"Aštriadančių" dantys dar neatšipo
Pastaruoju metu lyg ir sumažėjo pranešimų apie lietuvaičių nusikaltimus užsienio, ypač Vakarų Europos, šalyse. Ar tai reiškia, jog mūsų tėvynainiai jau nedaro gėdos savo šaliai? Ar galima džiaugtis, jog europiečiai pradeda pamiršti mūsų tautiečių padarytas skriaudas ir nevadins lietuvių aštriadančiais, smogikais, vagimis ir t. t? Norėdami gauti atsakymą į šiuos ir kitus klausimus, kreipėmės į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos viršininką Edmundą Jankūną bei Europolo skyriaus vyriausiąjį specialistą Mindaugą Petrauską.
- Kalbant apie lietuvių padaromus nusikaltimus užsienyje pirmiausia būtų įdomu sužinoti, ar pasikeitė situacija Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą?
E. Jankūnas:
- Situacija šiuo atžvilgiu labai nepasikeitė. Mat anksčiau norintiesiems išvykti į Vokietiją, Ispaniją ar kitas Europos šalis buvo nustatyti tam tikri apribojimai (pavyzdžiui, Vokietijoje buvo galima išbūti 3 mėnesius be jokio atskiro leidimo, nekalbant apie leidimą dirbti), o nuo šių metų gegužės 1 dienos, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, piliečių judėjimas tapo visiškai laisvas. Anksčiau šalys turėjo kokį nors pagrindą neįsileisti tam tikro piliečio, o dabar tokių draudimų labai sumažėjo. Deja, nors ir nemalonu, tačiau tenka pripažinti, jog kaip ir anksčiau, gauname labai daug pranešimų apie Lietuvos piliečių padaromus nusikaltimus užsienio šalyse. Pastaruoju metu tokių pranešimų padaugėjo iš Vokietijos, Ispanijos, Skandinavijos šalių. Dažniausiai asmenys įtariami įvykdę smurtinius nusikaltimus - žmogžudystes, plėšimus, vagystes, jie kaltinami narkotinių medžiagų platinimu. Pastarąjį pusmetį padaugėjo nusikaltimų dėl padirbtų pinigų (eurų) platinimo.
Per pirmąjį šių metų pusmetį iš viso iš užsienio šalių į Lietuvą buvo grąžinta apie 60 lietuvaičių. Dažniausiai nusikaltimai įvykdomi tose vietovėse, kur auginamos daržovės, vaisiai, tai yra - kur randa darbo mūsų tautiečiai. Būtent Ispanijoje jie labiausiai nukenčia nuo savo tėvynainių - pastarieji lietuvius apiplėšinėja, reikalauja duoklių, o nepaklusniuosius net nužudo. Taip pat lietuvių padarytų smurtinių nusikaltimų gausa galima išskirti Vokietiją, Belgiją, Skandinavijos šalis. Dėl to, pavyzdžiui, Švedijoje, pareigūnai, pamatę automobilį su lietuviškais numeriais, jį stabdo ir tikrina. Ir taip daroma todėl, kad lietuviai šioje šalyje yra pridarę labai negražių dalykų. Labai gaila, kad įtarimai gana dažnai pasitvirtina. Neseniai šalyje buvo įvykdyta vagystė. Pradėjus tikrinti automobilius nusikaltėliai buvo greitai surasti. Paaiškėjo, kad tai padarė Lietuvos piliečiai. Buvo užfiksuotas kitas nusikaltimas - plėšimas. Pareigūnams pavyko nustatyti įvykio vietoje buvusius asmenis. Nors jie sugebėjo greitai palikti šalį ir grįžti į Lietuvą, tačiau čia jie yra sulaikyti ir bus ekstraduojami į Švediją. Taip yra todėl, kad nuo gegužės 1 dienos galioja Europos arešto orderis, leidžiantis išduoti ne tik užsieniečius, bet ir savo piliečius, kurie Europos Sąjungos šalyse padarė nusikaltimus.
- Žinoma, jog lietuviai užsiima ir prekyba žmonėmis...
E. Jankūnas:
- Yra įvairių atvejų. Vis dėlto dažniausiai moterys į užsienį išvyksta žinodamos, jog ten dirbs prostitutėmis. Tačiau atvykus nebūna užtikrinamos sutartos sąlygos, pasiūlomas žymiai mažesnis užmokestis arba moterys būna tiesiog perparduodamos vietos nusikaltėliams. Taigi naivuolės apgaunamos ir tampa baltosiomis vergėmis. Be abejo, iš Lietuvos jos dažniausiai išvyksta ne be lietuvių pagalbos, tačiau kas vyksta toliau - pastarieji nebūtinai už tai atsako...
- Ar teisingos žinios, jog mūsų vaikai taip pat tampa nusikaltėlių taikiniu ir išgabenami į užsienį?
M. Petrauskas:
- Prieš 3-4 metus buvome gavę tokių duomenų, kuomet kartu su suaugusiųjų grupėmis buvo išvežami ir vaikai. Jiems buvo žadamos įvairios pramogos, poilsis, tačiau iš tiesų tikslas buvo kitas. Tuomet vaikų išvežimu užsiimdavo daugiausia įvairių labdaringų organizacijų atstovai. Dėl to buvo iškeltos net kelios baudžiamosios bylos. Šiuo metu tokių faktų neturime. Vis dėlto nusikaltėliai tokia veikla nėra suinteresuoti, nes vaikus žymiai sunkiau pervežti per sieną, reikalingi padirbti pasai - tad kam vargti, rizikuoti - visiškai pakanka pilnamečių merginų... Žymiai rimtesnį įtarimą kelia kai kurios modelių agentūros, ieškančios 14-18 metų merginų bei siūlančios joms dirbti užsienyje modeliais arba statistėmis. Dažnai tėvai patys atveda savo dukras, parašo sutikimus. Ir išskrenda nepilnametės į Siriją, Kuveitą, kitas šalis. Kas vyksta tenai - nelabai žinoma. Vilniuje jau iškelta viena tokia byla. Pasirodo, tėvas pats sutiko išleisti dukrą į Siriją, nors kontraktas buvo įtartinas. O vėliau paaiškėjo, jog mergaitė netapo modeliu - ji buvo verčiama dirbti prostitute... Tokius nusikaltimus įrodyti gana sunku, nes merginoms tokios išvykos ekonomiškai naudingos. Juk jos išvyksta į turtingus kraštus, šeichai ar kiti turtuoliai moka didelius pinigus - laimingi būna ne tik jie, bet ir lietuvaitės... Tokiais atvejais ginčų beveik nebūna, o moraliniai dalykai greitai pamirštami, juos tiesiog užgožia pinigai.
- Ar galima daryti išvadą, jog nusikaltėliai tobulėja?
E. Jankūnas:
- Kaip ir policija, taip ir nusikaltėliai turi savo ryšius, savas mokyklas. Dauguma jų yra atlikę bausmes užsienio šalių įkalinimo įstaigose, kur įgauna tam tikros patirties ir vėliau tampa atsargesni. Tačiau būtent dėl tos priežasties policija bendradarbiauja su kolegomis užsienyje. Mūsų pareigūnams padeda ir narystė Europole, dalyvavimas Šengeno informacinėje erdvėje ir t. t. Tad su atitinkamais reiškiniais policija rimtai kovoja dirbdama kasdieninį savo darbą. Bėda ta, jog mus labiau kausto teisiniai įsipareigojimai, o nusikaltėliai jų neturi.
M. Petrauskas:
- Nusikaltėliai geriau "perima" narystės formas. Jie greičiau prisitaiko prie ekonominės situacijos, skubiau gali pakeisti savo veiklos pobūdį (pavyzdžiui, šiuo metu labai padažnėjo kompiuterinių nusikaltimų). Na, o mums perorganizuoti savo jėgas yra truputėlį sunkiau (tikrai sudėtinga įkurti naujus padalinius, kai tam nėra skirta pinigų)...
- Kokį pasiekimą galite įvardyti kaip vieną svarbiausių šiame darbe?
- E. J. - Labai didelis pasiekimas - Europos arešto orderis. Iš vienos pusės, niekas lyg ir nepasikeitė - ir iki įstojimo į Europos Sąjungą pagal mūsų prašymus užsienio šalyse buvo sulaikomi ir išduodami nusikaltėliai. Tas procesas nebuvo nutrūkęs. Tiesa, jis buvo sudėtingesnis, lėtesnis, pareikalaudavo žymiai daugiau pastangų ir ne visuomet duodavo laukiamą rezultatą. Tačiau dabar Europos Sąjungos šalys pagaliau pripažino Europos teisinių institucijų sprendimus ir todėl minėtieji procesai vyksta greičiau. Dabar pagal supaprastintą tvarką prašančiai šaliai jos pilietis gali būti išduotas per 10 dienų. Pavyzdžiui, lietuvaitis padarė nusikaltimą Vokietijoje ir grįžo į tėvynę. Deja, čia jo laukia Europos arešto orderis ir prašant minėtos šalies pareigūnams Lietuvos teisėsaugos institucijos turės jį išduoti (anksčiau to nebūtų leidusi jokia šalis - išskyrus JAV). Europos arešto orderis būtų taikomas ir Lietuvoje kokį nors nusikaltimą padariusiam bet kuriam ES šalies piliečiui. Tai didelė naujovė, laikoma itin svarbiu pasiekimu. Beje, kaip jau buvo minėta, ne be šio dokumento šiais metais Lietuvai išduota maždaug 60 jos piliečių, nusikaltusių Lietuvoje, o vėliau bandžiusių pasislėpti ES šalyse. Kol kas negaliu tiksliai pasakyti, kiek išdavėme užsieniečių, tačiau šie skaičiai dar nedideli.
M. Petrauskas:
- Na, o, pavyzdžiui, Šveicarijai taip ir nebus išduotas kitas mūsų pilietis, kuris tenai yra padaręs nusikaltimą, nes minėta šalis nėra Europos Sąjungos narė (Europos arešto orderis galioja tiktai ES šalyse). Tas pilietis yra žinomas, nustatyta jo gyvenamoji vieta, todėl gavus jam iškeltos baudžiamosios bylos dokumentus, šią bylą teks nagrinėti mūsų šalies teisėsaugininkams. Tai reglamentuoja tarptautinės sutartys ir įsipareigojimai.
- Mūsų šalies nusikaltėliai braunasi į Vakarus. Atrodo, jog Rytai jų nevilioja?
E. Jankūnas:
- Na, ne visai. Yra Lietuvos piliečių, nusikaltimus padariusių ir mūsų kaimyninėse valstybėse - Rusijoje, Baltarusijoje, tačiau čia nėra tokių ryškių tendencijų kaip Vakarų valstybėse. Visų pirma todėl, kad į Rytų šalis sunkiau ne tik išvykti, (reikalingos vizos), bet ir ką nors padarius sugrįžti. Be to, Vakarų valstybės žymiai turtingesnės, todėl nusikaltėliams ten "dirbti" labiau apsimoka...
- Ar nemanote, jog tarptautinis bendradarbiavimas tarp atitinkamų institucijų dar pagerėtų, jei daugumoje ES šalių dirbtų mūsų teisėsaugos atstovai? Juk šiuo metu yra tik trys tokioms pareigoms deleguoti asmenys?
E. Jankūnas:
- Šiuo metu policijos atašė pareigos vykdomos Lenkijoje, Ispanijoje ir Europolo būstinėje Hagoje. Suprantama, tai duoda didesnę naudą, nes paranku turėti žmogų toje valstybėje, kurioje kyla daugiausia problemų. Tačiau vis dėlto reikia realiai vertinti situaciją. Juk tokių pareigūnų išlaikymas brangiai kainuoja, o daugelis užsienio šalių turi ryšių karininkus Lietuvoje. Su jais galima labai sėkmingai bendradarbiauti. Drauge norėčiau priminti, jog valdyba nėra vien interpolas, kaip tai buvo prieš 10 metų. Šiuo metu tai integruotas padalinys, o dar tiksliau - tai Lietuvos vartai į išorinį pasaulį. Konkrečiu atveju per mus, kaip per centrinę policijos instituciją, vyksta bendradarbiavimas visais tarptautiniais policijų bendravimo kanalais - Interpolu, Europolu, Šengeno šalių, Baltijos jūros regionu (yra toks projektas) ir t. t.
- Koks galėtų būti tokio sėkmingo bendro darbo pavyzdys?
M. Petrauskas:
- Neseniai buvo gauta informacija iš vieno policijos komisariato apie tai, jog merginos motina išleido dukrą į Ispaniją, tačiau po kurio laiko sulaukusi jos skambučio sužinojo, jog ji atsidūrusi visai kitoje užsienio šalyje. Esą jeigu motina į nurodytą sąskaitą neperves 500 eurų, ji bus priversta dirbti prostitute. Vos gavę tokią informaciją atlikome kriminalinę žvalgybą per Interpolą, Europolą ir jau kitą dieną buvo sulaikyti įtariamieji. Nukentėjėlė davė parodymus, kurių pagrindu buvo iškelta baudžiamoji byla. Šiuo metu mergina jau Lietuvoje. Ji paaiškino, jog vykti į Ispaniją ją įkalbėjo lietuvė moteris, kuri užsienyje merginą perdavė vietos nusikaltėliams, o šie ją išgabeno į kitą šalį...
- Tačiau kartais jums tenka atlikti ir liūdną misiją...
E. Jankūnas:
- Taip, kai kurie lietuviai užsienyje tampa ne tik nusikaltėliais, bet ir aukomis, todėl policijos komisariatams arba tiesiai žmonėms tenka pranešti liūdnas žinias apie jų artimųjų mirtį. Juk nemažai mūsų tautiečių, išvykusių į užsienį, žūsta avarijose, yra nužudomi, o kartais tik po kurio laiko randami jų palaikai, kuriuos gana sunku identifikuoti... Štai liepos mėnesį per vieną dieną gavom net du pranešimus apie įvykusias avarijas Švedijoje ir Danijoje, per kurias žuvo du mūsų šalies piliečiai. Na, o prieš dvejus metus Lenkijoje buvo rastas žmogaus lavonas (įtariama, jog Lietuvos piliečio), tačiau dar iki šiol identifikuojami palaikai... Ne taip seniai į mus kreipėsi Latvijos pilietė dėl dingusio sūnaus. Netrukus paaiškėjo, kad daugybę savo sūnaus pavardžių pateikusi moteris yra psichiškai nesveika. Dėl šių ar daugybės kitų priežasčių kartais sunkiai nustatomos žmonių asmenybės. Į mus su panašiais prašymais dažnai kreipiasi Skandinavijos pareigūnai. Mat sulaikyti įtartini asmenys dažnai turi padirbtus lietuviškus pasus (patys neretai būna kaukazietiškos išvaizdos). Pareigūnams šypseną sukelia pastarųjų atsakymai, kuomet paprašius nurodyti savo vardą, jie atsiverčia pasą ir pasako - Vilnius... Tad kuomet asmenys su lietuviškais pasais grąžinami į Lietuvą, būna gana sunku nustatyti jų asmenybes... Taigi mums tenka dirbti ne tik su teisėsaugos institucijomis tarptautiniu mastu, bet ir daugelio institucijų pareigūnais Lietuvoje...
Kalbėjosi Ramutė PEČELIŪNIENĖ
