Haityje per maištą, kuris pirmadienį išplito 10-yje miestų, žuvo mažiausiai 41 žmogus, o vyriausybė tai pavadino mėginimu įvykdyti perversmą.
Policijos pajėgoms, kurias iš oro dengė sraigtasparniai, po kelias valandas užtrukusių susišaudymų ir žuvus mažiausiai vienam žmogui pavyko atgauti Sen Marko miestą, nurodo policijos pareigūnai ir vietos gyventojai.
Šis miestas yra prie strategiškai svarbaus kelio, jungiančio sostinę su Gonayvu, kuris pirmasis atiteko ketvirtadienį sukilusiems maištininkams.
Nors policijos pajėgos pasiekė pergalę Sen Marke, maištininkai tebekontroliuoja devynis miestus ir šiaurinę Artibonito provinciją, kurios pagrindinis miestas yra Gonayvas.
Artibonito revoliucinis pasipriešinimo frontas (RARF) privertė policijos pajėgas pasitraukti iš Gonayvo, kur šeštadienį per mūšius žuvo mažiausiai trys policijos pareigūnai.
Sukilėliai sunaikino tiltus ir iškasė apkasus, kad policija negalėtų grįžti į šį miestą, praneša radijo stotys.
Sekmadienį televizijos reportažuose buvo matyti gatvėse gulintys žuvusieji ir šautuvais, lazdomis bei mačetėmis ginkluoti vyrai, stovintys ant automobilių ir vaikštantys po miestą.
Nuo ketvirtadienio, kai prasidėjo kovos, žuvo mažiausiai 41 žmogus, nurodo žurnalistai, gyventojai ir ligoninės.
Haičio premjeras Yvonas Neptune'as (Yvonas Neptunas) po policijos operacijos apsilankė Sen Marke. Sekmadienį jis sakė, kad šis sukilimas yra susijęs su mėginimu įvykdyti perversmą.
Opozicijos lyderis Andre Apaidas (Andrė Apedas) interviu Kanados televizijai TVA pirmadienį vakare šiuo smurtu apkaltino Jeaną Bertrand'ą Aristide'ą (Žaną Bertraną Aristidą).
"Ponas Aristide'as yra neramus žmogus, - sakė A. Apaidas. - Iš tikrųjų jis yra diktatorius ir despotas".
Policijai slopinant neramumus keliuose miestuose prasidėjo šaudymai, vandalizmo aktai ir plėšimai. Šiauriniuose miestuose nutrūko elektros tiekimas, baigėsi degalai.
Policija pasitraukė iš Dondono, kai jo gyventojai padegė policijos nuovadą, praneša radijas. Pirmadienį buvo apleista 10 policijos nuovadų.
Pernai šalyje žlugo parlamento rinkimai, nes nebuvo įsteigta jokia jų priežiūros komisija, todėl Haitis liko be funkcionuojančios įstatymų leidybos institucijos.J. B. Aristide'as dabar valdo savo dekretais, nors ir žadėjo per pusę metų surengti rinkimus. Opozicija jo pasiūlymą atmetė kaip netinkamą.
Jungtinės Valstijos 1994 metais į Haitį buvo nusiuntusios 20 tūkst. karių, kurių užduotis buvo po perversmo grąžinti J. B. Aristide'ą į valdžią. Po penkerių metų kadencijos jis pasitraukė, o 2000 metais buvo perrinktas.
AFP-BNS
