Teisingumo ministras nepaskyrė laikinai Kalėjimų departamentui vadovavusio Skirmanto Agurkio nuolatiniu sistemos vadovu, nors šis ir laimėjo uždarą konkursą, kuriame buvo vienintelis kandidatas. S. Agurkiui prikištas nemoralumas dėl brangių baldų ir indų servizo pirkimo departamentui, esant skurdžiai finansinei įkalinimo įstaigų būklei. Dėl pirkto apie 60 000 litų kainavusio automobilio "Audi A4" specialioji komisija priekaištų lyg ir neturėjo, tačiau pikti liežuviai pliauškia, kad tokios mašinos ponui Skirmantui reikėjo, kad kuo greičiau iš Vilniaus atlėktų pas Pravieniškių bendrojo režimo kolonijoje dirbančią savo draugę, kurią jis atkakliai vengia vadinti faktine žmona. Greičiausiai šioji jau buvo pradėjusi pavydėti Kalėjimų departamente į tarnybą stažuotėn priimtai Teisingumo ministerijos sekretoriaus Rimvydo Kūgio giminaitei ir pasiskundė pačiam ministrui. Manoma, kad gerindamasis naujajai gyvenimo draugei S. Agurkis jos brolį paskyrė Alytaus griežtojo režimo kolonijos direktoriaus pavaduotoju, tačiau tai pavyduolės nenumaldė ir Teisingumo ministras turėjo sugrąžinti Skirmantą į ankstesnį jo bendrojo režimo kolonijos direktoriaus postą Pravieniškėse.
Atrodytų, jog ši istorija turi laimingą finalą, tačiau nemalonumai gresia ir Teisingumo ministerijos sekretoriui R. Kūgiui, nes pagal pirminę Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadą jis taip pat įsipainiojo į viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Ne veltui prancūzai sako: "Viskas per tas bobos!" (ar kažkaip panašiai)...
R. R.
