečiams, nes kartais tėvai negali dalyvauti apklausose. Taip pat nukentėjusiems daliname atmintines, kur yra išaiškintos jų teisės, kaip ir kada teikti ieškinį dėl žalų atlyginimo ir pan.
- Kaip atsipučiate nuo tokio sunkaus darbo?
- labai mėgstu keliauti. Knygų skaitymas jau praeitis - kitados jas tiesiog rijau... O dabar, pasitarę su vyru, stengiamės ir po Lietuvą pavažinėti, ir į užsienį išlekiam. Va, neseniai Krokuvoje buvau - važiavom senovės aisčių keliais. Matyt, dabar atėjo laikas, kai norisi daugiau sužinoti istorinių dalykų.
Tiesą sakant, anksčiau dar ir laiko kelionėms, ir galimybių nebuvo. Aš, kaip ir visos "sovietinės moterys", moku megzti ir siūti - augo dvi dukros, tai reikėjo jas ir aprengti, ne tik pavalgydinti... Dabar abi savo gyvenimus turi - ne, ne, nei viena mano pėdomis nepasekė (juokiasi), - tai mums laisvo laiko daugiau...
Šiaip tai mėgstu savo sode... ravėti. Kitos tai visokius eksperimentus daro - įvairius augalėlius sodina... O man smagiausia ravėti: kartais, kai byla kokia sudėtingesnė būna, tai einu į daržą ir ten bedirbdama ramiai apgalvoju situaciją. Vyras kartais pajuokauja: "Neravėk taip stropiai, skaičiau, kad braškės, apžėlusios žolėmis, daug skanesnes uogas veda"... O įsigijom tą sodą tam, kad turėčiau kur savo dukroms parodyti, kaip žiedas žydi, kaip paukšteliai čiulba...
- Ačiū už pokalbį, sėkmės darbuose ir įdomių kelionių!
