Mantas LIDEIKIS
Rusijos prokurorai dėl žinomo Lietuvos verslininko Stanislovo Juciaus dingimo iškeltą bylą perkvalifikavo į bylą dėl galimo nužudymo.
Kaip sakė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Spaudos skyriaus vedėja Daiva Rimašauskaitė, apie šį procesinį sprendimą Rusijos prokurorai informavo Lietuvos generalinį konsulą Kaliningrade Viktorą Baublį. Anot diplomatės, toks procesinis sprendimas įvykdytas remiantis Rusijos baudžiamojo kodekso nuostata, leidžiančia perkvalifikuoti bylą, kai dingęs asmuo ar jo palaikai neaptinkami per tris paras.
Rusijos teisėsaugininkai kol kas neaptiko praėjusį trečiadienį dingusio S.Juciaus. Tyrimo versijos nekomentuojamos. Anksčiau Kaliningrado žiniasklaida pateikė versiją, jog verslininkas buvo pagrobtas, tačiau oficialūs pareigūnai jos nekomentuoja.
Trečiadienio rytą S.Jucius sutartu laiku neatvyko į susitikimo su savo vairuotoju vietą Kaliningrado pietinėje dalyje.
S.Jucius yra Lietuvių verslininkų klubo įkūrėjas ir prezidentas, Lietuvos kapitalo statybų kompanijos "Rosslitstroj" generalinis direktorius ir "Jupojos" koncerno valdybos narys.
Jam paslaptingai dingus, Lietuvos generalinio konsulato darbuotojai regioninės vyriausybės ministrų, paprašė paraginti miliciją aktyviai ieškoti. Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade V.Baublys susitiko su Kaliningrado gubernatoriumi Georgijumi Boosu ir paprašė pagreitinti paieškos tyrimą, paraginti teisėsaugos institucijas imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų surastas Lietuvos verslininkas.
Kolegos, statybų kompanijos "Rosslitstroj" darbuotojai, įsitikinę, kad S. Juciaus pagrobimas tiesiogiai susijęs su statybų verslu: komercinių ir gyvenamųjų namų statyba užsiėmusios bendrovės vadovas Kaliningrade prieš kelerius metus esą buvo statybų tikslais pripirkęs daugelį dominusių sklypų. S. Juciaus kolegos teigė turintys neoficialių žinių, kad pastaruoju metu itin didelius pelnus gaudavusios kompanijos "Rosslistroj" akcijos dominusios ne tik kai kuriuos įtakingus Rusijos veslininkus, bet ir kriminalinio pasaulio atstovus. Dėmesio Rusijoje verslą plėtojęs šiaulietis esą susilaukęs, kai buvo pradėtos namų statybos ir butų pardavimai Kaliningrado centre. Prekybiniai sandėriai sulaukę išskirtinio pirkėjų susidomėjimo.
Versija, kad S. Juciaus dingimas susijęs su prekyba nekilnojamuoju turtu, tiki jį pažinoję asmenys. Greičiausiai dėl to S. Jucius pastaruoju metu esą buvo užsiminęs apie būtiną apsaugą, o tai leidžia manyti, kad jis buvo sulaukęs kokio nors spaudimo. Kita vertus, ir "Rosslistroj" darbuotojai, ir šiaulietį pažinoję asmenys sakė, kad, nepaisant kai kurių nesklandumų, iš esmės jokių atvirų konfliktų nebuvę. Visi verslo konfliktai lyg ir buvo jau praeityje.
Pagrobėjai apsiriko?
Pagrobtojo dalią jau yra patyręs ne vienas lietuvis. 2000 metų rugsėjo mėnesį Kolumbijoje buvo pagrobti du Lietuvoje registruotos bendrovės "Baltic SHEM" filialo "SHEM de Columbia" darbuotojai. Vienas iš pagrobtųjų - 50 metų inžinierius iš Rusijos Vladimiras Larinas, antrasis - Elektrėnų gyventojas šaltkalvių montuotojų brigadininkas 55 metų Vladimiras Molodcovas. Vyrai šiaurės vakarų Kolumbijoje dirbo ten statomoje hidroelektrinėje, ir ginkluotų vyrų buvo pagrobti vidury baltos dienos, kai važiavo pietauti. Nedelsiant vietovę ėmė šukuoti Kolumbijos kareiviai, tačiau pagrobtųjų nerado. Nežinios naštos nepakėlusi Kolumbijoje drauge su vyru gyvenusi V. Molodcovo žmona netrukus atsidūrė ligoninėje. Kiek daugiau nei po savaitės abu pagrobtieji atsirado. Lietuvos užsienio reikalų ministerija tuomet tikino, jog už įkaitais paimtus žmones jokia išpirka nebuvo sumokėta, nors Kolumbijoje žmonės dažniausiai grobiami kaip tik dėl to. Tikinta, jog išlaisvinti įkaitus pavyko diplomatiniais būdais. Teigta, jog ir pagrobėjai nekėlė didelių reikalavimų. Tuomet stebino ir pats grobimo motyvas - juk grobti ne kokie įtakingi žmonės, o paprasti darbininkai. Manoma, jog grobikai paprasčiausia apsiriko ir pagrobė ne tuos asmenis, kuriuos buvo numatę, todėl vėliau lengviau buvo juos ir išvaduoti.
Baisiausia - nežinomybė
Iš lietuvių įkaito kailyje ilgiausiai, ko gero, gyveno vilnietis verslininkas Viktoras Grodis. Rusijai priklausančioje Čečėnijoje kaip įkaitas jis praleido ištisus 22 mėnesius. Verslo reikalų Čečėnijoje turėjęs vyras toje valstybėje dingo 1997 metų balandį. Nuo tada V. Grodžio šeimą apie jo likimą pasiekdavo tik menkos žinių nuotrupos. Kalbėta, jog Čečėnijoje vyriškis įkalintas dėl skolų ir paleistas turėjo būti tik tuomet, kai jo artimieji sumokės išpirką - pusę milijono dolerių. Ir nors V. Grodžio išlaisvinimu rūpinosi ne viena atsakinga Lietuvos, Rusijos ir pačios Čečėnijos institucija, vyriškiui nelaisvėje teko kankintis ilgus mėnesius. Nesulaukdamas jokios paramos ar bent vilties būti išlaisvintas vyriškis porą kartų ryžosi bėgti iš nelaisvės. Tačiau abu kartus buvo sugautas ir vėl įkalintas. Kai pagaliau jis buvo išvaduotas, namo grįžo nepanašus į žmogų - sulysęs, apžėlęs barzda ir apaugęs plaukais. Vėliau, duodamas spaudai interviu, V. Grodis kalbėjo, jog čečėnų nelaisvėje jam ištverti padėjo tik tikėjimas savo paties jėgomis, o baisiausia buvo nežinomybė.
Kas yra čečėnų nelaisvė, patirti teko ir kitiems lietuvių verslininkams. Beveik tuo pat metu, kai V. Grodis galavosi čečėnų nelaisvėje, du verslininkai iš Šiaulių pateko į ingušų ir čečėnų "kolegų" nemalonę Ufoje. Baškirijoje vyrai pakliuvo į autoavariją, kurios kaltininkai patys ir buvo. Lietuvius vežusio mikroautobuso vairuotojas nesuvaldė slidžiame kelyje mašinos ir susidūrė su sunkvežimiu, kuriuo čečėnai gabeno degtinę. Vienas iš lietuvių avarijoje žuvo, tačiau daugiau niekas nenukentėjo. Sunkvežimis susidūrimo metu apvirto, o juo gabentas degtinės krovinys - sudužo. Po šio įvykio tyrimo vietos milicijoje lietuviai atsidūrė krovinio savininko čečėno žinioje. O šis juos įkalino viename apleistame bute devintajame daugiaaukščio namo aukšte ir ėmė reikalauti atlyginti nuostolius. Iš lietuvių buvo atimti jų turtėti 25 tūkstančiai litų, be to, pareikalauta dar 20 tūkstančių dolerių. Susisiekta su pagrobtųjų artimaisiais Lietuvoje ir pradėtos derybos dėl pinigų. Visą tą laiką pagrobtieji buvo "laužomi" fiziškai ir morališkai, jiems grasinta susidorojimu, suluošinimu ir panašiai. Pagaliau buvo sutarta, jog lietuvių artimieji surinks ir čečėnams atiduos 15 tūkstančių dolerių. Tačiau kai pinigai buvo atvežti, degtinės savininkas staiga panoro gauti dar 12 tūkstančių. Neapsikentę tokio čečėnų godumo, pagrobtųjų artimieji ryžosi kreiptis į Ufos pareigūnus. Priešingai, nei galima būtų pamanyti, šie padėjo. Baškirijos pareigūnai atliko įkaitų išlaisvinimo operaciją ir netrukus šie galėjo keliauti namo.
Pagrobtieji ne be nuodėmės
Prieš dešimt metų nemažai kalbėta apie Rusijos piliečių 46 metų Anatolijaus ir 23 metų Vladimiro Fisenkų pagrobimą Joniškio rajone. A. Fisenka iš grobikų rankų buvo išlaisvintas per specialią Klaipėdos policijos ir rinktinės "Aras" operaciją. Apie tai, kur kalinamas tėvas, policininkams papasakojo iš pagrobėjų į laisvę ištrūkęs jo sūnus. Vaikinas pareigūnams porino kurį laiką buvęs su tėvu kalintas Joniškio rajone vienos ne naujais automobiliais prekiaujančios firmos patalpose. Vyrus į nelaisvę paėmė šios firmos savininkai, kurie iš rusų reikalavo firmai priklausančių 30 tūkstančių dolerių už Rusijoje parduotus automobilius. Rusai neaiškiomis aplinkybėmis šią sumą buvo praradę. Jie tikino, kad dolerius iš jų kažkas nušvilpė pakeliui iš Rusijos į Lietuvą. Tėvas ir sūnus Fisenkos įniršusių verslininkų buvo uždaryti firmos patalpose esančiame kambarėlyje be langų. Ten jie praleido ne vieną dieną. Iš jų išgautas skolos firmai raštas ir tuomet jaunesnysis rusas išleistas į namus rinkti pinigų. Po kiek laiko, kai neva atvežęs pinigus negavo pasimatyti su tėvu, nuogąstaudamas, kad tas jau gali būti pakištas po velėna, sūnus kreipėsi į Klaipėdos policiją. Netrukus į firmos patalpas įsiveržė "Aras", o vyresnysis Fisenka rastas gyvas ir sveikas. Tuokart buvo sulaikyti du Joniškio verslininkai. Prasidėjęs žmonių pagrobimo bylos tyrimas netrukus užstrigo. Mat abu Fisenkos pasirodė velnio nešti ir pamesti - tikrai nebuvo tokie be nuodėmės, kaip ketino save vaizduoti. Pasižadėję kuo galėdami padėti tyrimui, abu netrukus dingo. O tada ėmė aiškėti, jog šiedu rusai buvo neblogi sukčiai, jau iki tol gerokai prisidirbę ir savo gimtinėje. Tam, kad išsisuktų nuo tenykščių kreditorių, jie susidėjo su lietuviais verslininkais ir kurį laiką naudojosi šių pinigais dengti savoms skoloms.
Įkaitus vadavo "Aras"
Kitas pagarsėjęs žmonių grobimas įvyko kitais metais po Joniškio įvykių. Lietuvos nusikaltėliai nusitaikė į du Klaipėdoje viešėjusius Kroatijos piliečius - 33 metų Stepaną Spaničių ir 27 metų Ivicą Vranjičių. Kroatai penkių asmenų pagrobti miegantys savo automobilyje. Netrukus iš Klaipėdos jie pergabenti į Kauną ir įkalinti šio miesto Vilijampolės mikrorajone, viename iš Linkuvos gatvės namų. Pagrobėjai iš kroatų už laisvę reikalavo 100 tūkstančių dolerių išpirkos. Tam, kad būtų surinkta tokia suma, pagrobtiesiems leista susisiekti ir bendrauti su artimaisiais. Tačiau šių kalbos nesuprantantys grobikai apsigavo - kroatai iš giminaičių prašė visai ne pinigų, o kitokios pagalbos. Jie tiksliai nupasakojo, kur yra laikomi. Visa ši informacija netrukus pasiekė Lietuvos policijos ausis ir netrukus namą Linkuvos gatvėje apsupo "Aras". Įkaitai buvo išvaduoti, sulaikytas juos saugojęs 26 metų Baltarusijos pilietis. Netrukus buvo nustatyta ir šį nusikaltimą organizavęs policijai žinomų kauniečių penketas. Daugelis jų netrukus žuvo gaujų tarpusavio kovose.
Įkaito drama - sudėtinga situacija
Mūsų šalyje žmonių grobimų atvejais ir prisireikus vesti derybas dėl įkaitų iniciatyvą į savo rankas ima antiteroristinės rinktinės "Aras" pareigūnai. Esant reikalui, derėtis kviečiami panašių situacijų patiries turintys psichologai. Lietuvoje žmonių grobimų ir išpirkos už tai reikalavimų nėra įvykdoma tiek daug, kiek kai kuriose kitose šalyse, kurių ir patirtis šiuose reikaluose gerokai didesnė. Pasaulyje yra šalių, kuriose įkaitų grobimas tapęs paprasčiausiu verslu. Ten dėl žmogaus gyvybės ir užmokesčio už ją deramasi tarsi dėl partijos paprasčiausių prekių. Savo paslaugas pagrobtųjų šeimoms neretai siūlo netgi privatūs derybininkai.
Tačiau verta nepamiršti, jog ir mūsų vadinamoje ramia valstybėje bet kada gali nutikti panašūs nutikimai. Todėl būtina atsiminti, jog įkaito drama - labai grėsminga ir sudėtinga situacija. Joje svarbų vaidmenį turi ir pats įkaitas. Jeigu taip nutiko, kad tapote įkaitu, atsiminkite, kad gyvybė - jūsų paties rankose. Net ir neturėdamas tikslo žudyti ar žaloti grobikas tą gali padaryti, jei bent įtars grėsmę iš įkaito. Todėl svarbiausia taisyklė - tokiais atvejais būtina elgtis ramiai, nedaryti staigių judesių, nesiblaškyti, vykdyti visus grobiko reikalavimus neatsikalbinėjant. Mėginimas pačiam nuginkluoti grobiką gali baigtis nelaime. Visuomet būtina apie tokį incidentą informuoti policiją, kad įvykio kontrolę perimtų patyrę šiuose reikaluose specialistai. Tai viena iš sąlygų, galinti išgelbėti įkaito gyvybę.
