Remigijus RAINYS
Devintosiose pasaulio policijos ir ugniagesių žaidynėse, kurios vyko Jungtinėse Amerikos Valstijose, Indianapolio mieste, septyniasdešimtyje rungčių varžėsi 8 700 sportininkų iš 53 valstybių. Varžybų organizatoriai - Kalifornijos policijos sporto organizacija, gerai išreklamavusi varžybas, labiausiai džiaugėsi stebėti šių žaidynių atvykusia beveik 20 000 turistų minia, mat drauge su Indianapolio gyventojais jie gerokai praturtino žaidynių rengėjų biudžetą. Žaidynių deglą per Kanados ir JAV teritoriją nešė 1 873 atletai, o 43 Indianoplio arenose vykusios batalijos prasidėjo įspūdingu atidarymu.
Pagal nuostatus, žaidynėse gali dalyvauti visų statutinių valstybinių organizacijų tarnautojai ir pensijon pasitraukę veteranai, todėl kai kurioms Afrikos šalims atstovavo pasieniečių, muitininkų ar net pašto tarnautojų rinktinės. Kaip ir dera, gausiausiai dalyvavo žaidynių šeimininkai amerikiečiai, užregistravę ir valstijų rinktines, ir atskiras ugniagesių ar policininkų komandas. Lietuvos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos delegacijoje buvo tik septyniolika sportininkų, kurie varžėsi šešiose rungtyse. Tokia maža sportininkų grupelė į prestižines varžybas buvo pasiųsta tik dėl lėšų stokos, nes lietuvaičiai Indianapolyje akivaizdžiai įsitikino, kad galėtų būti lygiaverčiais varžovais ne mažiau kaip dviejuose trečdaliuose varžybų. Lietuvos Vyriausybė dalyvavimui žaidynėse neskyrė nė cento, tad kelionę apmokėjo negausūs rėmėjai ir patys dalyviai (jie turėjo pakloti mažiausiai po 1 000 litų).
Organizatoriai mūsiškius apgyvendino viešbutyje netoli oro uosto drauge su Belgijos, Pietų Korėjos, Taivanio, Kanados ir kitų šalių delegacijomis. Be nakvynės, viešbutyje buvo žadėti "lengvi pusryčiai", kurie, anot lietuvaičių, buvo plunksnelės svorio, mat ant švediško stalo tebūdavo tik mažulėlių trijų rūšių keksiukų, avižinės košės su sirupu ir kavos bei arbatos. Mūsų sportininkai ir delegacijos vadovai bandė maitintis amerikiečių dievinamuose greito maisto restoranuose, tačiau netenkino nei kainos, nei ten gaminamų dešrainių, mėsainių ir kitų panašių patiekalų skonis. Galiausiai vieni varžybų dalyviai maitinosi parduotuvėse nusipirktomis keptomis vištomis, o kiti išmėgo kinų virtuvę. Kinų restoranuose, kurių Indianapolyje netrūksta, už penkis dolerius galima gauti kaupiną lėkštę neįprasto, tačiau labai skanaus ir sotaus valgio.
Kalbant apie pinigus, reikia pasakyti, kad žaidynių organizatoriai labai stengėsi kuo labiau "nugręžti" žaidynių dalyvius - be 75 dolerių dalyvavimo mokesčio, kiekvienam teko mokėti nuo 50 centų iki 9 dolerių už licenciją ir dar mažiausiai septynių dolerių starto mokestį. Tad, matyt, ne veltui interneto tinklalapyje giriamasi milijoniniais pelnais. Vienintele paslauga, kuri iš tiesų buvo nepriekaištinga, lietuvaičiai įvardijo transporto darbą, mat 102 žaidynes aptarnavę mikroautobusiukai važinėjo pagal nepažeidžiamą grafiką ir į varžybas niekas nevėluodavo.
Didžiausius laimėjimus mūsiškiai pasiekė Lietuvoje gana egzotiškoje kopimo į 32-ąjį dangoraižio aukštą rungtyje. Gavę varžybų taisykles, Lietuvos ugniagesybos sporto rinktinė treniravosi Vilniaus televizijos bokšte, tačiau paaiškėjo, kad Indianapolio daugiaaukščio laiptai gerokai statesni ir, be to, skiriasi pakopų aukščiu. Rinktinės vadovas, Vilniaus 3-iosios ugniagesių gelbėtojų komandos viršininkas Romualdas Kazlauskas, beje, laimėjęs bronzos medalį per 40 metų amžiaus grupėje, sakė, kad burna išdžiūvo ir ėmė trūkti oro gerokai anksčiau nei kopiant į televizijos bokštą. Nepaisant to, pagrindinėje grupėje sidabro medalį laimėjo tos pačios komandos ugniagesys Vladislavas Rogožinas, Edvardas Sosnovskis buvo ketvirtas, o Saulius Slavinskas devintas. Statistikos mėgėjams pranešame, kad į 32-ąjį dangoraižio aukštą greičiausiai įkopęs mūsiškis V. Rogožinas sugaišo tik 4 minutes ir 25 sekundes. Beje, nustebino tai, kad elektronikos pažanga besigiriantys amerikiečiai šiose žaidynėse naudojosi tik mechaniniais matavimo prietaisais, tad kildavo nemažai ginčų. Lietuvos komanda kopimo į dangoraižį rungtyje laimėjo aukso medalius, tad ar nevertėtų susimąstyti apie pirmojo lietuviško dangoraižio statybą?
Pasitelkusi Audrių Pauliukėną ir Tomą Adomavičių, jau išvardinta ugniagesių komanda rimtai susikovė kovinio išsidėstymo rungtyje. Čia reikėjo įveikti distanciją miesto gatvėje, nuo specialaus vežimėlio nuvyniojant priešgaisrinę žarną ir, kol vienas komandos narys įkirsdavo į kaladę nuo pat starto neštą didžiulį kirvį, kiti turėjo prisijungti prie vandens tiekimo trasos ir srove numušti taikinį. Jungtys skiriasi kiekvienoje šalyje, todėl mūsiškiams tai buvo dar vienas netikėtumas. Pirminis mūsų komandos rezultatas buvo trečias, tačiau po ilgokų perskaičiavimų lietuvaičius aplenkė žaidynių organizatoriai - Indianapolio ugniagesiai.
Lietuvos ugniagesybos sporto komanda atsigriebė vandens kėlimo į bokštą rungtyje. Nors atrodė, kad bokšto viršuje esantis rezervuaras užsipildo kankinančiai lėtai, mūsiškiai iškovojo sidabro medalius.
Amerikiečių noras nugalėti visose rungtyse buvo begalinis ir savo tikslo jie siekė kartais ne visai garbingais metodais. Ryškiausiai tai buvo pastebima krepšinio varžybose, kur vietos arbitrai "švilpė" tik saviškių naudai. Pirmosiose rungtynėse įveikę Niujorko policijos komandą, lietuvaičiai kitą dieną pralaimėjo Čikagos policijos ekipai ir toliau turėjo žaisti po dvejas varžybas kasdien. Žinant, kad kai kurie komandos nariai dalyvavo ir kitose rungtyse, galima buvo tik stebėtis jų ištverme, juo labiau kad, be aklimatizacijos problemų, prisidėjo ir kondicionierių "diversija". Šiuo metu Indianapolyje vyrauja karšti orai, tad retas mūsų delegacijos narys išvengė peršalimo iš vėsios patalpos išėjęs į kaitrą. Kai kam tai baigėsi tik sloga ir kataru, o kai kas susigriebė net plaučių uždegimą. Vis dėlto Lietuvos krepšinio komanda iškopė į finalą ir dėl aukso medalių susigrūmė su Niujorko ugniagesiais. Protestuodami prieš neobjektyvų teisėjavimą mūsiškiai į aikštelę išleido atsarginius žaidėjus ir rungtynes baigė stoviniuodami. Aistringai lietuvius palaikę kataloniečiai plojo mūsiškiams per pečius ir kartojo: "Pasimatysime Barselonoje", mat po dvejų metų ten vyks dešimtosios žaidynės.
Bronzos medalį lietuvaičiams kultūrizmo rungtyje pelnė lengvasvoris Gintaras Martinkėnas. Beje, daugelio šalių ugniagesiai ir policininkai stebėjosi mūsiškių lieknumu ir abejojo, ar jie tikrai gali dirbti ugniagesiais bei gelbėtojais. Be apdovanojimų liko tik sportinės žūklės komandos nariai, kurie visiškai neišmanė apie amerikietiškojo ešerio baso įpročius. Raimundo Bagdzevičiaus spiningo blizgę griebusi stambi, ūsuota, į šamą panaši žuvis buvo pripažinta neįskaitine.
Lietuvos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atletai galėtų dalyvauti ne tik šešių rungčių varžybose, bet ir daugelyje kitų. Deja, galima prognozuoti, kad vykstant į Barseloną vėl teks kruopščiai skaičiuoti pinigėlius ir riboti komandos narių skaičių.
