JAV mokslininkai išrado būdą, kaip saugiai išlaikyti svarbią informaciją net ir po branduolinio karo. Duomenys dirbtinės DNR pavidalu įterpiami į besidauginančių bakterijų genus ir prireikus gali būti atkurti.
Vašingtono valstijos (JAV) Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų nacionalinės laboratorijos specialistai tvirtina, kad dabar naudojami informacijos saugojimo būdai - pradedant popieriniais dokumentais, baigiant elektroninėmis laikmenomis - branduolinio konflikto atveju praras prasmę. Šiaurės vakarų nacionalinės laboratorijos informacijos technologas Pak Chung Wongas teigia, kad svarbios informacijos apsaugojimas per branduolinę katastrofą yra rimta problema. Pasak jo, ieškant būdų jai spręsti sumanyta pasitelkti naują laikmenų tipą - gyvus mikroorganizmus.
“New Scientist” pažymi, kad tai, kas kompiuterinėms informacijos saugykloms gali nutikti dėl atominio smūgio, gerai iliustruoja televizijos serialas “Dark Angel”: milžiniškas elektromagnetinis impulsas po branduolinio ginklo panaudojimo paverčia niekais visą elektroninę infrastruktūrą. O bakterijos, mokslininkų manymu, gali būti nebrangus ir patikimas sprendimas siekiant išsaugoti svarbius duomenis ilgą laiką.
Pirmieji Pak Chung Wongo ir jo kolegų bandymai perkelti žmonijos informaciją į bakterijų pasaulį apsiribojo dainos “It’s a Small World” žodžių užkodavimu keturiomis DNR “raidėmis”. Tada mokslininkai sukūrė dirbtines DNR vijas šitaip įrašydami skirtingas dainos teksto dalis. Šitokios DNR žinutės, kiekviena po 150 DNR bazės ilgio, buvo įterptos į E.coli ir Deinococcus radiodurans bakterijas. Antroji iš jų, pasak mikrobiologų, ypač tinka duomenims saugoti, nes yra atspari ekstremalioms aplinkos sąlygoms - ji atlaiko aukštą temperatūrą, išdžiūvimą, ultravioletinį ir jonizuojantį spinduliavimą bei kitas poveikio sąlygas, kurios yra 1000 kartų stipresnės už maksimalią žmogaus galimybių ribą.
Kiekviena į bakteriją įterpiama informacija sužymima specialiomis pradžią ir pabaigą nurodančiomis DNR žymomis, kurias išrado mokslininkai. Tai užtikrina, jog bakterija nepakeis informacijos “pamaniusi”, jog tai virusas, ir nesistengs jo sunaikinti. “Tokių DNR “sargybinių” svarba yra ta, kad jie patikimai apsaugo informaciją net ir po šimtų bakterijų gyvenimo kartų. Duomenis galima tvarkingai atkurti iš kataklizmą atlaikiusių bakterijų kolonijos net ir po ilgo laiko. Pasak JAV mikrobiologų, jeigu DNR pranešimas jau perkeltas į bakteriją, jis yra apsaugotas ir gali išlikti. Kadangi viename skysčio mililitre gali būti iki milijardo bakterijų, galima įsivaizduoti, kokios milžiniškos yra tokių duomenų talpyklų galimybės.
