Paukščių gripas, ekspertų vadinamas grėsmingiausia šio amžiaus liga, pasiekė ir Europą. Iki šiol paukščių gripo protrūkis tarp žmonių buvo užregistruotas tik Pietryčių Azijoje: Vietname, Indonezijoje, Tailande, Kinijoje. Manoma, kad žmonės greičiausiai užsikrėtė dėl tiesioginio kontakto su sergančiais paukščiais. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, iki šių metų paukščių gripu sirgo 125 žmonės. 64 iš jų mirė. Šiemet paukščių gripas, nuo kurio jau irgi mirė keli žmonės, užregistruotas Turkijoje. Tad beliko keli žingsniai ir iki mūsų, nes Turkiją labiausiai mėgsta turistaujantys lietuviai.
O ką mes žinome apie paukščių gripą? Kad jo reikia bijoti? Gal šis virusas išgalvotas, o triukšmas dėl jo - viso labo tik būdas farmacijos kompanijoms uždirbti pinigų? Ar tai užsienio verteivų, norinčių ir siekiančių sužlugdyti mūsų vietinę mėsos pramonę, machinacijos?
Ši infekcija pavojinga pirmiausiai tuo, jog palaipsniui gali pradėti cirkuliuoti tarp žmonių, užkrėsdama žmogų nuo žmogaus. Paukščių gripo viruso pakitimai gali įvykti paties žmogaus arba bet kokio gyvūno, pavyzdžiui, kiaulės (labiausiai artimos mums pagal fiziologiją) organizme. Jei susitiks du virusai - žmogiškasis, kurio sukeltu gripu mes sergame kasmet, ir paukščių, abu biotipai neleis laiko veltui ir ims vienytis pačiomis įvairiausiomis kombinacijomis. Vienas virusas ims virsti kitu, susiformuos nauja kombinacija ir naujas virusas, "mokantis" persiduoti nuo žmogaus žmogui - jau yra! Labai svarbu skiepytis nuo įprasto gripo. Organizmas įgyja imunitetą prieš dabar cirkuliuojantį biotipą - ir tuomet paukščių gripo virusas paprasčiausiai neturės sau bendrininko.
Dabar mėginama sukurti dvi priešgripines viruso H5N1 vakcinas: šį darbą atlieka amerikiečiai ir Ženevos mokslininkai kartu su Pasaulio sveikatos organizacija. Jungtinėse Amerikos Valstijose jau baigti vakcinos bandymai (Dž. Bušas kovai su paukščių gripu skyrė 7 milijardus dolerių ir ruošiasi skirti dar 2 milijardus), baigiami bandymai Europoje. Rusijoje ikiklinikiniai vakcinos bandymai atlikti, ruošiama bandomoji partija ir sprendžiamas klausimas apie tolesnius tyrimus, juose dalyvaujant žmonėms. O šiuo metu vienintelė kovos priemonė - sanitarinis vietų, kur buvo aptiktas paukščių gripas, apdirbimas. Būtina sudeginti susirgusių paukščių lavonus, o ne šiaip juos užkasti. Virusas irstančiuose lavonuose išgyvena iki 60 dienų ir, jei užkastus paukščius atkapstys laukiniai šunys ar paukščiai, virusas lengvai bus išnešiotas.
Kuo greičiau bus sukurta vakcina - tuo geriau. Jei paukščių gripui nesipriešinsime, viruso mutacija gali įvykti labai greitai.
Visai pagrįstai kyla klausimas: ar galima valgyti paukščio, sergančio paukščių gripu, mėsą ir kiaušinius?
Galima, tik prieš tai būtina juos kruopščiai termiškai apdoroti. Buvo pasigirdę gandai, neva virusas žūsta prie 60° C temperatūros. Tai netiesa! Vištą reikia gerokai pavirti - jauną vištaitę virti ne mažiau kaip pusvalandį, suaugusią - apie valandą. Kiaušinius vartoti tik kietai virtus, nes virusas "gyvena" tiek baltyme, tiek trynyje. Tad jokių skystai virtų kiaušinių.
Užšaldytoje mėsojem, esant - 20° C temperatūrai, gripo virusas savo patogeniškumą išlaiko 447 dienas. Tad galbūt ir dabar pas ką nors šaldytuve saugoma užkrėsta mėsa?
