Širdies ligos senberniams negresia...
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro gydytojas, širdies chirurgas Saulius Miniauskas nesigaili pasirinkęs šią profesiją. Tiesa, su Hipokrato priesaika siejama specialybė šeimoje, o ir visoje giminėje, nėra populiari...
- Turiu prisipažinti, jog medicina nebuvo mano vaikystės svajonė, - atvirauja ponas Saulius. - Ruošiausi tapti lakūnu - kaip dabartinis prezidentas... O klasės draugai tikino, kad man labai sektųsi advokatauti... Mano tėvas, kariškis, kai aš dar nebuvau gimęs, pabėgo į Vokietiją, tarnavo amerikiečių kariuomenėje, tad man nori nenori reikėjo pasirinkti neutralią specialybę. Mokydamasis antrajame kurse tvirtai apsisprendžiau, kad būsiu širdies chirurgas.
- Tai jau turbūt jūsų giminėje niekas nesiskundžia širdies darbo sutrikimais - išmokėte gyventi sveikai, tausoti širdį...
- Labai gaila, tačiau beveik visi giminaičiai, kurie jau ilsisi Anapilyje, mirę dėl širdies ligų... Nepavyko išgelbėti ir Kaune gyvenusio brolio - jis susirgo gripu, matyt, nepakankamai išsigydė, būklė vis prastėjo, tačiau buvo užsispyręs, ilgai nesikreipė į medikus. Kai atsivežiau į Vilnių, iškart pateko į reanimaciją. Išoperavome, tačiau po kelių dienų jo gyvybė užgeso...
- Jūs operavote savo brolį?
- Ne, ne aš - mano kolegos. Šioje srityje esu prietaringas, prie giminių rankų nekišu. Kita vertus, ekstra atveju, nesant šalia kvalifikuotų specialistų, šias nuostatas tektų pamiršti.
- Teko girdėti, jog širdį alina ne tik per didelės alkoholio dozės, rūkymas, stresai, bet ir vienatvė - paprasčiau tariant, viengungystė...
- Kiek galiu pasakyti iš praktikos, senberniai ir senmergės - juos turbūt galima taip pavadinti - turi pakankamai sveikas širdis ir kitus organus, mat vienišiai save be galo tausoja, rūpinasi sveikata. O va kad tokie turi elgesio nukrypimų (gal taip švelniau pavadinčiau psichologinius sutrikimus), tikrai pritarčiau... Juk gamta taip sutvarkiusi, kad žmonės turi gyventi poroje, kurti šeimas, auginti vaikus.
-Turite kokių nors baimių?
- Hm... Reikia pagalvoti. Aukščio! Neseniai su grupe kolegų buvome Turkijoje, Stambule, tarptautinėje širdies chirurgų konferencijoje. Kambarys viešbutyje man papuolė ketvirtajame aukšte. Atrodo, neaukštai. Ramiausiai priėjau prie lango, pravėriau ir... net suvirpėjo paširdžiuose (dabar jau juokiasi - V. G.). Tas viešbutis, pasirodo, buvo nestandartinių matmenų... O va skirsti lėktuvu visiškai nebijau - vienas malonumas sėdėti virš debesų!
- O ar tiesa, kaip teko girdėti iš vieno kriminalisto, kad, pavyzdžiui, nuo dvylikaaukščio nušokęs žmogus gyvas žemės nepasiekia - maždaug ties šeštuoju aukštu jam sustoja širdis?
- Sunku pasakyti, kaip yra iš tikrųjų. Tačiau tai galima lengvai patikrinti: tereikia kokį savanorį aplipinti elektrodais, kurie užrašytų širdies kardiogramą, tada ir sužinotume, kada numirė - ar ties šeštuoju aukštu, ar galva palietęs asfaltą...
- Dar nieko nepapasakojote apie savo šeimą.
- Esu vedęs, su ta pačia moterimi "kankinuosi" jau trisdešimt metų - lygiai tiek pat, kiek dirbu širdies chirurgu... Dar turiu dvi dukras. Abi jau ištekėjusios, viena - net du kartus. Labai myliu, daug bendrauju, puikiai sutariu su anūkėliu Pijumi, kuriam vasarį sueis devyneri metai. Jis ne tik labai gerai mokosi (seka senelio pėdomis? - V. G.), bet ir aktyviai sportuoja - lanko Š. Marčiulionio krepšinio mokyklą.
- Jūs, gerbiamas daktare, jaunystėje, berods, irgi aktyviai sportavote?
- Sportą mėgau visą gyvenimą. Labai patiko irklavimas, kuriuo susidomėjau dar gyvendamas ir mokydamasis gimtajame Birštone. Irklavau ilgai ir iš širdies, net buvau patekęs į Lietuvos rinktinę.
- Nejau niekada netraukė politika?
- Be abejo, nesu abejingas tam, kas vyksta. Ypač pastaruoju metu... Beje, pasigirsiu - esu apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, mat tomis karštomis dienomis ir naktimis kartu su kolegomis budėjau Parlamente įrengtame medicinos punkte.
- O kokiam politikui, jei ne paslaptis, jaučiate ypatingas simpatijas?
- Atsakysiu labai rimtai - mano idealas yra profesorius Vytautas Landsbergis. Nuoseklus, principingas, tvirtas žmogus ir politikas. Kas Lietuvoje padaryta gero, mano manymu, yra gerbiamo V. Landsbergio nuopelnas.
- Tuomet dar vienas rimtas klausimas - ar sveika jūsų širdis?
- Kol kas sveika. Bet ko čia girtis - paskui dar numirsiu nuo infarkto...
- To jums tikrai nelinkiu... O kalėdinių dovanų ir geros šventinės nuotaikos - kuo daugiau! Ačiū jums už pokalbį.
