Vos išėjusi į užtarnautą poilsį Veronika J. kelerius metus mynė vienos Kauno miesto poliklinikos slenkstį. Bendrosios praktikos gydytoja su šia paciente sugaišdavo labai daug laiko. Vienąkart Veronika skųsdavosi širdies skausmu, kitąsyk guosdavosi, kad sutriko skrandžio veikla, ėmė gelti sąnarius, nepadeda jokios tabletės nuo galvos skausmo... Žodžiu, ponia Veronika visada jausdavosi labai blogai. Gydytoja paskyrė visus reikiamus tyrimus, tačiau jie moters vidaus organuose "neaptiko" jokių rimtesnių pakitimų. Atrodo, tuo reikėtų tik džiaugtis. Tačiau Veronika nusiminė - va, girdi, tau ir daktarai, nenustato ligos... Pasitarusi su skyriaus vedėja gydytoja šiai pacientei atsargiai patarė apsilankyti psichikos sveikatos centre, pas psichologą ar psichoterapeutą...
Ar žinote, kas yra hipochondrija? Medikai tai aiškina kaip perdėtą, liguistą rūpinimąsi savo sveikata, nuolat kamuojantį nerimą dėl menkų negalavimų, įsivaizduojamų sunkių ligų įsikalbėjimą. Tokie sveikatos sutrikimai, anot kaunietės psichiatrės Sonatos Rudžianskienės, dažniausiai kamuoja žmones, turinčius jautrią, silpnesnę nervų sistemą. Būtent dėl to, manoma, žmogus iš tiesų kartais gali jaustis prastai: skauda galvą, gelia sąnarius, maudžia širdies plote, sutrinka virškinimo sistema... Dar prasčiau toks žmogus pasijunta, kai nuskubėjęs pas gydytojus ir išsityręs sveikatą išgirsta atsakymą: "Gerbiamasis, atlikti tyrimai rodo, kad jokių esminių pakitimų organuose nerasta!" Užuot apsidžiaugęs, hipochondrikas paniursta ir... renkasi kitą gydytoją - jo manymu, kvalifikuotesnį, patikimesnį, prašo pakartoti tyrimus... Kai ir šis konstatuoja tą patį, ima nepasitikėti medicina apskritai, pradeda įtarinėti, neva gydytojai "rimtai žiūri" tik į tuos pacientus, kurie gerai užmoka. Įsikalbėjęs aibę ligų toks "ligonis" nuolat būna prastos nuotaikos, irzlus, jam sunku susikaupti, dirbti, gali sutrikti miegas. Nesunku įsivaizduoti, kaip visa tai veikia "ligonio" artimuosius...
Pasak gydytojos S. Rudžianskienės, hipochondrija daugiau pasireiškia vyresnio amžiaus moterims, nors, teisybė, liguistai besirūpinančių savo sveikata yra ir vyrų, ir jaunų žmonių. Įprastas tokių asmenų nusiskundimas - po visą kūną "besimėtantys" skausmai (kurie net gali pasireikšti priepuoliais!). Dažniau hipochondrija diagnozuojama sergantiesiems neuroze, psichoze (skausmai, nemalonūs jutimai įvairiuose organuose, nors juose pakitimų ir nepastebima, - šiuos žmones gali kamuoti dėl to, kad yra padidėjęs smegenų jautrumas įvairiems dirgikliams).
Gydytojos Sonatos Rudžianskienės žodžiais, vertinant iš psichologinės pusės, hipochondrikas per savo ligas bando išsireikalauti sau kuo daugiau dėmesio, siekia nuolat būti dėmesio centre. Tokį žmogų (dažniau sulaukusį pensinio amžiaus) tiesiog užvaldo noras sirgti, būti ligotam - matydamas, kad juo artimieji rūpinasi, jis vėl pasijunta esąs reikalingas.
Kita vertus, anot gydytojos, hipochondrija gali užklupti ir labai aktyvius, užimtus žmones. Tokie, be jokios abejonės, turi labai daug įvairių psichologinių problemų ir dažniausiai negali susitaikyti su mintimi, kad nesuspės atlikti numatytų darbų, neįveiks užsibrėžtų planų ir pan. Tokiems skausmai įvairiose kūno vietose, anot gydytojos psichiatrės, gali prasidėti staiga, užklupti tarsi perkūnas iš giedro dangaus - tai pradeda "plėšti" galvą, tai "surakina nugarą" ir t. t. Skausmai dažniausiai praeina tik tuomet, kai žmogus įstengia atsipalaiduoti, tarsi "nuima" nervinę įtampą, stresą.
Pabrėždama, kad jokiu būdu negalima į savo sveikatos sutrikimus nekreipti dėmesio, gydytoja psichiatrė drauge atkreipė dėmesį ir į tai, jog liguistos psichikos būsenos (kai perdėtai rūpinamasi savo sveikata, baiminamasi dėl įsivaizduojamų ar menamų negalavimų) pacientams geriausiai gali padėti ne bendrosios praktikos gydytojas, o psichologas, psichoterapeutas, psichiatras. Psichikos sveikatos centrų gydytojai įvertina bendrą paciento sveikatos būklę ir skiria reikiamą gydymą. Jei liga nėra labai pažengusi, gali pakakti psichologo patarimų ar skirtų antidepresantų. Kartais antidepresantai gali būti nepakankamai veiksmingi - tuomet skiriama stipresnių vaistų (neuroleptikų). Jų dėka, be kita ko, koreguojamas ydingas ligonio mąstymas.
Tad kaip suvokti, ar esi hipochondrikas - (ė)?
Pats laikas susirūpinti savo psichine sveikata, jei:
1. Rytą prabudęs pajauti gerklės skausmą ir nedvejodamas atsisakai vykti į darbą, be to, nors kūno temperatūra nepakilusi, kvietiesi gydytoją į namus (toks ligonis!).
2. Apsilankęs pas gydytoją ir išgirdęs, kad esi sveikas, lieki nepatenkintas, pradedi nepasitikėti medikais.
3. Susirgęs mintyse džiaugiesi: "Dabar nors pasiilsėsiu, pašokdinsiu namiškius".
4. Norėdamas anksčiau išbėgti iš darbo, viršininkui sumeluoji, kad labai prastai jautiesi, ir netrukus pajunti kokius nors negalavimus.
5. Kur kas dažniau nei tavo pažįstami užsuki į gydytojo kabinetą pasitikrinti sveikatą "profilaktiškai".
6. Draugai ir artimieji tave laiko nepataisomu pesimistu, prašo nustoti vaidinti ligonį ir reikalauti išskirtinio dėmesio.
7. Namų vaistinėlėje turi gausybę medikamentų "nuo visų ligų".
Pabaigai - priminimas, kokie yra geriausi vaistai nuo visų ligų ir negalavimų. Tai mėgstamas darbas, fizinis aktyvumas, pakankamas poilsis, pilnavertė mityba ir... gera nuotaika!
